Vos prasidėjus reidui, netruko įkliūti pirmoji rimta pažeidėja. Ji žiedinėje sankryžoje lėkė iš šalutinio kelio ir nepraleido nežymėto policijos ekipažo. Moteris vos nesirėžė į pareigūnų automobilį. Vairuotojai labai nepasisekė – už chuliganišką vairavimą ji prarado teises.
Apskritai, DELFI žurnalistų kalbinti vairuotojai teigė atkreipiantys dėmesį į „Via Baltica” kelio problemas: kelias sudaro iliuziją, jog galima važiuoti trimis juostomis, tad neatsargūs lenkimai čia yra kasdienybė. Vairuotojų teigimu, „Via Baltica” kelią tikrai reikėjo tiesti plastenį – su keturiomis juostomis.
Anot pareigūnų, geriausiai nesibaigiančius eismo įvykius išspręstų inžineriniai pakitimai. Kauno apskrityje kelio rekontrukcijos ir renovacijos jau pajudėjo, o kelio ruože nuo Latvijos sienos jau yra įrengta stacionarių kelio matuoklių.
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Gintaro Aleksandrovičiaus teigimu, „Via Baltica” problema išlieka didelė. „Bent jau Lietuvoje, „Via Baltica” yra vienintelis kelias į Vakarų Europą, neišvažiuojant iš Šengeno erdvės. Automobilių srautas čia labai didelis – kartais per parą būna apie 18 tūkst. automobilių, o kai kuriomis valandomis apie 80 proc. srauto sudaro sunkiasvorės transporto priemonės”, – teigė pareigūnas.
Vairuotojams „Via Baltica” kelyje rekomenduojama imtis papildomų saugumo priemonių. Reikėtų įvertinti didžiulį transporto srautą, stebėti greitį, kelio ženklus. Pareigūnai pabrėžia, kad neapdairus manevravimas yra viena pagrindinių kruvinų avarijų priežasčių.
Kalbant apie situaciją kaimynėje Latvijoje, ten avarijų skaičius „Via Baltica” kelyje yra kiek mažesnis. Latviai dėl eismo įvykių linkę kaltinti tamsą ir prastai apšviestus kelius.
Lietuvos ir Latvijos vykdytame reide daugiausia pažeidimų užfiksuota dėl automobilių techninės būklės. Vien per pirmas porą reido valandų tokių pažeidimų buvo 25.