Spūstys sostinėje: kuriomis gatvėmis grįžtant iš darbo geriau nevažiuoti

Su kiekvienu rugsėju į sostinės gatves sugrįžta transporto kamščiai. Dauguma vairuotojų dėl to kaltina studentus ir, negana to, aiškina, kad dėl jų kyla nemažai eismo įvykių. Tačiau kaip yra iš tiesų.

Lapkritį daugiau eismo įvykių nei rugsėjį ir spalį

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, praeitais metais rugpjūčio mėnesį Vilniuje užfiksuoti 67 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės, o rugsėjį, kada padidėja eismo intensyvumas, 60 eismo įvykių. Tų pačių metų spalį į apskaitą pateko 52 įvykiai sostinės keliuose, o lapkritį kur kas daugiau – 70.

Vadinasi, bent jau praeitų metų rugsėjis tikrai nebuvo pats avaringiausias rudens mėnuo. Tačiau to paties negalima pasakyti apie spūstis – prasidėjus rudeniui jos tampa rekordiškos ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose, į kuriuos mokslo metų pradėti suvažiuoja studentai.

Pataria vengti intensyviausio eismo gatvių

Vilniaus savivaldybės Eismo valdymo poskyrio vedėjas Eduardas Garbovskis mano, jog viena pagrindinių spūsčių sostinėje priežasčių yra vairuotojų išsiblaškymas.

„Eismo organizavimo požiūriu rugsėjo mėnuo Vilniaus mieste yra ypatingas tuo, kad miesto gatvėse padidėja eismo dalyvių, kuriems reikia šiek tiek laiko priprasti prie eismo sąlygų, pasirinkti kelionių maršrutus, susisiekimo rūšį ir t.t. Vertinant eismo spūstis jos susidaro momentinės rytinio ir vakarinio piko metu ir tai sąlygoja kelionės trukmę. Įtakos turi visuma aplinkybių, tai - automobilių gedimai gatvėse, eismo įvykiai ir deklaracijų pildymo terminai, sankryžų blokavimas, netinkamas eismo juostų pasirinkimas ir dažnas manevravimas jose, ir kiti atvejai, kurie trikto sklandų eismą“, – aiškina E. Garbovskis.

Anot jo, eismo srautai ypač padidėja greito eismo ir intensyviausiose gatvėse Čia didžiausia spūsčių tikimybė: Geležinio Vilko, Ukmergės gatvės, Laisvės, Savanorių prospektai, Nemenčinės plentas, kitos greito eismo gatvės, kurių maršrutai veda link miesto centro, kerta sankryžas.

Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistas Tomas Šiuškus teigia, kad sostinė kartu su policija kiekvienais metais intensyviai ruošiasi rugsėjui ir ieško būdų, kaip sumažinti transporto spūstis ir užtikrinti saugų eismą.

„Dar prieš rugsėjo pirmąją visi Vilniuje esantys greičio matuokliai buvo nustatyti nulinės greičio viršijimo tolerancijos ribose – bus fiksuojamas net ir mažiausias leistino greičio viršijimas. Taip siekiama paskatinti vairuotojus sumažinti greitį, taip pat didinamas ir eismo saugumas Vilniaus mieste. Policijos pareigūnai piko valandomis, nuo 7.30 iki 8.30 ir nuo 16.30 iki 17.30 stebi žiedines sankryžas, kaip vairuotojai jomis važiuoja, ar laikomasi Kelių eismo taisyklių, ar nesusidaro grūstys. Kartu su viešosios tvarkos pareigūnais nuo rugsėjo 1 iki 5 dienos imtinai darbo dienomis bus stebimas Olandų žiedas. Galiausiai, didesnis dėmesys bus skiriamas ir taisyklingam transporto judėjimui gatvėse, geltonųjų „korių“ stebėjimui, bus fiksuojami kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai“, – aiškina T. Šiuškus.

Anot „Susisiekimo paslaugų“ atstovo, pernai pastebėta, kad eismas vyksta kur kas tvarkingiau, jei jį stebi policijos pareigūnai.

