Tiesa, dažnai jos būna itin žiaurios ir gąsdinančios, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad būtent dėl to žiūrovai labiau sukoncentruoja savo dėmesį ir reklama tampa paveikesnė, ilgiau išlieka atminty bei daro didesnį poveikį žmonių elgesiui.

Be to, rodo anksčiau atlikti moksliniai tyrimai, kad tokios reklamos išprovokuoja stiprias emocijas ir taip tampa dar labiau efektyvios. Nenuostabu, kad remiantis tokiais tyrimų rezultatais visame pasaulyje kuriamos šokiruojančios saugų elgesį keliuose skatinančios socialinės reklamos.

DELFI sudarė labiausiai šokiruojančių ir daugiausiai peržiūrų socialiniame tinkle „Youtube“ sulaukusių saugaus vairavimo socialinių reklamų sąrašą.

Pirmoje vietoje „Youtube“ pagal peržiūrų skaičių yra Naujosios Zelandijos agentūros „NZ Transport Agency“ sukurta socialinė reklama apie greičio viršijimą. Joje prie sankryžos šalutiniame kelyje stovinčio automobilio vairuotojas nusprendžia sankryžą kirsti tiesiai prieš pagrindiniu keliu atvažiuojantį automobilį. Prieš pat katastrofą laikas sustoja. Abu vairuotojai išlipa pasikalbėti, tačiau nieko pakeisti nebeįmanoma. Ši reklama sukurta 2014 metais, šiuo metu ji peržiūrėta daugiau nei 11 milijonų kartų.

Antroje vietoje – socialinė reklama apie žmonos ir sūnaus skausmą netekus mylimo vyro ir nuostabaus tėvo. Žinutė, kurią jis išsiuntė sėdėdamas už vairo tapo paskutiniais jo žodžiais.

Socialinė reklama 2011 metais sukurta Floridoje, ja stengiamasi perduoti svarbią žinutę – mobilaus telefono naudojimas ir išsiblaškymas vairuojant sugriovė ne vieną šeimą ir pasiglemžė ne vieną gyvybę. Šis vaizdo klipas jau peržiūrėtas daugiau nei 3,5 milijono kartų.

Trečia populiariausia saugų vairavimą skatinanti reklama – vykdant policijos projektą „Just slow down“ (sulėtink - DELFI) kanadiečių sukurtas vaizdo klipas. Jame staiga susiduria net keturių žmonių – į mokyklą vaikų pasiimti skubančio tėčio, į jo glėbį iš mokyklos skubančių mažylių sesės ir brolio bei į susitikimą vėluojančios jaunos vairuotojos – gyvenimai.

Mergaitei neatsargiai bėgant per kelią į tėčio glėbį, skubanti, greitį viršijanti vairuotoja tampa mažamečio vaiko žudike. Užgesusi dukros gyvybė ir garsios vairuotojos raudos nieko pakeisti nebegali. Reklama peržiūrėta daugiau nei 1,3 milijono kartų. Ji sukurta 2011 metais.

Ketvirtos labiausiai šokiruojančios reklamos vietą pagal peržiūrų skaičių užima šiaurės Airijos reklamos agentūros „Lyle Bailie“ 2007 metais sukurtas vaizdo klipas. Jis „Youtube“ peržiūrėtas kiek daugiau nei milijoną kartų.

Reklamoje matyti, kaip vaikinas ir mergina džiaugiasi kartu praleistomis akimirkomis. Mergina sėdi ant tvoros kojomis apsivijusi priešais ją stovintį vaikiną. Deja, staiga džiaugsmas virsta pagalbos ir siaubo klyksmu, kai porą prispaudžia kelis kartus apsivertęs beprotišku greičiu lėkęs automobilis.

Penktoje vietoje – daugiau nei 800 tūkst peržiūrų turinti 2006 metais Australijoje sukurta socialinė reklama, kurioje rodoma, ką gali pakeisti vos keliais kilometrais sumažintas greitis. Reklamoje prie ką tik mirtinai partrenktos moters, patyrusios rimtą galvos traumą, stovintis ilgametę patirtį turintis policijos tyrėjas modeliuoja įvykius atbuline tvarka. Vos keliais kilometrais sumažintas greitis galėjo išgelbėti jaunos moters gyvybę.

