Vis dėlto šis įvykis vėl pakurstė seną diskusiją, kurioje kompromiso bandoma prieiti visame pasaulyje – ar epilepsija sergantys asmenys gali vairuoti? Tokios teisės sergantieji šia liga Lietuvoje neturėjo iki 2009 metų sausio pirmos, šiuo metu vairuotojo pažymėjimą gali gauti epilepsija sergantys asmenys, kuriems priepuoliai nesikartoja tam tikrą laiko tarpą.
Klausimų kelia ir sveikatos patikros vairuotojams dažnumas – vairuotojams nuo 18 iki 55 metų sveikatą pakartotinai privaloma tikrintis kas dešimt metų. Nors medikai pripažįsta, kad yra tikimybė, jog per tokį laikotarpį vairuotojo sveikata gali pablogėti, jie peikti tokios sveikatos patikros sistemos neskuba esą kas gi norėtų tikrinti sveikatą kas kelis metus. Anot specialistų, šią problemą puikiai spręsti padėtų ir pačių vairuotojų sąmoningumas pajutus įvairius simptomus kreiptis į gydytojus.
Tokie reikalavimai taikomi visoje ES
Kaip DELFI informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vairuotojai Lietuvoje turi atitikti minimalias fizinio ir psichikos tinkamumo normas, kurios taikomos visoje Europos Sąjungoje.
„Situacija, kai ES valstybėse narėse taikomi skirtingi medicininiai reikalavimai asmenims, siekiantiems gauti vairuotojo pažymėjimą, gali turėti poveikį laisvo judėjimo principui, ES teisės aktai nustato mažiausius privalomus reikalavimus dėl asmens fizinės ir psichikos būklės tinkamumo saugiai vairuoti“, - rašoma SAM parengtame atsakyme.
Pagal šiuo metu galiojančias taisykles, anot SAM atstovų, atsakingas institucijas gali informuoti bet kurios kvalifikacijos medikas nustatęs, kad pacientas dėl sveikatos būklės nebegali vairuoti. Jis tai gali padaryti raštu ar elektroniniu būdu informuodamas sveikatos įstaigos administraciją, o ši esą nedelsiant, per penkias darbo dienas, turi raštu apie tai informuoti policiją.
„Jos (administracijos – DELFI) įgaliotas asmuo nedelsdamas elektroniniu būdu ir per 5 darbo dienas raštu informuoja policijos komisariatą pagal tikrinamojo gyvenamąją vietą arba Lietuvos kelių policijos tarnybą, kad asmuo dėl sveikatos būklės vairuoti negali, nurodydamas tikrinamojo asmens kodą, vardą, pavardę, adresą ir kito sveikatos patikrinimo laiką“, - teigia SAM atstovai.
Anksčiau taisyklės buvo griežtesnės
Iki ES direktyvų vairuotojams taikomų ribojimų ir draudimų buvo daugiau, tačiau, anot SAM, kai kuriems vairuotojams, tarp jų ir sergantiems epilepsija, šiuo metu taikomos tam tikros išlygos.
„Sergantiems epilepsija yra nustatyta eilė išlygų, daugeliu atvejų sprendimas priimamas individualiai. Gydytojas neurologas, atsižvelgdamas į vairuotojo ar kandidato į vairuotojus sveikatos būklę, priepuolių pasireiškimą ar nepasireiškimą sprendžia individualiai. Tai reiškia, kad asmuo, atsakingas už vairuotojų sveikatos tikrinimus, o sudėtingais ir konfliktiniais atvejais Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba sveikatos priežiūros įstaiga, atsižvelgia į susirgimą, kompensaciją, patologinio proceso grįžtamumą, jo progresavimą, darbą, psichikos ir charakterio ypatumus, vadovaujasi ir specializuotų gydymo įstaigų, specialistų išvadomis bei rekomendacijomis“, - tvarką aiškina SAM.
Tuo tarpu neurologas Jokūbas Fišas atkreipia dėmesį, kad čia labai svarbus tampa ir paties vairuotojo sąmoningumas ir gydytojo nustatyto režimo laikymasis.
„Jeigu žmogus turėjo priepuolį, jis naudoja vaistus, būtinai turi laikytis gydytojo paskyrimų, kartais tuos paskyrimus reikia koreguoti – ar didinti dozę, ar pridėti antrą, o kitą kartą net trečią vaistą. Ir, be abejonės, reikia laikytis režimo – turi pakankamai išsimiegoti, turi būt fizinio ir psichinio darbo veiklos balansas, negali vartoti alkoholio ir taip toliau. Pacientams, kurie prisilaiko tų nurodymų, dažniausiai priepuoliai yra kontroliuojami“, - teigia jis.
Pašnekovas įsitikinęs, kad šiuo metu galiojančios tarptautinės normos – tinkamos ir apie jų įgalumą kalbėti neverta, nes, kaip sako J. Fišas, visko ir visų sukontroliuoti įstatymais neįmanoma ir nė nereikia stengtis.
„Dabar kai kuriose šalyse, jeigu priepuolio nebuvo du metus, kai kuriose šalyse – penkis metus, galima vairuoti. Čia yra pagal tarptautines normas, čia nėra išrastas dviratis ir tai yra visiškai logiška“, - teigia jis.
