„Bausti mirties bausme“, „atimti visą turtą“ - po tokių avarijų pilasi pasiūlymai. Iš tiesų chuliganiškas vairavimas šalyje ir toliau šienauja gyvybes, tačiau lieka užmiršta ir kita medalio pusė, kurią dažniausiai pamato drausmingi vairuotojai – neapdairus pėsčiųjų elgesys keliuose.
Nors jau nuo mokyklos nuolatos dėsningai kalama į galvą, kad prieš pėsčiųjų perėją reikia sustoti, apsidairyti, įsitikinti, ar nėra atvažiuojančių automobilių, ir tada eiti per gatvę, vairuotojams tenka susidurti su ne vienu drąsuoliu, kuris perėjoje „išdygsta iš niekur“. Kad problema ne iš piršto laužta rodo statistika ir konkretūs įvykiai. Tuo tarpu Lietuvos automobilių sąjungos atstovai tikina, kad neapdairūs pėstieji tokiu savo elgesiu pastaruoju metu netgi pranoksta „kelių erelius“.
Partrenktas 14-metis puolė atsiprašinėti
Kad neapgalvotas žingsnis į gatvę gali baigtis rimtomis pasekmėmis rodo ir trečiadienio incidentas Klaipėdoje, kai tamsiu paros metu moters vairuojamas automobilis partrenkė 14-metį jaunuolį. Tiesa, dėl jo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl kol kas tikslios avarijos priežastys neaiškios.
Po avarijos vairuotoja, kuri pati teigė esanti medikė, pasakojo, kad parblokštas pauglys tamsiu paros metu į gatvę išbėgo ne pėsčiųjų perėjoje, o šalia jos. Vairuotojos teigimu, ant grindinio nublokštas paauglys jos atsiprašinėjo, kad pats netikėtai išbėgęs į gatvę.
Po incidento paauglys buvo išvežtas į ligoninę. Jam lūžo kairys blauzdikaulis, kairys žąstikaulis, sukrėstos galvos smegenys, veide plėštinės žaizdos.
Tuo metu, kai įvyko avarija, matomumas buvo prastas, lynojo. Pirminiais duomenimis, vairuotoja buvo blaivi.
Lietuvos kelių policijos duomenimis 2015 metais įvyko 472 eismo įvykiai, kurių metu užvažiuota ant pėsčiojo ir nukentėjo eismo dalyviai. Incidentų metu 20 žmonių žuvo, sužeisti 472 asmenys.
Policijos duomenimis pėsčiųjų kaltės įvyko 32. Dažniausiai šių eismo įvykių priežastis buvo šviesoforo signalo nepaisymas. Incidentuose, kurie įvyko dėl pėsčiųjų kaltės, žuvo 1 eismo dalyvis, sužeisti - 33.
Vairuotoja: garbės žodis, jų tiesiog nesimato
Į DELFI kreipėsi ir „šviežiai iškepta“ vairuotoja, kuri neslėpė pasipiktinimo pėsčiųjų elgesiu kelyje. Ji pripažino, kad iki gaudama vairuotojo pažymėjimą ir pati neapdairiai elgdavosi kirsdama kelią, mat jai atrodė, jog vairuotojai tiesiog privalo sustoti – tokia esą jų pareiga.
„Kai pati nevairavau visada atidžiai apsižvalgydavau pereidama gatvę, tačiau eidavau gana drąsiai. Net matydama, kad artėja automobilis, žengdavau į perėją. Juk aš pėsčioji, jie privalo mane praleisti, aš turiu teisę kirsti šitą gatvę pirma, o jie turi kantriai laukti. Tuos, kurie naglai pravažiuodavo ar sustodavo man prieš nosį, dar nulydėdavau piktu žvilgsniu ir keiksmais“, - rašė DELFI skaitytoja.
Dabar mergina teigia taip nebesielgianti, nes pradėjusi vairuoti pati suprato, kaip kartais sunku pastebėti staigiai į važiuojamąją dalį iššokančius pėsčiuosius net ir tuomet, kai važiuoji pavyzdingai.
„Garbės žodis, jų tiesiog nesimato ir viskas. Nesvarbu, ar tamsu, ar šviesu, toks jausmas, kad į gatvę jie tiesiog iššoka. Ypatingai baisu važiuoti tamsiuoju paros metu, kada jie susilieja su aplinka ir tamsa. Nors tikrai nevažiuoju dideliu greičiu, o prieš perėjas visada pristabdau, vis tiek esu jau ne kartą pakliuvusi į situaciją, kai atrodė – širdis išlėks, nes pėstytis, atrodo, išnyra tiesiog iš niekur“, - savo patirtimi dalijosi vairuotoja.
Siūlo pasisaugoti
Savo nuomone su DELFI pasidalinusi vairuotoja taip pat teigia, kad dabar pati per gatvę niekada nebėga ne pėsčiųjų perėjoje arba taip elgiasi retais atvejais, kai nebeturi kitos išeities.
„Gal skambės paradoksaliai ir juokingai, bet tik pradėjusi vairuoti supratau, kaip yra svarbu labai įdėmiai įsižiūrėti į eismą ir tik tada kirsti gatvę, nors anksčiau galvodavau, kad greit perbėgt gatvę ten, kur pėsčiųjų perėjos nėra, nieko tokio. Atrodė, juk ne kvaila, matau, kad automobiliai dar toli...
Kol vos nepartrenkiau poros tokių kvailių, kokia kažkada buvau ir aš. Supraskite, tai ne juokas! Įsirėši į tokį, net jei tvarkingai vairavai, ir visą gyvenimą jausi graužatį, kad kažką užmušei ar suluošinai,“ - piktinosi mergina.
