Susisiekimo ministerijos sudarytoje darbo grupėje svarstoma suskirstyti mokymąsi vairuoti į tris modelius. Į pirmą vairuotojų rengimo modelį patektų 16-18 metų vairuotojai. Jiems per šį laikotarpį siūloma baigti 40 val. trukmės teorinį ir 30 val. trukmės praktinį mokymus. „Juos baigęs ir vairavimo mokykloje, kurioje mokėsi, išlaikęs teorijos bei praktikos egzaminus būsimas vairuotojas galėtų ilgiau nei 1,5 metų toliau mokytis ir tobulinti vairavimo įgūdžius su šeimos nariu arba vairavimo instruktoriumi“, - rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime.
Pilnametystės sulaukusiems jaunuoliams siūloma galimybė baigti trumpesnius – 12 valandų trukmės teorijos ir tos pačios trukmės, kaip ir pirmuoju modeliu, 30 valandų praktikos kursus. Toks būsimas vairuotojas galėtų pasirinkti, ar vairavimo praktikos įgytų vairavimo mokykloje, ar su individualia veikla užsiimančiu vairavimo instruktoriumi.
Trečiajam modeliui priklausytų aukštąjį išsilavinimą turintys būsimieji vairuotojai. Jiems būtų sudaryta galimybė leisti laikyti B kategorijos egzaminus (tiek teorijos, tiek praktikos) įmonėje „Regitra“ be privalomo reikalavimo mokytis vairavimo mokykloje arba su savarankišku vairavimo instruktoriumi.
Abejoja reikalingumu
Tokie ketinimai vairavimo mokyklų atstovams kelia daug klausimų, tačiau svarbiausias: „Kam tai yra reikalinga?“
„Su klausimu „ar to reikia“ ir galima būtų pradėti. Niekada nebuvo iškilusi ši tema ir, staiga, ji pasirodo kaip Pilypas iš kanapių. Aš manau, kad tai, jog 16-mečiai galėtų pradėti mokytis – turi aktualumo, bet tas aktualumas visai kitokio pobūdžio. Ir dabar šeimos nariai gali prisidėti prie mokymo, bet, kiek susiduriu, prisideda labai retas. Priežasčių tam yra daug. Pavyzdžiui, automobiliai su automatinėmis pavaromis labai populiarūs Vilniuje, o vaikai mokinasi su mechanine – taigi nėra su kuo mokytis. Antras variantas – tėtis turi pakankamai brangų automobilį, todėl sako: eik į mokyklą ir drožk jų mašinas, o ne mano“, - teigia vairuotojų mokymo centro „Amplius.lt “ vadovas Artūras Pakėnas.
Jis priduria, kad problema tikrai yra, tačiau pakartoja, kad ji visai kitokio pobūdžio: „Ne paslaptis, kad daugelis į vairavimo mokyklą jau ateina „pavairavę“, bet dauguma nori, kad 16-metis jau vairuotų savarankiškai, o ne su šeimos nariu, ypatingai tie, kurie gyvena toliau, individualiuose namuose, kur neišvystytas transportas. Tada tėvai jiems nuperka automobiliuką, kurio negaila, vaikas pasimokina kiek ir važinėja, nežinodamas nei eismo taisyklių, nei kaip elgtis eisme.“
Tačiau paklaustas, ar tam, kad ši problema būtų išspręsta, reikėtų vėl sudaryti galimybę gauti teises nuo 16 metų, vis tik pašnekovas nesutinka: „Nesiūlyčiau taip, nes nemanau, kad verta. Reikia pažiūrėti kaip panašiose valstybėse tai sprendžiama, bet ne kokioje Afrikoje, o mums artimoje valstybėje, nes pas mus kažkodėl vis nori ieškoti neaiškių sprendimų. Toks jausmas, kad norima tik parodyti, kad va, mes dirbame, kažką darome.“
Vairuotojų mokymo centro Mokymo skyriaus vadovė Aušra Juknienė taip pat kritiškai vertina tokius ketinimus, o ypač pirmąjį vairuotojų rengimo modelį. „Kas liečia tą 16 metų ribą – aš esu prieš. Manau, kad čia per ilgas laiko tarpas. Pradėti mokytis 17 metų, kaip dabar, – viskas tvarkoje, nes jie išmoksta mokykloje ir dar turi kažkiek laiko su tėčiu pasivažinėti, bet ne šešiolikos. Žinokite, tikrai pasimiršta tie įgūdžiai, netgi teorija pasimiršta. Nemanau, kad per tiek daug laiko bus intensyviai mokomasi, nes tėvai yra tėvai. Pagal savo darbo patirtį, galiu pasakyti, kad greičiau išlaiko ir pradeda važiuoti tie, kurie mokosi intensyviai. Be to, galvoju, kad 16-mečiai iš tikrųjų dar yra labai jauni, net tie, kurie turi 18 metų ir išsilaiko teises – jau laksto. Ne aš viena tą matau. Man atrodo, kad jie psichologiškai dar nėra pasiruošę“, - sako ji.
