Anot SĮ ,,Vilniaus planas“ vyriausiojo transportininko Vidualdo Valeikos, 2008 – 2011 metais sostinėje užfiksuotos 157 ,,juodosios dėmės“.
Daugiausia įskaitinių eismo įvykių pernai įvyko Savanorių pr. (31), Geležinio Vilko g. (18), Kalvarijų g. (17), Antakalnio g. (13), Ateities g. (13), Laisvės pr. (13), Žirmūnų g. (13), Dariaus ir Girėno g. (11), Galvės g. (10).
Šiose avarijose žuvo 7, sužeisti 147 žmonės.
Nedrausmingi pėstieji: kovoti techninėmis priemonėmis?
Vilniaus mero visuomeninis patarėjas S. Brundza mano, kad nemenkas avaringumas sostinėje gali būti susijęs su eismo intensyvumu: ,,Eismo intensyvumas Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, maždaug 10 kartų didesnis negu automagistralėje Vilnius-Kaunas.“
S. Brundzos teigimu, ,,skaudžiausias dalykas“ yra pėsčiųjų perėjos: jos privalo iš toli matytis, būti apšviestos. Pašnekovas įsitikinęs, kad reikėtų aktyviau įrenginėti ir požemines perėjas.
Jis siūlo avaringas vietas, kuriose dažnai nukenčia pėstieji, aptverti apsauginėmis tvorelėmis, esą tai turėtų žmones paskatinti per gatvę eiti tik pėsčiųjų perėjomis: ,,Jeigu jie nesusipranta patys, reikia imtis techninių priemonių.“
S. Brundza nėra linkęs pritarti pasiūlymui miestuose apriboti leistiną greitį. Anot jo, tai problemų neišspręs: ,,Norint sumažinti greitį, kyla tam tikrų problemų. Taip. Galima. Europoje diskutuojama, kad miestuose greitis turi būti 30 km/h. Jeigu sumažini greitį, reikia, kad vyktų kontrolė. Kai greitis per mažas, vairuotojai skatinami toje vietoje prasižengti. Jei jie prasižengs vienoje vietoje, gali prasižengti ir kitoje – kur labiau pavojinga.“
Sukčiaujantys didmiesčio vairuotojai gali nukentėti
Draudimo bendrovės ,,Gjensidige Baltic“ Transporto žalos sureguliavimo skyriaus vadovas Agnius Gučius taip pat pastebi, kad Vilnius pasižymi didesniu avaringumu.
Jo žodžiais tariant, transporto priemonėms, registruotoms sostinėje, draudimas kainuoja brangia, nes didmiestyje ,,eismo įvykių dažnis beveik dvigubai didesnis nei kituose miestuose“.
Dėl to kai kurie vairuotojai kainą bando sumažinti automobilį drausdami kito žmogaus, gyvenančio mažesniame mieste, vardu.
A. Gučius perspėja, kad nesąžiningas klientas gali nukentėti: ,,Jei įvyksta avarija ir išaiškinamas sukčiavimo atvejis, draudimo išmoka nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokama. Nepaisant to, draudimo bendrovė iš nesąžiningo draudėjo turi teisę susigrąžinti iki 50 proc. draudimo išmokos. Vidutinė išmoka siekia 2500 – 3000 Lt. Tai susidaro reikšminga suma.“