„Vanduo nuostolių pridaro dažniausiai, o ugnis jų atneša daugiausiai. Galima teigti, kad kas antras žmogus, nukentėjęs nuo draudžiamojo įvykio, yra nukentėjęs nuo vandentiekio avarijų“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Bendrosios žalos sureguliavimo skyriaus vadovas Giedrius Norkus.
Atostogoms išjunkite vandenį
Prieš išvykstant atostogauti, bendrosios žalos sureguliavimo skyriaus vadovas siūlo išjungti visas vandentiekio sistemas, antraip iškart po atostogų gali tekti vargti su vandens avarijų padariniais. „Yra buvę, jog trečiame namo aukšte esančiame bute trūko vandentiekio vamzdis. Šeimininkas tuo metu buvo išvykęs atostogų, kaip ir po juo gyvenantys kaimynai pirmame ir antrame aukšte“, – pasakojo jis.
Visi atostogavo, taigi niekas nepastebėjo vandentiekio avarijos bent kelias dienas: vanduo stipria srove tekėjo iš trečio aukšto per antrą ir per pirmą aukštus, į rūsį, kol grįžo buto savininkas ir pastebėjo avariją. Jis iškvietė avarinę tarnybą, tačiau žalos jau buvo padaryta užtektinai: grįžę kaimynai buvo itin nemaloniai nustebinti.
„Ši istorija parodo, kad iškeliaujant atostogų visada verta užsukti vandenį. Taip ir galva ramesnė bus, ir nuostolių nutikus nelaimei bus mažiau“, – patarė ekspertas.
Buto šeimininką išgelbėjo draudimas
Buto, kuriame įvyko avarija, šeimininkas buvo apsidraudęs ne tik savo turtą, bet ir turėjo buto savininko civilinės atsakomybės draudimą didelei pinigų sumai. „Nors avarija buvo didelė, žmogus nuostolių nepatyrė: žala buvo atlyginta ir jam, ir jo kaimynams“, – pasakojo G. Norkus.
Buto, kuriame įvyko avarija, plotas buvo apie 60 kv. m., 50 jų buvo išklota parketu, kuris buvo sugadintas. Naujam parketui šeimininkas gavo apie 3 tūkst. eurų. Žemiau išsidėsčiusiuose butuose buvo užpiltos ne tik lubos, bet ir grindys, suniokota dalis buitinės technikos. Kaimynams draudimas išmokėjo apie 10 tūkst. eurų.
G. Norkus papasakojo ir apie kitą atvejį, kai avarija suniokojo septynis butus. Trūkus vamzdžiui septintame aukšte, avarija buvo pastebėta tik po kelių valandų, taigi vanduo pratekėjo per visus šešis namo aukštus. „Nors tai ir nebuvo labai didelė avarija, tačiau jos nuostoliai siekė apie 17 tūkst. eurų. Draudėjas savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs tik mažai pinigų sumai, taigi nuostoliai buvo atlyginti tik atsižvelgiant į draudimo sumą, o likusius pinigus turėjo sukrapštyti avariją patyrusio buto savininkas“, – pasakojo G. Norkus.
Verta žinoti, ar prabangiai gyvena kaimynai
Vandens avarijų atvejais dažniausiai nukenčia apdaila: reikia keisti grindis, remontuoti lubas, sienas. Jei vanduo kiek pastovi, dažnai išbrinksta baldų kojos. Užlietuose būstuose, vandeniui varvant nuo lubų, sugadinama ne tik buitinė technika, bet ir kompiuteriai, televizoriai, kartais – spintose esanti smulki buitinė technika. Pagal būsto savininko civilinės atsakomybės draudimą atlyginami nuostoliai įvertinus nusidėvėjimą.
Pagrindinės rizikos, nuo kurių draudžiami butai yra ugnis, vanduo, gamtinės jėgos, trečiųjų asmenų veikla, elektros įtampos svyravimai bei stiklo dūžiai. Papildomai daugelis draudimo kompanijų siūlo apsidrausti savo civilinę atsakomybę, galimą vidaus gedimų riziką, vandens prasiskverbimą pro nesandarias išorines pertvaras ir kitas smulkias, retesnes, tačiau pasitaikančias nelaimes.
Ekspertas G. Norkus pataria žmonėms įvertinti, kelintame aukšte jie gyvena, o draudžiant civilinę atsakomybę draudimo sumą nustatyti pagal tai, kaip prabangiai gyvena kaimynai. Drausti turtą itin rekomenduojama senuose butuose gyvenantiems žmonėms. „Senos statybos namus dėl senų vamzdynų ir šildymo sistemų galima palyginti su tiksinčiomis bombomis, nors avarijų būna ir naujos statybos namuose“, – pasakojo G. Norkus.