Tokių gatvėje turbūt pastebėjo ne vienas eismo dalyvis, tačiau toks elgesys gali būti traktuojamas kaip chuliganiškas ar pavojingas vairavimas, už kurį teks gerokai patuštinti piniginę. Kaip ir už kitą, dažno vairuotojo mėgstamą žiemos pramogą – pasivažinėjimą ant užšalusio vandens telkinio.
Socialiniame tinkle „Youtube“ galima rasti ne vieną įrašą, kuriame vairuotojai demonstruoja, kaip sugeba valdyti automobilį ant ledo sukaustyto ežero, tačiau toks smaginimasis ne visada turi laimingą baigtį.
Prieš keletą metų Panevėžio rajone panašus pasivažinėjimas baigėsi merginos žūtimi, mat vairuotojas slysdamas ledu nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į pakrantėje augančius medžius. Po incidento sužalota 27-erių metų mergina buvo paguldyta į intensyvios terapijos skyrių, kur nuo patirtų sužalojimų mirė.
Be to, specialistai įspėja, kad staigiai minusinę temperatūrą pakeitusi pliusinė kelia dar didesnį pavojų ne tik tokios nelegalios pramogos mėgėjams, bet ir drąsuoliams pasiryžusiems lipti ant ledo.
Bauda iki 579
Kaip DELFI informavo Vilniaus VPK, važinėjimas ant užšalusių vandens telkinių gali būti priskiriamas pavojingam ir chuliganiškam vairavimui ir už tai vairuotojai gali būti baudžiami pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 (2) straipsnį, kuris numato:
Transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti užtraukia baudą vairuotojams nuo 115 iki 231 euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonės, baudą nuo 289 iki 579 eurų.
Chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 579 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonės, baudą nuo 724 iki 1113 eurų.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, padaryti neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo 579 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonės, baudą nuo 1013 iki 1158 eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Problema pasiekė piką
Be to, vairuotojams derėtų atsiminti, kad bauda gresia ne tik už KET, bet ir už Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimus. DELFI kalbintas Vilniau rajono aplinkos apsaugos inspektorius Jonas Bacevičius patikino, kad tokia veikla laikoma neleistina ir žalinga aplinkai, o ją vykdantiems asmenims gresia baudos.
„Aplinkos apsaugos įstatyme 9 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvieno fizinio ir juridinio asmens pareiga yra saugoti ir tausoti gamtos resursus ir aplinką. Mūsų vertinimu, bet kokia motorinė transporto priemonė nėra sukonstruota taip, kad iš jos į aplinką nepatektų pavojingi skysčiai, kurie gali sukelti neigiamas pasekmes aplinkai. Dėl šios priežasties mes visus tokius piliečius, kurie elgiasi neatsakingai, baudžiame pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksą“, - teigia aplinkosaugininkas.
Už tokį pažeidimą – neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis – gresia įspėjimas arba bauda nuo 14 iki 144 eurų. „Jeigu tokia transporto priemonė įlūžtų ir nustatytume, kad iš tokios transporto priemonės į aplinką pateko benzinas, dyzelinis kuras ar tepalai, mes, be abejo, tokiam savininkui skaičiuotume dar ir žalą aplinkai,“ - priduria aplinkosaugininkas.
Anot J. Bacevičiaus, ant ledo panorusius pasivažinėti vairuotojus tenka tramdyti kiekvienais metais, tačiau šiais metais dėl trumpos žiemos ir specialių aikštelių nebuvimo ši problema tapo itin opi: „Šiais metais ji pasiekė piką. Dėl paprastos priežasties – aš manau, kad Lietuvos vairuotojams nėra infrastruktūros ir specialių aikštelių, kuriose galėtų tobulinti įgūdžius, todėl jie vis žiūri į užšalusius ežerus ir tvenkinius“.
Paklaustas, ar tokios aikštelės taptų sprendimo variantu, aplinkosaugininkas įsitikinęs – taip.
