Vairavimas išgėrus
Lietuvos policijos departamento duomenimis, praėjusiais metais šalies keliuose buvo sustabdyti 9596 neblaivūs vairuotojai. Beveik pusei jų nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas. Tokia situacija šalies keliuose kelia nerimą, mat vairavimas išgėrus – vienas šiurkščiausių ir ypatingą pavojų pačiam vairuotojui bei aplinkiniams keliančių pažeidimų.
Tiems, kurie pervertina savo galimybes ir įsivaizduoja, kad išlenkus keletą taurelių sėsti prie vairo –nieko blogo, vertėtų rimtai atkreipti dėmesį ir į kitą policijos pateikiamos suvestinės grafą: per praėjusius metus dėl apsvaigusių vairuotojų kaltės įvykus eismo įvykiams buvo sužeisti 287 žmonės, 20 žuvo.
Kaip pastebi su teisę vairuoti praradusiais asmenimis dirbanti psichologė Sonata Švabauskienė, situaciją ypatingai apsunkina tai, kad vairuotojai neretai vadovaujasi klaidingais įsitikinimais ir neįvertina tikrojo alkoholio poveikio: „Atstumų suvokimas ir sumažėjęs jautrumas pasireiškia ir esant nedidelei, vos 0,2 promilių koncentracijai kraujyje. Nepamirškite, kad kiekvieno žmogaus organizmas į alkoholį reaguoja skirtingai, todėl tikrai dažnai tenkantį išgirsti teiginį – „nuo vieno bokalo alaus nieko nebus“, gali lydėti labai skaudžios pasekmės“.
Greičio viršijimas
Dar viena itin opi problema keliuose – maksimalaus leistino greičio viršijimas. Priklausomai nuo viršyto greičio, pagal Lietuvos įstatymus, už tokį pažeidimą su teisėmis vairuotojui gali tekti atsisveikinti nuo 1 iki 18 mėnesių.
Policijos duomenis, praėjusiais metais greičio viršijimas buvo dažniausia avarijų, kuriose žuvo arba buvo sužeisti žmonės, priežastimi. Kaip aiškina psichologė-psichoterapeutė Elžbieta Malūnavičienė, polinkį viršyti greitį gali sukelti keletas skirtingų priežasčių.
„Viena dalis pažeidėjų greičio viršijimą sieja su aštrių pojūčių siekimu, todėl tyčia rizikuoja ir taip patenka į situacijas, kuriose turi įveikti pačių sukeltus iššūkius. Kiti tai daro vedami impulsyvumo, neįvertindami galimų skausmingų tokio elgesio pasekmių“, – teigia psichologė.
Statistika išties bauginanti: net 31 proc. praėjusiais metais dėl viršyto greičio įvykusių autoavarijų baigėsi žmonių mirtimis. E. Malūnavičienė teigia, kad nors ir ne visiems patinkančios, tačiau griežtos nuobaudos, suderintos su edukacija, yra efektyvus kompleksinis sprendimas kovai su nedrausmingais vairuotojais.
„Tarpusavyje turi būti derinamas vairuotojų švietimas, individualus darbas su pažeidėju ir nuobaudos, leidžiančios pajausti netinkamo elgesio pasekmes. Ypatingas dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas vairavimo kultūros formavimui. Kol visuomenėje vyrauja nuostatos, kad „greičio ribojimas yra per griežtas“, „greičio limitai per maži“ ir „nieko tokio viršyti greitį, jei gerai vairuoji“, – toks elgesys bus linkęs kartotis“, – sako psichologė.
Lenkimas neleistinose vietose
Nemaža dalis eismo įvykių, kuriuose nukenčia arba žūsta žmonės, įvyksta dėl lenkimo taisyklių nepaisymo. Vienas dažniausių neleistinų manevrų kelyje – lenkimas per ištisinę eismo juostą. Kaip teigia profesionalus lenktynininkas Džiugas Tovilavičius, toks lenkimas laikomas bene pavojingiausiu, mat autoavarijos atveju automobiliai susiduria kaktomuša.
„Vietose, kuriose eismo juostas skiria ištisinė linija, yra blogesnis matomumas: įkalnė, nuokalnė ar kelio vingis. Todėl vairuotojas, atlikdamas lenkimą tokioje vietoje, negali tinkamai įvertinti situacijos, įsitikinti, ar priešais jį atvažiuoja kitas automobilis, kokiu greičiu jis juda. Lenkdami vietose, kuriose eismo juostos atskirtos ištisine linija, vairuotojai ypatingai rizikuoja: automobiliams susidūrus kaktomuša, smūgis gali būti mirtinai stiprus, – sako D. Tovilavičius. – Dažnu atveju lenkdami kitas transporto priemones, vairuotojai vadovaujasi ne taisyklėmis, o intuicija, tačiau kelyje tai yra tolygu lošimui su žmonių gyvybėmis.“
Pašnekovas pastebi, kad saugiam keliavimui būtinas kantrumas, tinkamas savo veiksmų planavimas ir pasiruošimas. Prieš atliekant lenkimo manevrą būtina įsitikinti, kad nėra tai draudžiančių kelio ženklų ar ženklinimo. Laikykitės didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio – taip matomumas bus geresnis, galėsite geriau įvertinti situaciją kelyje. Jei lenkimo metu pastebite, kad dėl kelyje esančios kliūties laiku atlikti manevro gali nepavykti, – sulėtinkite greitį ir sugrįžkite į savo eismo juostą.
Kelyje būkite dėmesingi ir lenkdami šalikele einančius pėsčiuosius, važiuojamąja kelio dalimi važiuojančius dviratininkus. Prieš pradėdami lenkti, turite įsitikinti, kad bus užtikrintas saugus šoninis atstumas. Tais atvejais, kuomet transporto priemonė juda ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, lenkiant dviratininkus rekomenduojama palikti ne mažesnį kaip 1 metro šoninį atstumą. Jei transporto priemonės greitis didesnis kaip 50 km/h, lenkimo metu šoninis atstumas turėtų būti ne mažesnis kaip 1,5 metro.
Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.