Priepuolis gali ištikti bet ką ir labai staigiai
Šiuo metu pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus privalomą sveikatos patikrą vairuotojai nuo 18 iki 55 metų turi atlikti kas 10 metų. Vairuotojai nuo 56 iki 69 metų amžiaus sveikatą privalo pasitikrinti kartą per 5 metus, nuo 70 iki 79 metų – kartą per 2 metus, o nuo 80 metų amžiaus – kasmet.
Tačiau, anot neurologo J. Fišo, net ir dažnesnė sveikatos patikra nereikštų, kad bus užkirstas kelias staiga vairuotojus ištinkantiems epilepsijos priepuoliams, mat šia liga gali susirgti bet kuris mūsų ir pacientų, kuriems tai nutiks, identifikuoti neįmanoma.
„Aparatas epilepsijai diagnozuoti nėra platus, dažniausiai daroma elektroencefolograma. Juk mes nesiunčiame kiekvieno žmogaus atlikti tokio tyrimo. Tai pakankamai brangus ir ne taip lengvai prieinamas tyrimas. Jeigu yra įtarimas (kad gali būti epilepsija - DELFI), tyrimas, be jokios abejonės, atliekamas, bet kartais gali ir praslysti koks žmogus – nėra pasauly tokio būdo, kad viską sukontroliuotum“, - teigia jis.
Pasiteiravus, ar epilepsijos priepuolis gali bet ką ištikti be jokių išankstinių simptomų, pašnekovas patikina, kad taip gali nutikti labai staiga, tačiau kai kada epilepsijos priepuolius išprovokuoja tam tikri veiksniai ir vienas dažnesnių – alkoholis.
„Epilepsijos debiutas gali įvykti staiga. Žmogus niekada nesirgo epilepsija arba buvo kokie nors neaiškūs priepuoliai – ar naktiniai, ar tokie nepilni – jie po to gali išsivystyti į epilepsijos priepuolius. Juos gali provokuoti daug veiksnių. Vienas tokių dažnesnių yra alkoholio vartojimas. Pavyzdžiui, žmogus gėrė, jis visiškai išsiblaivė, alkoholio matuoklis jau rodo nulį promilių ir jau po to įvyksta priepuolis, jeigu žmogus epilepsijai turi predispoziciją (polinkį sirgti šia liga - DELFI). Dažniausiai jauniems žmonėms tai būna alkoholiniai priepuoliai, bet kartais būna ir pati liga, epilepsija, kuri taip pasireiškia“, - aiškina specialistas.
Pavojinga ši liga ir dėl to, kad labai sunku nuspėti, kada toks priepuolis įvyks, prieš tai organizmas dažniausiai nesiunčia jokių ženklų. Vis dėlto, anot J. Fišo, kartais tam tikrus pokyčius galima ir pajusti – tokiu atveju vairuojantiems patariama kuo skubiau sustoti šalikelėje.
„Klasikinio didžiosios epilepsijos priepuolio neįmanoma nuspėti, bet kitą kartą būna auros, toks dvelktelėjimas, kažkokie simptomai – kažkas sumirga akyse, kažkokia bloga savijauta, kažkoks nuotaikos pokytis. Tokiu atveju, aišku, reikia stoti. Jeigu yra toks simptomas, kuris radikaliai pakeičia fiziologinę būklę, tai negalima jo bandyti nugalėti. Jau geriau stoti ir kviesti pagalbą“, - pataria medikas.
Jis vairuotojams rekomenduoja neignoruoti ir kitų fiziologinių pokyčių, kurie gali blaškyti dėmesį ir lemti eismo įvykį, o tokiais veiksniais, anot jo, kartais gali tapti net kosulio ar dusulio priepuoliai, o kai kada ir įkyrus žagsėjimas.
Rėžėsi į autobusų stotelę
DELFI primena, kad Sekmadienį, kovo 6 d., 19.05 Vilniuje, Ukmergės g., prie prekybos centro „BIG“ į viešojo transporto stotelę įlėkė „Volvo“ automobilis. Pirminiais duomenimis, incidento priežastis galėjo būti vairuotoją ištikęs epilepsijos priepuolis.
Kelios minutės po 19 val. į „Perkūno“ stotelę prie prekybos centro „BIG“ įsirėžė „Volvo“ automobilis. Pirminiais duomenimis, nukentėjo tik vairuotojas ir jo motina. Laimei, žmonių stotelėje tuo metu nebuvo.
Automobilyje važiavo trise: vairuotojas, jo motina ir draugas. Pastarasis išvengė sužalojimų, o vairuotojas įvykio metu prarado sąmonę, tačiau greitai atsigavo ir buvo išvežtas medikų apžiūrai į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę kartu su savo mama. Policijos teigimu, šiuo metu vairuotojas dėl kompresinio stuburo lūžio gydomas ligoninėje.
Po incidento nustatyta, kad 38-erių vairuotojas buvo blaivus. Incidento priežastis — staiga sušlubavusi sveikata, įtariama, kad vyrui galėjo prasidėti epilepsijos priepuolis.
Kaip DELFI informavo Vilniaus VPK, ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio nepradėtas, kadangi nukentėjo tik pats vairuotojas, todėl jam gresia administracinė atsakomybė.