Vadina eksperimentu
Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis paaiškino, kad tokie pakeitimai yra reikalingi, nes, nepaisant pasikeitusių pakankamai griežtų teisės aktų pradedančiųjų vairuotojų atžvilgiu, žūčių šalies keliuose statistika – vis dar liūdinanti.
„Teisės aktai buvo labai sugriežtinti, pavyzdžiui, viršijus 30 km per valandą – jiems jau atimamos teisės, taip pat pažeidus 0 promilių ribą ir pan. Dėl pradedančiųjų vairuotojo kaltės 2013 metai žuvo 21 eismo dalyvis, 2014 metais – 23, 2015 – 18, pirminiais duomenimis. Nors situacija ir geresnė, ji nėra tokia gera, kad nieko nedarytume. Dar viena problema tokia, kad jeigu pasižiūrėtumėme į registrą, kiek nuo 2011 metų išlaiko egzaminus, pamatytume, kad teorijos išlaikymas mažėja, nors klausimai praktiškai nepasikeitę, o praktikos išlaikymas tesiekia apie 40 proc. Darbo grupėje priėjome prie išvados, kad iki egzamino vairuotojai įgyja nepakankamai praktikos, todėl ieškojome būdų, kaip paskatinti vairuotoją kuo daugiau jos įgyti “, - sako jis.
Kuriant pirmąjį vairuotojų rengimo modelį buvo remtasi kitų šalių praktika – Austrijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Švedijos, Vengrijos. Anot jo, šios šalys pasižymi žemais avaringumo rodikliais, nors mokytis vairuoti jose galima nuo 16 ar 16,5 metų.
„Noriu pabrėžti, kad dėl šitų pakeitimų diskutavome ir su vairavimo mokyklomis, ir su visomis vairuotojų rengimo asociacijomis, ir su „Regitra“. Aš vairavimo mokyklas išskirstyčiau į dvi kategorijas: pirmoji – mokyklos, kurios tikrai nori išmokyti, antroji – tos, kurios tik nori pasiimti pinigus. Būtent tos mokyklos, su kuriomis teko bendrauti, supranta, kad paruoštam mokiniui, gavusiam pažymėjimą iš mokyklos, galimybė 1,5 metų paskui važinėti su mama arba tėčiu – tik į gera. Skeptikai sako, kad tai pavojinga, nes kaipgi čia vairuoti be antrų pedalų, bet paprastas paaiškinimas – tėvai prisiima visą atsakomybę už pasekmes ir koks gi tėtis norės blogai išmokyti vaiką. Be to, bendravome su pareigūnais ir jie teigė, kad nebuvo nei vieno tragiško įvykio, įvykusio vairuojant su šeimos nariu“, - sako jis.
V. Pumputis tvirtina, kad tokios kalbos apie padidėjusi avaringumą – iš piršto laužtos: „Tokia kritika atmetama vienareikšmiai. Nesutinku su tokia nuomone, nes 1995-1996 metais buvo suteikiamas B kategorijos vairuotojo pažymėjimas su prierašu, kad vairuoti nuo 16 metų galima tik su saugusiuoju, bet problema ta, kad nemaža dalis vairuotojų įsėdo į automobilius be jų, todėl to buvo atsisakyta. Dabar siūloma, kad nuo 16 metų su suaugusiuoju jie galėtų tik mokytis, nes siekiama, kad jie daugiau mokytųsi ir įgytų patirties.Jeigu žmogus mokosi ir per pusantrų metų gali nuvažiuoti daugiau kilometrų – faktas, kad jis kitaip valdys transporto priemonę ir galiausia supras, kad ji nėra pasipuikavimas. Pažiūrėkime iš kitos pusės, penkiolikmečiai jau gali vairuoti mopedą ir dalyvauti eisme, dviratininkai – dar anksčiau.“
Paklaustas, kodėl tuomet nuostata, kad šešiolikmečiai jau gali įgyti teisę vairuoti buvo panaikinta V. Pumputis negalėjo tiksliai pasakyti: „Paprasčiausia keitėsi egzaminavimo tvarkos. Vienareikšmiai priežasčių atsakyti negaliu, tiesiog buvo priimtas toks sprendimas. Bet, kalbant su ekspertais, „Regitra“, išryškėjo, kad, jų nuomone, saugaus vairavimo susiformavimo pagrindas – didelis kilometrų skaičius.“
O kaipgi staliai?
Vairuotojų mokyklų atstovai mažiausia kritikavo antrąjį modelį, kuriuo siūloma 18-mečiams baigti 12 valandų teorijos ir 30 valandų trunkantį praktikos kursą, tačiau negailėjo kritikos trečiajam, kuriuo siūloma leisti aukštąjį išsilavinimą turintiesiems laikyti egzaminus „Regitroje“ be privalomo reikalavimo mokytis vairavimo mokykloje arba su savarankišku vairavimo instruktoriumi.
