Per didelis greitis – dažniausia avarijų priežastis
Paskutiniais Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per 2020 m. eismo įvykių metu buvo sužeisti 2872 žmonės, o 175 – žuvo. Kaip teigia Š. Venckus, nors šie skaičiai kasmet mažėja, 175 žmonėmis šiame statistikos grafoje vis tiek yra per daug. „Pagrindinis faktorius čia yra greitis, kuris didina nelaimės riziką, o jam įvykus – ir sužalojimų skaičių bei rimtumą“, – sako traumatologas.
Pasak jo, sužalojimai eismo įvykio metu priklauso nuo keleto aspektų. „Traumų pobūdis priklauso nuo to, ar įvyko automobilių susidūrimas, ar transporto priemonė partrenkė pėsčiąjį, o galbūt, automobilis atsitrenkė į nejudrią kliūtį. Taip pat didelę įtaką turi ir transporto priemonės svoris. Žiūrint iš fizikinės pusės – susidūrus dviem objektams, masė atlieka svarbų vaidmenį. Taip yra todėl, kad energija, išsiskyrusi susidūrimo metu, didžiąja dalimi yra sugeriama lengvesnio objekto, tad lengvojo automobilio keleiviai (susidūrus su sunkiuoju transportu) ar pėstieji turi žymiai didesnę riziką patirti sunkius sužalojimus“, – aiškina Š. Venckus.
„Lygiai tas pats nutinka ir su dviratininkais bei motociklų vairuotojais. Pastarieji dar ir patys būna išvystę reikšmingą greitį“, – priduria pašnekovas.
Traumatologo pasiteiravus, kaip toks įprotis, važiuoti, kad ir 10 km/val. didesniu greičiu, gali turėti įtakos įvykus eismo įvykiui, Š. Venckus, atsakydamas į šį klausimą, pateikia Australijoje atliktą tyrimą.
„Daugiau negu pusė visų autoįvykių šioje šalyje nutiko važiuojant didesniu nei 60 km/val. greičiu. Jų išmatuota rizika, važiuojant 70 km/val. greičiu pakliūti į autoįvykį, pasirodė 4–8 kartus didesnė. Kiekvienas leistino greičio viršijimas 1 km/val. įvykio riziką didina 4 proc. Grubiai skaičiuojant – viršydami leistiną greitį 10 km/val. 5 km atstumą iki darbo nuvažiuotume apie 30 sekundžių greičiau, tačiau su žymiai didesne rizika.
Tai yra susiję su tuo, kad didėjant greičiui, ilgėja atstumas bei laikas, per kurį galima sureaguoti, sustoti ir išvengti susidūrimo. Kitas, atrodo gana paprastas, dalykas – nesilaikoma atstumo tarp automobilių. Taip vadinamas reakcijos laikas – iki pamatome, suvokiame ir imamės veiksmų (pavyzdžiui, pradedame stabdyti) – tampa per ilgas, todėl žymiai sunkiau išvengti susidūrimo“, – aiškina pašnekovas.
Dažniausios traumos
Kaip pasakoja medikas, tarp dažniausių vairuotojų ir keleivių lengvų sužalojimų pasitaiko sumušimai, nubrozdinimai bei žaizdos. Tarp sunkesnių ir sunkių – galvos smegenų sukrėtimai, stuburo, ypač kaklinės dalies, lūžiai, šonkaulių lūžiai ar krūtinės ląstos organų sužalojimai, blužnies, kepenų, inkstų plyšimai, dubens ir galūnių lūžiai. Tuo metu pėstieji prie sunkių sužalojimų patiria galvos, krūtinės, pilvo organų traumas, stuburo, dubens ir kojų lūžius.
Galvos traumos, pasak Š. Venskaus, yra pačios pavojingiausios. Žmogaus kūną apie 60 proc. sudaro vanduo. Smegenis – žymiai daugiau – apie 73 proc., todėl svarbu suvokti, kad galvos smegenys yra „uždarytos kietoje mažoje dėžutėje“ – kaukolėje. Bukos traumos metu galvai atsitrenkus į objektą, kaukolė sustoja gana greitai, tačiau „vandeningos“ smegenys juda toliau iš inercijos – tai sukelia įvairius sužalojimus: nuo sumušimo ir sukrėtimo iki kraujavimo, kai plyšta pertempiamos kraujagyslės.
Tokios traumos metu vidaus organų dažniausi sužalojimai yra pačio organo sumušimas, plyšimas, jį laikančių raiščių ar dangalų plyšimas. Tai sukelia skirtingas pasekmes – pavyzdžiui, plaučio – subliuškimą, kas sutrikdo bent jau kūno įsotinimą deguonimi, ar blužnies – kraujavimą“, – aiškina Š. Venskus.
Deja, dalis tokių traumų autoavarijos metu sužalotiems žmonėms būna mirtinos. Mirtinas eismo įvykio sukeltas traumas, kaip aiškina pašnekovas, galima išskirti į tris grupes pagal laiką: kelios sekundės po avarijos – galvos smegenų traumos, nugaros smegenų kaklinės dalies, aortos ar kitų didžiųjų kraujagyslių pažeidimai; kelios valandos po traumos (ankstyvasis) – kraujavimo galvos smegenyse, bukos krūtinės ląstos traumos ir kraujavimo į krūtinės ląstą, pilvo ertmę, dubens ar kitų stambiųjų kaulų lūžių; kelios dienos ar mėnesiai po traumos (vėlyvasis) – sepsis ir dauginis organų nepakankamumas, nepaisant viso taikyto gydymo.