Sako, kad nėra kito pasirinkimo
Kad specialiai pritaikytų vietų, kuriose vairuotojai galėtų lavinti savo vairavimo įgūdžius žiemą, trūkumas iš tiesų yra patvirtina ir profesionalus drifto teisėjas Mantas Kuzmarskis. Anot jo, būtent todėl ir organizuojami neteisėti pasivažinėjimai ant vandens telkinių. Be to, įsitikinęs pašnekovas, nors tokia veikla ir nelegali, ji esą prisideda prie vairavimo įgūdžių gerinimo.
„Tiesiai šviesiai tai pas mus nėra išvystytos tokios infrastruktūros arba paslaugų, kad žmonės galėtų praktikuotis ir tobulinti savo vairavimo įgūdžius leistinose vietose (kurių iš principo beveik nėra) ir saugiomis sąlygomis.
Aš suprantu ir tą smagumą – valdyti automobilį tokiomis aplinkybėmis, bet kartu ir nauda yra – žmonės tikrai visiškai kitaip pradeda suprasti, kaip slidžiame kelyje elgiasi automobilis ir, manau, kad važinėdami savo reikalais, dalyvaudami eisme jie yra gerokai adekvatesni vairuotojai nei tie vairuotojai, kurie tiesiog kas dieną važiuoja iš darbo ir į darbą, pasitiki visom naujų automobilių elektroninėmis sistemom ir galvoja, kad žiemą automobilio sukibimas yra praktiškai toks pats kaip vasarą“, - teigia M. Kuzmarskis.
Paklaustas, ar jo nuomone, turėtų būti įrengtos specialios vietos tokiam ekstremaliam pasivažinėjimui, pašnekovas tikina, kad „neturėtų kilti tokių klausimų“.
„Šiuo metu yra visuomenėje bet kokia veikla su automobiliu yra traktuojama kaip kažkoks chuliganizmas, jeigu tai nėra Dakaras arba ralis. Tai nėra kažkokie vietiniai atvejai (driftinimas ant vandens telkinių - DELFI), kad susirinko būrelis draugelių. Tas judėjimas yra automobiliais besidominčioje bendruomenėje, tai yra mokymasis per tą žaidimą ir keliuose jie tikrai tuomet yra saugesni.
Jeigu kiekvieną žiemą būtų tos pačios vietos, kai tinkamas ledo storis, susiformuotų žmonių sąmonė, kad va, jeigu noriu ant ledo – važiuosiu ten. Į kažkokią oficialią vietą“, - įsitikinęs specialistas.
Įspėja gyventojus dėl linksmybių ant ledo
Prieš kelias dienas Lietuvos Kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras išplatino pranešimą spaudai, kuriame raginama atšilus orams vengti lipti ant Kuršių marių ir kitų vandens telkinių, mat ledas tirpsta ir aižėja.
Pranešime atkreipiamas dėmesys, kad artimiausiomis dienomis vyraus pliusinė temperatūra, o tokiomis sąlygomis ledas pradeda trūkinėti, jame atsiranda properšų, tampa plonas ir nestabilus.
„Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras kartu su kitomis tarnybomis nuolat budi, ir yra pasiruošę suteikti pagalbą nelaimės ištiktiesiems. Tačiau gyventojai turi žinoti, kad sudėtingos gamtos sąlygos (ledų sangrūdos, properšos lede, rūkas) apsunkina gelbėjimo operacijų vykdymą, todėl ne visuomet jų baigtis gali būti sėkminga. Todėl gyventojai raginami būti atsakingais už savo gyvybes ir saugotis nelipant ant nestabilaus ledo“, - rašoma pranešime.
Specialistai įspėja, kad ištikus nelaimei ar esant jos liudininkais, svarbiausia nepanikuoti, o veikti apgalvotai. Primenama, kad nelaimės atveju reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie įvykį, įvykio vietą (bent apytikslę vietą ar orientyrą, kurį matote) ir savo kontaktinį numerį.