Visos trys avarijos įvyko Lakūnų ir Žirmūnų sankryžoje arba visai šalia jos. Kyla klausimas, kodėl ši vieta, iki šiol nebuvusi įtraukta į pavojingų atkarpų sąrašą, it magnetas traukia nelaimes.
Pirmasis incidentas įvyko dar liepos mėnesio pabaigoje. Liepos 24 dieną, apie 13.38 val., Žirmūnų gatvėje, ties 29 namu, 33-ejų metų automobilio „Toyota Yaris“ vairuotoja susidūrė su 25-erių vaikino vairuojamu „Ford Mondeo“ automobiliu. Policijos duomenimis, „Toyota Yaris“ suko į kairę ne sankryžoje ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu „Ford Mondeo“. 25-erių vairuotojui Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatyta kairės rankos trauma, jis išleistas namo.
Kitas incidentas beveik toje pačioje vietoje, Žirmūnų gatvėje ties 27 namu, įvyko lygiai po 10-ties dienų. Rugpjūčio 4 dieną „Jaguar XKR“, kurį vairavo 64-erių vyriškis, susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusius motociklu „Piaggio Aprilia“. Motociklą vairavusiam 21-erių vaikinui po incidento ligoninėje nustatytas atviras dešinės pėdos lūžis, jis buvo paguldytas į ligoninę. Policijos duomenimis, avarija įvyko kai automobilio „Jaguar XKR“ vairuotojas keitė važiavimo kryptį.
Trečiasis – rugpjūčio 11 dienos – incidentas avarijų virtinę paženklino tragiška baigtimi. Žirmūnų – Lakūnų g. sankryžoje motociklininkui kelio nedavęs „Škoda Fabia“ automobilis sukėlė avariją, kurios metu mirė 34-erių motociklo „Piaggio“ vairuotojas.
Svarstys sankryžos tobulinimo galimybę
DELFI dėl šių įvykių kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kuri yra atsakinga už eismo organizavimo klausimus mieste, su užklausa, ar tokie įvykiai yra fiksuojami ir ar dėl to imtasi kokių nors saugumo priemonių.
Savivaldybės duomenimis, šioje atkarpoje per 2013-2014 metus įvykių, kuriuose būtų sužeisti ar žuvę žmonės, nebuvo. Tuo tarpu 2015-aisias iki minėtųjų incidentų fiksuotas tik vienas toks eismo įvykis – jis įvyko sausį.
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ir ūkio transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis atkreipė dėmesį, kad sankryžoje įvyko tik vienas incidentas, tuo tarpu kitos dvi avarijos įvyko šalia minėtos sankryžos. T. Kamaitis taip pat pastebi, kad tuo metu, kai įvyko visos šios avarijos, transporto eismo srautai Vilniaus mieste buvo sumažėję, todėl dažnai vairuotojai buvo linkę važiuoti šiek tiek didesniu greičiu nei įprastai – tai, anot savivaldybės atstovo, galėjo lemti ir padidėjusį avarijų skaičių.
Pašnekovo teigimu, susiklosčiusi situacija šioje miesto dalyje šiuo metu yra tiriama, tačiau šalia sankryžos ir iki šiol buvo imtasi saugumo priemonių, kurios padėtų išvengti tragiškų incidentų. Tiesa, didžioji dalis jų orientuotos į pėsčiuosius.
„Vertinant Žirmūnų ir Lakūnų gatvių sankryžos eismo organizavimą, 2015-06-01 buvo įrengtos papildomos eismo reguliavimo priemones pėstiesiems: Žirmūnų gatvėje ties sankryža su Lakūnų gatve buvo įrengti pėsčiųjų atitvarai, kad pėstieji nekirstų Žirmūnų gatvės neleistinoje vietoje. Taip pat Lakūnų gatvėje buvo įrengta pėsčiųjų perėja su saugumo salelėmis, ženklinimu, kelio ženklais. Matomumas eismo sąlygoms įvertinti sankryžoje yra geras, kelio ženklų, ženklinimo būklė taip pat yra gera ir atitinka priežiūros reikalavimus. Vertinant avaringumo statistiką, minėta sankryža neįeina į problematiškiausias ir avaringiausias sankryžas“, - sakė T. Kamaitis.
Savivaldybės atstovas patikino, kad šiuo metu yra laukiama policijos išvadų dėl Žirmūnų gatvėje įvykusių įvykių ir tuomet bus sprendžiama, ar reikia imtis papildomų saugumo priemonių šioje kelio atkarpoje.
„Šiuo metu teisėsaugos institucijos tiria eismo įvykio aplinkybes ir Savivaldybė, gavusi iš policijos išvadas dėl eismo dalyvių veiksmų, vertins sankryžos tobulinimo poreikį: kairiųjų posūkių uždraudimo arba šviesoforinio reguliavimo įvedimo su apsaugotais kairiaisiais posūkiais bei kiemų privažiavimo kelių pajungimo į sankryžos zoną, suformuojant taisyklingos formos šviesoforais reguliuojamą sankryžą“, - sakė T. Kamaitis.