„O kur dar liekamieji reiškiniai bei pasekmės?“, – retoriškai klausia medikas.
Pėstieji – apsaugoti mažiausiai
Jei automobiliu važiavusius žmones avarijos metu nuo labai skaudžių ar tragiškų pasekmių gali apsaugoti saugos diržai ir oro pagalvės, tai pėstieji yra labiausiai pažeidžiami.
„Pėstieji autoįvykiuose yra mažiausiai apsaugoti – jiems pasekmės, deja, būna skaudžiausios. Ir šiuo atveju vėl svarbiausiu faktoriumi tampa važiavimo greitis. Štai kreivė, rodanti mirtino sužalojimo tikimybę, iš pradžių kyla ganai lėtai, tačiau nuo 50 km/val. – staigiai šoka aukštyn. Mirtino sužalojimo tikimybė, partrenkus pėsčiąjį, automobiliui važiuojant 32 km/val., yra apie 5 proc., 50 km/val. – 50 proc., 64 km/val. – jau net 85 proc., todėl net ir įprotis važiuoti 10 km/val. greičiu – kažkam gali kainuoti labai brangiai“, – sako Š. Venckus.
Kaip aiškina traumatologas, nutikus įvykiui, kai pėsčiomis ėjęs žmogus yra partrenkiamas lengvojo automobilio, yra išskiriamos 3 susidūrimų fazės: su automobilio buferiu, su variklio dangčiu ir / ar priekiniu stiklu, nusviedimas ant žemės.
„Šiais atvejais dažniausiai pasitaikantys sužalojimai: krūtinės ląstos, galvos, kojų traumos. Kojos sužalojamos atsitrenkus į buferį, galva ir liemuo – į variklio dangtį ir stiklą. Trečios fazės metu dažniausiai sužalojama galva, stuburas, rankos“, – teigia pašnekovas.
Saugos diržai – gelbsti gyvybes
Statistiškai patikimai yra įrodyta, kad avarijų metu kur kas dažniau nukenčia saugos diržo neprisisegę žmonės, o taisyklingai užsisegus šiuolaikinius trijų taškų saugos diržus, mirtinų atvejų skaičius sumažėja net iki 70 proc., sunkių sužalojimų – apie 10 kartų. Tuo metu žmogui iškritus iš automobilio, sunkių sužalojimų tikimybė padidėja daugiau nei 3 kartus.
„Verčiantis automobiliui, saugos diržu neprisisegęs žmogus gali atsitrenkti į bet kurią salono dalį. Nesegėdamas arba netaisyklingai segėdamas diržą, avarijos metu žmogus patiria daug staigių judesių bei smūgių, o tai lemia ir daug sunkesnius sužalojimus.
Įsivaizduokime save bėgantį visu greičiu ir atsitrenkiantį į sieną – atrodo, mažiausiai nemalonu? Tai yra maždaug tokia jėga, kurią patiria vairuotojas ar keleiviai, važiuodami tik apie 25 km/val. greičiu. Automobilis po smūgio sustoja per vieną dešimtąją sekundės, tačiau žmogaus kūnas juda toliau. Kas gali jį sustabdyti – vairas, prietaisų skydelis, priekinis stiklas, išsviedimas per stiklą, o, galbūt geriau, saugos diržas?“ – retoriškai klausia traumatologas.
Per pastaruosius metus Lietuvoje, policijos duomenimis, buvo nubausti apie 16 tūkst. vairuotojų, kurie nesegėjo arba netaisyklingai segėjo saugos diržus. Ir nors šis skaičius bėgant metams palaipsniui mažėja, deja, dar ne visi vairuotojai supranta saugos diržų svarbą.
Tačiau, tuo, kad užsegtas saugos diržas gali išgelbėti gyvybę, yra įsitikinęs ne vienas į avariją patekęs vairuotojas. Prieš keletą metų Vilniuje su vaikais automobiliu važiavusi moteris nesuvaldė transporto priemonės ir nuvažiavusi nuo kelio trenkėsi į medį. Tą kartą tiek vairuotoja, tiek keleiviai rimtų sužalojimų išvengė, o atvykę policijos pareigūnai konstatavo faktą, kad būtent segėti saugos diržai avarijos metu leido išvengti rimtų traumų. Deja, beveik analogiška avarija įvyko 2015 m. Šakių rajone, tačiau vairuotojo nesegėtas diržas jam kainavo gyvybę. Atvykę medikai vyrui jau niekuo padėti nebegalėjo.
Kaip taisyklingai segėti saugos diržą?
Taisyklingas užsisegimas toks, kai saugos diržas segamas per petį ir juosia dubenį. Tai padidina plotą, kuriuo sustabdomas kūnas.
„Šiandien, turbūt, nekyla abejonių dėl saugos diržų užsisegimo tikslingumo ir tą darome automatiškai, nors dar ne taip seniai tai buvo „ne lygis“, o vairuotojai, keleiviai (žmonės) tą labiau darydavo, siekdami išvengti baudos. Svarbu suprasti, kad saugos diržas – tai tik dėl pačių mūsų saugumo“, – sako traumatologas Š. Venckus.
Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.