Anot E. Malūnavičienės, vairuotojai kelių eismo taisykles pažeidžia ir rizikuoja dėl labai skirtingų priežasčių, todėl ir į jų elgesio keitimą reikia žiūrėti kaip į kompleksinį sprendimą. Viena dalis pažeidėjų pasižymi didesniu aštrių pojūčių siekimu, todėl tyčia rizikuoja ir taip patenka į situacijas, kuriose turi įveikti pačių sukeltus iššūkius. Kiti tai daro vedami impulsyvumo ir neapgalvodami galimų pasekmių. Taip pat didelę įtaką nusižengimų darymui turi žmogaus polinkis rizikuoti.
„Tyrimais nustatyta, kad žmonės, kurie rizikingai elgiasi vienoje srityje, pavyzdžiui, gausiai vartoja alkoholį, įsivelia į muštynes, yra linkę rizikuoti ir kitose gyvenimo situacijose: vairuoja išgėrę, nesilaikydami eismo taisyklių. Viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio į riziką ir galimas pasekmes. Atlikta apklausa parodė, kad vairuotojai dažniausiai tikimybę, kad bus pagauti viršijant greitį, vertina labai žemai. Dažniausias pavyzdys, kai vairuotojai mano, jog viršyti greitį 10 km/val. yra nieko tokio“, – sako ekspertė.
Kiekvienas taisykles pažeidžia dėl skirtingų aplinkybių
Psichologė-psichoterapeutė E. Malūnavičienė pastebi, kad dažniausiai prieš vairavimą išgėrus ar greičio viršijimą nukreiptos socialinės reklamos tikslas būna parodyti pasekmes, kas gali atsitikti, kai pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, kad jis susimąstys ir pakeis savo elgesį. Tačiau, jei vairuotojas taisykles pažeidinėja dėl to, jog neturi stipriai išreikšto baimės jausmo, tada prevencinės programos, pavyzdžiui, socialinė reklama, kur rodomi nelaimingų atsitikimų, sužeidimų ar mirčių siužetaijam neturės jokios įtakos.
„Tai nereiškia, kad tokių žmonių elgesio negalima pakeisti. Mūsų sprendimams įtakos turi daug skirtingų priežasčių ir išgyvenimų. Todėl yra labai svarbu suprasti individualius asmens motyvus, kodėl jis vairuoja išgėręs, viršija greitį, arba nesisega saugos diržų. Pradėti reikėtų nuo supratimo kam žmogui to reikia, kokią naudą iš savo elgesio gauna. Vien bausmėmis pakeisti žmonių suvokimą būtų sudėtinga“, – apie vairuotojų elgesio motyvus ir jų keitimą kalba psichologė-psichoterapeutė.
Požiūris į atsakomybę kelyje prasideda dar vaikystėje
Pasak pašnekovės, efektyviausios yra kompleksinės priemonės: švietimas, individualizuota stebėsena ir nuobaudos, leidžiančios pajausti netinkamo elgesio pasekmes. Ypatingas dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas vairavimo kultūros formavimui.
„Kol visuomenėje vyrauja nuostatos, kad „greičio ribojimas yra per griežtas“, „greičio limitai per dideli“ ir „nieko tokio yra viršyti greitį, jei tvirtai jautiesi savo veiksmuose“, tai toks elgesys bus linkęs kartotis. Čia svarbu pabrėžti, kad švietimas prasideda šeimoje ar artimoje aplinkoje, nes ši aplinka suformuoja nemažai mūsų vertybių bei įsitikinimų apie tai, koks yra pasaulis, kiti žmonės ir mes patys“, – sako E. Malūnavičienė.
Taigi, jei vaikas mato, kad tėvai vairuoja neblaivūs, kelyje elgiasi chuliganiškai, kalba telefonu arba nesegi diržų, tuomet gali susiformuoti nuostata, kad tai „nieko baisaus“. Tokia nuostata gali padidinti tikimybę, kad ir pats vaikas taip elgsis ateityje.
„Viską galima pakreipti ir kita linkme, tačiau vien žodinio pamokymo neužteks. Jei vaikas nuo mažens buvo edukuojamas apie saugų elgesį prie vairo ar gatvėje, tai tos nuostatos prisidės prie saugesnio, atsakingesnio jo elgesio ateityje. Svarbu, jog tas mokymas neapsiribotų paaiškinimais, kaip turėtų būti, kaip derėtų elgtis, bet, kad patys tėvai pavyzdį rodytų savo elgesiu“, – pabrėžia ekspertė.
Priežasties reikia ieškoti individualiai
Pasak E. Malūnavičienės, svarbu atsižvelgti į kiekvieno nusižengusio asmens aplinkybes.
Pavyzdžiui, jei sėda prie vairo pavartojęs alkoholio, verta įvertinti kiek alkoholio vartojimo
problema yra gili. Kai kurie tyrimai patvirtina, kad žmonės, kurie sėda prie vairo pavartoję
alkoholio, yra linkę vartoti alkoholį dažniau ir/ar didesnėmis dozėmis negu asmenys, kurie to
nedaro. Probleminis alkoholio vartojimas gali pereiti į priklausomybės sutrikimą, kuris negydomas
tik gilėja.
„Taip pat, jei pažeidėjas turi savikontrolės sunkumų, žemesnę toleranciją stresui, pravartu būtų stiprinti jo savikontrolės įgūdžius ir didinti atsparumą stresui. Arba, jei vairuotojas pasižymi impulsyvumu, pravartu dirbti ties įgūdžiais, padėsiančiais atidėti impulsą ir įvertinti galimas pasekmes. Lygiai taip pat, jei žmogui būdingas agresyvumas, aštrių pojūčių siekimas, pravartu paieškoti kitų erdvių, kur galėtų patenkinti savo poreikius be žalos savo ir kitų sveikatai bei gyvybei“, – apie skirtingus elgesio keitimo scenarijus kalba psichologė-psichoterapeutė.
Baudos gali turėti atvirkštinį efektą
Pasak ekspertės, net tokios priemonės kaip baudos gali turėti atvirkštinį efektą, tačiau tai vėlgi priklauso nuo žmogaus asmenybės tipo.
„Kai kuriuos žmones bausmės veikia priešingi – sukelia pyktį. O tada pyktis didina rizikingo vairavimo tikimybę, o pykdami vairuotojai daro daugiau įvairių klaidų ir dažniau pažeidžia kelių eismo taisykles. Taip pat bausmės yra efektyviausios tada, kai seka iškart po prasižengimo ir jei yra taikomos nuosekliai. Tokiu būdu susiformuoja įsitikinimas, kad neigiamas elgesys kaskart susilauks atsako“, – sako E. Malūnavičienė.
Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.