Lazda turi du galus

Vis dėlto psichologai tokių reklamų įtaką ir šokiruojančius vaizdus vertina nevienareikšmiškai. DELFI jau yra kalbinęs psichologą Tomą Lagūnavičių, kurio teigimu šokiruojantys ar sukrečiantys vaizdai, tame tarpe ir socialinės reklamos gali turėti dvejopą poveikį.

„Čia yra lazda su dviem galais. Yra nustatyta, kad baisūs vaizdai ant cigarečių rūkaliams sukelia nerimą, o tam, kad tą nerimą nuslopintų, jie rūko. Čia vieni iš paskutinių tyrimų. Tai gali būti tas pats ir su lavonų nuotraukomis, nes neužsidėjo atšvaito, bet apie tokius tyrimus aš nesu girdėjęs. Daliai žmonių tai greičiausiai suveiktų pozityviai ir jie pradėtų nešioti atšvaitus, tačiau kita dalis kaip nenešiojo, taip ir nenešios“, - aiškino T. Lagūnavičius.

T. Lagūnavičius pabrėžė, kad tyrimų, kaip šokiruojantys vaizdai veikia eismo dalyvių elgesį nežino, tačiau mano, kad poveikis gali būti panašus kaip šiurpų socialinių reklamų, kuriomis bandoma mažinti rūkymą ar kitus žalingus įpročius.

Tuo tarpu 2016 metų pradžioje paskelbi Airijoje atliktos gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad socialinė reklama gali turėti reikšmiongos įtakos gyventojų įpročiams. Agentūrai „Mediavest“ priklausanti komapanija „Ignite Research“ atliko tyrimą, kokį poveikį gyventojams daro socialinė reklama. Atlikta apklausa parodė, kad po socialinių reklamos kampanijų savo įpročius pakeitė net 65 proc. gyventojų, skelbia irishtimes.com. Daugiau nei 1000 respondentų tvirtino, kad po tokių reklamų nustojo naudotis mobiliuoju telefonu vairuodami, o 38 proc. respondentų pradėjo sveikiau maitintis.

61 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad pritaria ar besąlygiškai pritaria, kad reikėtų tęsti reklamų kampanijas apie priklausomybę nuo narkotikų, tuo tarpu reklamų apie sveiką mitybą ir saugų vairavimą tęstinumui pritarė 60 proc. respondentų. 58 proc. apklausos dalyvių patikino, kad palaiko socialines reklamas apie sukčiavimą.

Be to, psichologo teigimu, įvairių socialinių akcijų poveikis jaučiamas tik ilgalaikėje perspektyvoje, todėl kuo ilgiau akcija tęsiama – tuo didesnė tikimybė, kad ji turės teigiamų padarinių.

„Laimi tik tos akcijos, kurios vyksta labai labai labai ilgai, pastoviai, primityviai. Pabrėžiu primityviai. Tiesiog reikia tūkstantį kartų kartoti per visus informacijos šaltinius ir po kažkiek laiko atsiranda ta vadinama dominuojanti mažuma, kurie yra pavyzdys, kurie nebijo išsiskirti iš kitų. Tai būną 5, 10, 20 proc. (visų gyventojų – DELFI) ir jie pradeda diktuoti sąlygas. Visada diktuoti sąlygas pradeda mažuma, taip visada buvo, o atsiliekanti dauguma pradeda mėgdžioti“, - aiškino T. Lagūnavičius.

Psichologas atkreipia dėmesį, kad nereikėtų tikėtis sulaukti greitų ir labai ryškių įvairių socialinių akcijų rezultatų. Anot jo, svarbiausia nesustoti ir kartoti tuos pačius dalykus nuolatos, jei norima, kad visuomenė juos įsisavintų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (18)