„Žiemos metu bendrai pastebiu lėtesnį, ramesnį eismą. Atrodo, kad esant sudėtingesnėms vairavimo sąlygoms ne tik aš, bet ir kiti vairuoja lėčiau, atsargiau, vengia staigių judesių“, – pasakoja vilnietė. Galbūt, tokiais pastebėjimais gali pasidalinti ne vienas vairuotojas, tačiau ar tokios įžvalgos teisingos? Ar sudėtingesnės eismo sąlygos iš tiesų skatina vairuotojus vairuoti atsargiau? Ir, galiausiai, kas lemia vairavimo stilių?
Daug veiksnių lemia vairavimo stilių
Žinoma, sudėtingos eismo sąlygos gali priversti atsargiau įvertinti pavojų kelyje, tačiau psichologė ir psichoterapeutė Inga Leonavičiūtė pasakoja, kad žmonių atsargumui ar beatodairiškumui kelyje turi įtakos daug veiksnių. Tai – asmens amžius, lytis, aktyvaus vairavimo stažas, praeityje buvusių eismo įvykių patirtis, asmenybės ypatumai: charakteris, temperamentas, kryptingumas, savireguliacija, t. y., gebėjimas valdyti savo elgesį, dėmesį, emocijas, atsižvelgiant į vidinius ir išorinius stimulus, elgesio pasekmių numatymas ir pan.
„Visi šie veiksniai ir turi įtakos tam, kaip mes elgsimės bei kokį vairavimo stilių rinksimės. Atsargūs žmonės paprastai yra linkę numatyti savo elgesio pasekmes, galimas nesėkmes ir pan., į šiuos svarstymus reikėtų integruoti ir buvusią neigiamą patirtį, kas gali savo ruožtu dar labiau sustiprinti atsargumą. Tam tikrų situacijų vengimui įtakos turi ir tai, kiek mums buvo leidžiama kažką išbandyti, rizikuoti vaikystėje, o kiek mes nuo to buvome sulaikomi ar kiek stebėdami artimųjų baimingumą, perdėtą atsargumą, patys išmokome tokiu būdu elgtis“, – savo įžvalgomis dalijai I. Leonavičiūtė.
Impulsyvumas kelyje – dažna eismo įvykių priežastis
Psichologė pastebi, kad drąsumas bei pasitikėjimas savimi, kaip ir atsargumas yra geros savybės, tačiau kai kažkokia savybė pradeda stipriai vyrauti, tai gali atnešti mums žalos. „Jei kalbėtume apie vairavimą, didesnės žalos gali turėti autoįvykis, kurį sukėlė per daug drąsus ir savimi pasitikintis vairavimas. Didesnė drąsa ar perdėtas pasitikėjimas savimi dažnai yra lydimas neapgalvoto sprendimų priėmimo, noro rizikuoti, spontaniškumo ar impulsyvumo, todėl gali būti sunku racionaliai įvertinti savo elgesio pasekmes“, – teigia I. Leonavičiūtė.
Impulsyvumas kelyje yra dažna eismo įvykių priežastis, nes staigus vairavimas gali tapti priemone „nuleisti garą“. Pasak psichoterapeutės, savo ruožtu perdėtas atsargumas, baimė mus skatina nuolat persvarstyti savo elgesio pasekmes, iki smulkmenų numatyti ir suplanuoti savo veiksmus ir tai gali sutrukdyti reaguoti staigiai ir greitai, kai to reikalauja tam tikra kritinė situacija.
„Žmogaus asmenybė pasižymi sistemiškumu, unikalumu ir savyje integruoja tam tikras įgimtas savybes bei gyvenimo eigoje įgytą patirtį. Kiekvieno žmogaus asmenybėje galime išskirti, pastebėti tam tikru bruožus, savybes, kurių visuma ir suformuoja asmens unikalumą“, – sako psichologė.
Kitaip tariant, gali būti taip, kad racionalus, linkęs į svarstymus ir atsargumą žmogus, ištiktas stiprių emocijų, pradės elgtis neapgalvotai, pratrūks ir pan., bet įsijungus racionalumui, dominuojantys asmenybės bruožai turės lemiamą įtaką jo elgesiui. Ir, atvirkščiai, impulsyviam, emocingam žmogui teks kurį laiką sąmoningai padirbėti su savimi, kad kontroliuotų savo impulsus bei nepasiduoti akimirkos emocijai.
Įtakos turi ir tos dienos įvykiai
„Kalbant apie vairavimo stilių, nereiktų pamiršti ir to, kad jam įtakos turi ir tokie išoriniai faktoriai kaip tos dienos įvykiai, įtampa kai kur nors skubame, neišsimiegojimas, nuovargis, alkis, troškulys ir pan.“, – sako I. Leonavičiūtė.
Pasak psichologės, numatyti, planuoti ir tik tada veikti linkęs žmogus taip elgsis ir visose gyvenimo srityse. Tikėtina, kad atsargus žmogus turės geresnių emocijų kontrolės įgūdžių, nei dažnai besielgiantis impulsyviai, tačiau visiems pasitaiko momentų, kai stipriai sukilusios emocijos nusveria racionalų protą.
„Tačiau mūsų atsargumui įtakos turi ir tai, kiek mes turime patirties vienoje ar kitoje srityje ir kiek mokame tvarkytis su kritinėmis situacijomis. Su dalykais, kuriuos išmanome, paprastai elgiamės drąsiau, nes jau esame įgiję tam tikrų įgūdžių bei dalį veiksmų atliekame automatiškai, apie juos negalvodami“, – teigia psichologė.
Taigi, net ir žiemą, esant sudėtingesnėms eismo sąlygoms, vairuotojų elgesį kelyje lemia ne tik slidesnė kelio danga ar užpustyti keliai. Asmenybės tipas, dominuojančios būdo savybės, amžius, lytis, aktyvaus vairavimo stažas, praeityje buvusių eismo įvykių patirtis ar net tos dienos įvykiai gali lemti vairavimo stilių. Be to, nors impulsyvumas kelyje yra dažna eismo įvykių priežastis, vienareikšmiškai negalime teigti, kad asmenybės tipas – polinkis į atsargumą ar pasitikėjimą savimi – lemia vairavimo stilių ar sukeliamo pavojaus lygį keliuose.
Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.