Dviejuose iš trijų įvykių – dviratės transporto priemonės
Pastebėtina, kad iš trijų eismo įvykių Žirmūnuose, net dviejuose jų nukentėjo motociklų vairuotojai. Kelių policijos duomenimis dėl motociklų vairuotojų kaltės 2015 metais įvyko 36 eismo įvykiai – tai yra dviem eismo įvykiais daugiau nei 2014 metais. 2015 šių eismo įvykių metu žuvo 3 žmonės, sužeista 49.
Dėl mopedų vairuotojų kaltės šiais metais įvyko 19 avarijų – 7-iais mažiau nei 2014 metais. Šių įvykių metu žmonių nežuvo, tačiau buvo sužalotas 21 asmuo.
Pastebima, kad šiltuoju vasaros sezonu, kai motorinių dviračių transporto priemonių keliuose itin gausu, eismo įvykiuose nukenčia nemažai motociklininkų. Daugiau nei 10-imt metų motociklu važinėjantis motoprekių parduotuvės „Motoday“ direktorius Rapolas Uptas pripažįsta – ir pats buvo pakliuvęs į ne vieną avariją, po kurių susimąstė, kad kelyje važiuojant motociklu reikia būti itin atsargiu. Motociklininkas vairuotojams pataria – svarbiausia įsivaizduoti, kad motociklo kelyje beveik niekas nemato. Pašnekovo teigimu, jei dauguma motociklo vairuotojų imtųsi šios saugumo priemonės, avarijų tikrai sumažėtų.
R. Uptas pasakoja, kad viena skaudžiausių avarijų įvyko 2006-aisiais. Laimei, įvykis baigėsi be rimtų traumų – motociklistas patyrė stiprų kelio sumušimą, o kartu važiavusi keleivė – smegenų sukrėtimą. Dėl avarijos buvo kaltas taksi vairuotojas, kuris apsisukinėjo neleistinoje vietoje. R. Uptas pasakoja, kad būtent po šios avarijos pradėjo taikyti metodą – įsivaizduok, kad tavęs nemato.
Vardija priežastis, kodėl dažnai kliūva motociklininkams
R. Uptas pastebi, kad dažniausiai po avarijų su motociklais iš automobilių vairuotojų lūpų nuskamba šios frazės: „nepastebėjau“ arba „neįvertinau greičio“. R. Upto teigimu, šios aplinkybės dažnai tampa avarijų priežastimi. Pašnekovas motociklininkams pataria pradėti nuo savęs ir pasistengti vairuotojams būti labiau matomiems.
„Svarbiausia motociklistams nepamiršti įsijungti artimųjų šviesų. Kai kurie motociklistai bando dėvėti ryškią aprangą ir ryškų šalmą su šviesą atspindinčiomis juostomis. Tai yra kaip papildoma priemonė atkreipti dėmesį“, - teigia R. Uptas.
Motociklininkas pabrėžia, kad dažnas dviratės transporto priemonės vairuotojas pamiršta, jog negalima ilgai būti nematomoje automobilio zonoje ir būtent dėl šios priežasties neretai tenka išgirsti lakonišką automobilio, susidūrusio su motociklu, vairuotojo paaiškinimą – nepastebėjau.
„Neretai būna taip, kad motociklas važiuoja šalia automobilio ir patenka į nematomą automobilio zoną. Motociklistas turėtų suprasti, kad jis iš nematomos automobilio zonos turėtų kuo įmanoma greičiau pasitraukti“, - teigia R. Uptas.
Pašnekovo teigimu, taip pat neretai dėl avarijų kalti būna ir patys motociklininkai – turėdami dviratį transportą jie drąsiai piko metu nardo tarp spūstyje įstrigusių automobilių.
„Neretai būna taip, kad žmonės, stovintys kamštyje, sugalvoja greitai persirikiuoti iš vienos juostos į kitą ir nepagalvoja, kad tarp mašinų gali įsiterpti dar vienas papildomas eismo dalyvis, kuris jeigu kamštis stovi ar juda 10 km per valandą greičiu, juda 40 km per valandą greičiu. Kartais automobilių vairuotojai nepažiūri arba jiems atrodo, kad ką tik žiūrėjo į veidrodėlį, bet daro posūkį ir „motociklas iš kažkur atsiranda“, - teigia R. Uptas.
Be to, pašnekovas teigia, kad didele problema ir dažna avarijų priežastimi tampa ir tai, kad vairuotojai neįvertina, kaip greitai motociklas įsibėgėja. Anot R. Upto, motociklas yra mažesnė transporto priemonė, todėl dažnai vairuotojams ji atrodo toli, tačiau jie neįvertina, jog mašinai nepabaigus manevro motociklas priartės ir nespės sustabdyti.
„Dauguma automobilių vairuotojų neįvertina, kad motociklas įsibėgėja daug greičiau nei automobilis. Pagrindinė bėda, mano nuomone, kad automobilių vairuotojai neįvertina motociklo judėjimo greičio, nes jis atrodo mažiukas ir ne visi paskaičiuoja, kad kad jis juda 50- 60 km per val. greičiu. Jei vairuoji motociklą mieste į avaringas situacijas pakliūvi nuolat“, - teigia R. Uptas.