„Kiekviena įmonė turi pačius geriausius darbuotojus, kuriems vedami seminarai, jie supažindinami, kaip paruošti žmogų ne tik egzaminui, bet ir gyvenimui. Jei su kokia babyte važinėsis – ką toks vairuotojas gali išmokti jei net vertinimo kriterijų nežino. Ar su aukštuoju, ar ne – „grybą pjauna“ visi, nes jie būna savotiškos komos būsenos. Tai yra stresas, žinoma, kad tai yra pavojinga. Galbūt kokioje Ariogaloje ar Maišiagaloje, kur eismo nėra – gal gerai, bet turime, pavyzdžiui, savo mokyklą ir Širvintose. Ten jau po 5 pamokų nori lėkti egzaminą laikyti, bet kaip pavažiuoja nuo Širvintų iki kokio BIG'o ir pamato pirmą šviesoforą – tai komos būsena iškart, reikia atsigaut“, - rėžia jis.
A. Pakėnas teigia, kad tėvai ar šeimos nariai dažnai gali išmokyti neteisingai, o tada jaunuoliui išvis būna sunku persiorientuoti. „Man ir šiandien tenka pasiginčyti su tokiais „primokytais“, nes kuo jie labiau pasitikės – aišku tėčiu. Aš neapsiimu būti gydytoju, kai mano vaikas serga. Taip, jam blogai ir man liūdna dėl to, bet nepaimsiu ir neišpjausiu ko nors. Kitaip sakant, Sabonis niekada nebus Garastu. Gali būti labai geras treneris, bet tai nereiškia, kad turi būti geru žaidėju.“
Jis taip pat nesupranta, kam reikalingas toks išskyrimas tų, kurie baigė aukštąsias mokyklas ir kodėl kiti, sulaukę 18, turi lankyti pamokas vairavimo mokykloje ar pas individualų instruktorių, o kiti – ne. „25 metų baigęs bakalaurą ir, neva, jis toks protingas, kad besimokydamas ekonomikos, įgavo saugaus eismo žinių iš kažkur, o tas kuris mokėsi šaltkalvio, siuvėjo ar kirpėjo amato – tai jau nieko nesugebantis ir nieko nesuprantantis. Nenuvertinu diplomo jokiu būdu, bet jis neužtikrina to, kad jau gali savarankiškai mokytis“, - sako A. Pakėnas.
V. Pumputis paaiškino, kad, rengiant šį modelį, vėlgi buvo atsižvelgta į kitų šalių – Nyderlandų, Ispanijos, Maltos, Belgijos, Airijos – praktiką, kurios nėra numačiusios privalomo mokymo. „Įvertinome šių šalių patirtį, bendrą situaciją, avaringumo statistiką, ir pamatėme, kad nuo 24 metų jis ženkliai mažėja (turima omenyje eismo įvykių skaičių – DELFI), o toliau pasižiūrėjus, 2014 metų pirmo pusmečio rezultatai parodo, kad į mirtinus įvykius dažniau papuola neišsilavinę. Tai, mūsų nuomone, jeigu asmuo įrodė, kad sugeba baigti aukštąją mokyklą – galvojame, kad jis turi daugiau atsakomybės, yra mažiau linkęs į pavojus, todėl gali mokytis savarankiškai“, - tvirtino jis.
Jis taip pat pridūrė, kad profesines mokyklas baigę jaunuoliai nebus labai nusivylę, nes absoliuti dauguma vairuotojų išsilaiko teises iki 20 metų, o jauni žmonės dažniausiai ir taip nelaukia 23, 24 ar daugiau metų, kada pradėtų laikytis teises.
Finansinė nežinia
Pagal naująjį vairuotojų rengimo modelį, vyresni nei 18 metų būsimieji vairuotojai, tačiau nebaigę aukštojo mokslo, galės pasirinkti ar mokytis vairavimo mokykloje, ar mokytis su individualia veikla užsiimančiu instruktoriumi.
Dėl šios nuostatos, vairavimo mokyklų vadovus baugina finansinė nežinia. „Žinoma, kad mokyklos nukentės ir nukentės ne tik jos, bet ir būsimieji vairuotojai. Kiekviena vairavimo mokykla stengiasi surinkti profesionalius darbuotojus, o kurie nepritampa – laksto iš vienos mokyklos į kitą. Tai jie ir taptų greičiausia tokiais instruktoriai. Tai būtų tam tikras rizikos faktorius, eksperimentas, kuris po pusės metų parodytų rezultatą“, - sako J. Jasutis.
Ne tokia kategoriška šiuo klausimu buvo A. Juknienė, kuri abejoja, kad šeimos nariai masiškai pradės mokyti, nes dauguma neturės tam laiko, tinkamo automobilio ar noro. Ji sutinka, kad gal kai kurių kategorijų mokiniams reikėtų sumažinti teorijos valandų skaičių, tačiau dabartinė situacija jai atrodo geriausia: „Kai kurie sako, kad reikia tik nuo 21 teises duoti, nuomonių yra įvairių, o galvoti apie karą keliuose – reikia. Iš principo nėra blogai ir dabar“, - sako ji.