Ji teigė, jog daug streso kelyje sukelia ir tie pėstieji, kurie mėgsta „nardyti“ automobilių spūstyse. Tokiems jauna vairuotoja siūlo ypač pasisaugoti, mat, anot jos, ne ką dėmesingesni būna ir spūstyse įstrigę vairuotojai.
„Ypatingai mane nervina tokie šmikiai, kurie iššoka netikėtai, kai stovi kamštyje. Kadangi jiems atrodo, kad mašinos vos juda, labai ramiai sau vinguriuoja tarp mašinų. Geriau jau pasisaugotumėte, nes be kvailių pėsčiųjų, kurie taip daro, yra ir kvailių vairuotojų, kurie kamščiuose įsigudrina maigyti mobiliuosius telefonus ar žaisti „Angry birds“, o mašinų srautui truputį pajudėjus, net nepasivargina normaliai žvilgtelėti pro langą ir truputį parieda pirmyn,“ - įsiūčio neslepia mergina.
Pėstieji tampa pavojingesni nei „kelių ereliai“
Kad pėsčiųjų išsiblaškymas tampa vis didesniu galvos skausmu vairuotojams patvirtino ir Lietuvos automobilių sąjungos direktorius Gražvydas Smetonis. Anot jo, jei seniau kaip pagrindinį pavojų keliuose vairuotojai įvardindavo chuliganiškai vairuojančius „erelius“, dabar šį „titulą“ išsikovojo pėstieji.
„Mes darėme tokį neoficialų tyrimą, tai iš tikrųjų pusė vairuotojų, su kuriais kalbėjome, jeigu seniau kaip prmą problemą įvardindavo chuliganišką elgesį, netinkamą manevravimą, dabar įvardina pėsčiuosius. Kas yra su tais pėsčiaisiais? Mašina nesustoja akimirksniu taip, kaip jie įžengia į gatvę. Nesvarbu, ar tai yra perėja ar neperėja. Yra daug tokių, kurie neįvertina artėjančio automobilio greičio, žengia ir mano – aš dabar eisiu ir mašina sustos“, - aiškina G. Smetonis.
Kaip antrą blogybę jis įvardija pėsčiųjų perdėtą saugumo jausmą perėjose: „Pėstieji kažkodėl jaučiasi visiškai saugūs, nes įsivaizduoja, kad jei yra perėja, nupiešti zebrai, tai yra kažkoks saugus koridorius, kur bet kas gali mistiškai sustoti. Prieina prie perėjos ir žengia į ją tiesiai, nesidairydami“.
Specialistas pastebi ir ryškėjančią tendenciją kertant gatvę kalbėti mobiliuoju telefonu. Tai, anot jo, išblaško dėmesį ir jaunuoliai į perėją žengia nė nesidairydami. Dar sudėtingesnė situacija, anot G. Smetonio, būna žiemos metu. „Žiemą – ant galvų uždėti gobtuvai, kurie mažina apžvalgą. Pasuka truputį galvą, bet iki galo nemato ir žengia neatsargiai į perėją“, - sako pašnekovas.
Kaip rimtus trukdžius vairuotojams pašnekovas įvardija ir mokinių bėgiojimą per kelią šalia perėjų, pėsčiuosius, kurie kerta platų kelią perskirtą žalia veja ir perėję vieną pusę „įsivaizduoja, kad antroje irgi visi sustos“. Anot G. Smetonio, opi toliau išlieka ir atšvaitų dėvėjimo problema.
Ką sako KET?
Taip jau yra, kad apie Kelių eismo taisykles (KET) dažnas pėstysis sužino labai anksti – pradinėje klasėje – bet taip pat greitai viską ir užmiršta, o KET nurašo kaip vairuotojams skirtą knygutę. Ir visai be reikalo, nes joje kalbama ir apie pėsčiųjų pareigas, kurių nevykdymas gali ne taip jau ir kukliai nuskriausti piniginę.
DELFI primena, kad pagal KET taisykles į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų.
Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
KET taisyklėse pėstiesiems rekomenduojama tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, einant į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba prie drabužių, kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje, būti prisisegus atšvaitą.
Vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra, – transporto šviesoforų signalais.
Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per kelią galima tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
Užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn, pėstieji, atsižvelgdami į tai, kurioje važiuojamojoje dalyje jie yra, privalo baigti pereiti ją arba sustoti saugumo salelėje.
Pėstiesiems draudžiama eiti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas). Taip pat draudžiama išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių.
Bauda nuo 23 iki 173 eurų
Pėstiesiems, padariusiems aukščiau nurodytus KET pažeidimus, gresia bauda nuo 23 iki 40 eurų. Jeigu šie pažeidimai sukėlė pavojingą situaciją – kitiems eismo dalyviams teko staigiai kreipti važiavimo kryptį ar imtis kitokių veiksmų savo ar kitų eismo dalyvių saugumui užtikrinti – asmuo baudžiamas nuo 28 iki 57 eurų.
Pėsčiųjų padarytas KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, užtraukia baudą nuo 86 iki 144 eurų. Jeigu pėstysis incidento metu buvo neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų ar kitų psichotropinių medžiagų, sankcijos jam dar griežtesnės – taikoma bauda nuo 144 iki 173 eurų.
Jei dėl pėsčiųjų nusižengimo buvo sugadintos ar apgadintos transporto priemonės, kroviniai, keliai ar kiti įrenginiai, nedrausmingam praeiviui teks sumokėti baudą nuo 40 iki 57 eurų.
Ir jūs susidūrėte su KET pažeidėjais ar agresyviais vairuotojais, kurie kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir norite pasidalinti savo patirtimi? Rašykite el. paštu projektai@delfi.lt