Greičio mažinimo priemonės – visų eismo dalyvių saugumui
Kaip aiškina Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkė Laura Salokaitė, šiuo metu Lietuvos keliuose veikia įvairių rūšių techninės eismo reguliavimo priemonės: kelio ženklai, šviesoforai, atitvarai, kelių ženklinimas, taip pat greitį mažinantys kalneliai, kelio siaurinimas (vadinamieji „miesto vartai“), švieslentės, informuojančios apie atitinkamos transporto priemonės važiavimo greitį ir pan. Anot jos, tai yra ne tik techninės, bet ir prevencinės priemonės, kurių vaidmuo – sąmoningumo kelyje elgtis atsakingai skatinimas.
„Tokių priemonių svarba – visų eismo dalyvių, ypač mažiausiai apsaugotų, pavyzdžiui, pėsčiųjų, saugumo užtikrinimas. Greitį ribojantys kalneliai įrengiami prieš pėsčiųjų perėjas, ruožuose prie mokymo įstaigų, įvažiavimuose į miestelius, gyvenvietes, taip pat – kur kertasi skirtingų eismo dalyvių kategorijų, tokių kaip pėsčiųjų, automobilių, motociklų, dviračių ir kitų, srautai. Už tai atsakingas ir sprendimus priima kelio savininkas: savivaldybei priklausančiuose keliuose – savivaldybės administracija, valstybinės reikšmės keliuose – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos“, – aiškina L. Salokaitė.
Saugaus eismo ekspertas: sąmoningumo vairuotojai turi mažai
Tam, kad keliuose būtų išvengiama nelaimių, juose įrengiami skirtingo aukščio ir nuolydžio greičio ribojimo kalneliai, priverčiantys vairuotojus sumažinti greitį tose atkarpose, kuriose svarbu laikytis saugaus greičio ir būti atidesniems. Dažniausiai greičio ribojimo kalnelius galima sutikti gyvenamosiose zonose, prie darželių ir mokyklų.
„Mums nepakanka pastatyti greičio ženklo, perspėjančio laikytis 30, 40 ar 50 km/val greičio. Mums nepakanka pasakyti, kad prieš pėsčiųjų perėją reikia sumažinti greitį, nes gali nutikti nelaimė. Būna, vairuotojo paklausiu, kodėl nesumažina greičio, kodėl jis taip daro, o jis man sako – tai kad už tai niekas nebaudžia. Paskui mes dažnai patys verkiame, kai valdžia sugalvoja baudas didinti, bet kad kitaip neveikia, mums maloniai pasakyti nepakanka“, – sako saugaus eismo ekspertas.
Priemonės efektyvios, nes vairuotojai neišsisuka nuo pasekmių
Jis atkreipia dėmesį į tai, jog dėl greičio viršijimo nutinka dauguma eismo įvykių, todėl reikiamose vietose įrengti greičio ribojimo kalneliai veiksmingai padidina saugumą kelyje. Veiksmingai – todėl, nes vairuotojas, saugodamas savo automobilį, yra priverstas sumažinti greitį, ir nėra taip, jog „jei niekas nepastebės, tai ir nenubaus“.
Vis dėlto, greičio valdymo kalneliai įprastai įrengiami keliuose, einančiuose per gyvenvietes, kuriose greitis nėra didelis ir siekia 30–50 km/val. Keliuose, kuriuose vairuotojai įprastai važiuoja didesniu greičiu ir kurį reikia sumažinti, pasitelkiamos kitos greičio mažinimo priemonės – žiedinės sankryžos, saugos salelės.
„Aplink miestą esančių aplinkkelių sankryžose anksčiau būdavo daug didelių avarijų, nes vairuotojai važiuodavo dideliu greičiu, kurio nesumažindavo. Ten kalnelių, aišku, niekas nedaro, tačiau įrengia saleles, kelio iškreivinimus įvažiuojant į miestą ar miestelį. Tokios priemonės irgi priverčia vairuotoją mažinti greitį, antraip jis nesuvaldys automobilio ir nulėks. Tačiau turbūt pati efektyviausia greičio kontroliavimo priemonė – radaras“, – teigia A. Pakėnas.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.