„Dar pernai „Susisiekimo paslaugų“ specialistai pastebėjo, kad policijos pareigūnams aktyviai kontroliuojant viešajam transportui skirtas eismo juostas, kitose eismo juostose esantys automobiliai važiuoja greičiau, tvarkingiau. Be to, viešasis transportas mažiau vėluoja. Todėl ir šį rugsėjį policijos pareigūnai sustiprins A juostų kontrolę. Tikimasi, kad šios ir kitos eismo saugumo priemonės paskatins tiek vairuotojus, tiek ir kitus eismo dalyvius labiau gerbti vieni kitus“ , – teigia T. Šiuškus.

Rugsėjį perpus daugiau automobilių

Tačiau net ir policijos pareigūnai nesumažins automobilių spūsčių gatvėse dėl gerokai padidėjusio eismo intensyvumo. „Susisiekimo paslaugų“ atstovas tikina, kad šiai problemai spręsti pasitelkti eismo organizavimo pokyčiai.

„SĮ „Susisiekimo paslaugos“ specialistų duomenimis, rugsėjį, palyginti su vasara, į sostinės gatves išrieda nuo 40 iki 60 procentų daugiau automobilių. Siekiant suvaldyti išaugusius transporto srautus, dar vasarą 10 naujų sankryžų buvo paženklintos geltonaisiais „koriais“, o 14 sankryžų jos buvo atnaujintos. Visose pažymėtose sankryžose įrengti informaciniai skydai, perspėjantys neblokuoti sankryžos. Informacinėse švieslentėse vairuotojams nuolat siunčiami pranešimai apie saugų eismą ir galimą kelionės trukmę iki artimiausios didelės sankryžos“, – komentuoja T. Šiuškus.

Jo teigimu, Eismo valdymo centro specialistai patikrino visos automatizuotos šviesoforų sistemos veikimą – rugsėjo pradžiai paruoštos specialios eismo reguliavimo ir valdymo programos, užtikrinsiančios didesnį transporto pralaidumą. Taip pat patikrintas šviesoforinės sistemos įrangos veikimas, iš anksto pašalinant galimus sistemos sutrikimus. Nusistovėjus transporto srautams, eismo valdymo sistemos darbo režimas, eismo reguliavimo programos, gali būti koreguojamos, užtikrinant didesnį sankryžų pralaidumą.

Kalta lėta vairuotojų reakcija

Žurnalistas ir keliautojas, „The Longest Drive“ ekipažo narys Vitoldas Milius apie spūstis sostinės gatvėse kalba kaip apie neišvengiamą dalyką ir viliasi, kad vis dar statomas aplinkkelis išspręs dalį spūsčių problemų. Tačiau, anot jo, automobilių grūstys Vilniuje buvo ir bus, bet to priežastis yra ne tik rudenį sugrįžę studentai, kuriuos dažnai kaltina vairuotojai, bet ir į mokyklas pradėję eiti moksleiviai. Vasaros metu tėvai savo išvykimo į darbą laiką gali pakoreguoti, atsižvelgiant į spūstis, tačiau mokslo metus pradėjus mokykloms ir darželiams, jų maršrutas ir trukmė keičiasi. Kadangi daugelis mokyklų ir darželių atsidaro panašiu metu, būtent tada gatvėse susidaro didžiausios spūstys.

Pasak V. Miliaus, svarbiausia, kad vairuotojai būtų budrūs ir, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, stengtųsi kuo greičiau pajudėti iš vietos, kad per vieną ciklą pravažiuotų kuo daugiau vairuotojų. Jis užsimena, kad yra stebėjęs, kiek automobilių pravažiuoja degant žaliai šviesai vieno ciklo metu. Pirmą kartą iš vietos pajudėjo 3 vairuotojai, antrą kartą – net 8. Tai tik įrodo, kad kelyje labai svarbus veiksnys yra vairuotojų budrumas.