Užliejo net 4 butus: netikėta nelaimė bute kainavo 4,7 tūkst. eurų

„Man paskambino bendrijos pirmininkas ir paaiškino, kad iš mano buto teka vanduo. Manęs Vilniuje nebuvo ir neturėjau galimybės grįžti, o man šokas. Iš darbo grįžęs mano draugas matė, kaip vanduo pylėsi per kraštus – visi kilimai plaukė. Jis užsuko vandenį ir viską kažkaip išsėmė, tačiau tuo viskas nesibaigė – pasirodo, kaimynai nukentėjo labiausiai“, – prisimena Lina.

Vos išgirdus apie įvykusią nelaimę, moterį pradėjo kankinti mintis: o kiek gi visa tai kainuos?

„Grįžusi į Vilnių, aplankiau visus kaimynus ir atsiprašiau. Paaiškinau, kad ne aš čia iš tikrųjų kalta – tiesiog taip atsitiko ir tai gali nutikti kiekvienam. Butai, kuriuos apliejau, buvo apdrausti, o draudimo bendrovės žalą išieško iš kaltininko. Pradėjau gauti prašymus sumokėti pinigus, o nuo kiekvieno laiško atėjimo krūpčiojau. Nuostoliai buvo labai dideli“, – atsidūsta Lina.

Moteris skaičiuoja, kad vien išlaidos kaimynų nuostoliams padengti jai kainavo apie 4,7 tūkst. eurų. Ji prisipažįsta, kad nesulaikydama ašarų skambino kaimynus draudžiančiai bendrovei ir klausė, ar nėra jokios galimybės sumą sumažinti. Nors sumą tąkart pavyko šiek tiek sumažinti, ji vis tiek buvo milžiniška.
Eurai

„Sau pasakiau: ačiū Dievui, kad visi sveiki gyvi, o pinigai yra toks dalykas, kurį galima uždirbti. Bet aš labai gailiuosi. Tiesiog galvoji, kur galėjai nuvažiuoti už tuos pinigus, pakeliauti, ką galėjai nusipirkti. O dabar ir kaimynams sunku į akis pažiūrėti, lyg būtum kaltas. Bet juk nuo nieko nesi apsaugotas“, – įsitikinusi Lina.

Po vandens išsiliejimo, moters butas išdžiuvo, o ir remonto neprireikė daryti. Vis dėlto, ši nelaimė moterį privertė susimąstyti: o kas, jei tai nutiktų nepasiturinčiam žmogui, pensininkui ar daugiavaikei šeimai, kuriai išmokėti skolą būtų itin sudėtinga? „Turbūt paduotų tave į teismą ir turėtum vis tiek iš kažkur tuos pinigus gauti“, – svarsto Lina.

Advokatė: teisminis procesas – sudėtingas ir brangus

Advokatų kontoros „Konsus“ advokatė Gitana Martyšienė pastebi, kad butų užliejimai nutinka ir dėl neteisėtų veiksmų, ir dėl nelaimingų atsitikimų. Tam, kad už šias nelaimes netektų brangiai sumokėti, ji pamini galimybę butą apsidrausti – tai padeda išvengti galinčių kilti ginčų.

„Neturint draudimo, viskas vyksta kitaip. Kiekvienas advokatas visuomet siūlo abiems pusėms tartis taikiai, žiūrėti, dėl kokios priežasties taip nutiko. Kadangi kaimynai – artimiausi žmonės, reikia bandyti spręsti problemą taikiai, jei įmanoma, atlyginti žalą, padėti. Jei nepavyksta to padaryti, viskas baigiasi teismuose“, – teigia G. Martyšienė.
Maišytuvas

Vis dėlto, G. Martyšienė pabrėžia, kad teisminis procesas – sudėtingas ir brangiai kainuojantis, todėl ne kiekvienas žmogus tam pasiryžta. Dėl to svarbu įvertinti patirtos žalos mastą: ar tai tik užlietos lubos, kurias pakaks perdažyti, ar iš esmės sugadintas turimas turtas.

Kai kuriais atvejais, nelaimė įvyksta name gyvenant ne buto savininkui, o nuomininkui. Tačiau G. Martyšienei dar neteko matyti nuomos sutarties, pagal kurią nuomininkas įsipareigotų apdrausti butą, tad daugeliu atvejų už tai atsako savininkas.

„Jei kyla teisminis ginčas, kaimynas vis tiek į teismą paduotų ne nuomininką, o buto savininką. Iš principo, kilus ginčui visuomet aiškinamasi, dėl kokio asmens atsirado žala. Tai vienareikšmiškai atsakyti, kad nuomininkas turi atlyginti, negalėčiau.

G. Martyšienė pastebi, kad priteistą žalą ne kiekvienas pajėgia iškart sumokėti. „Jei ginčas sprendžiamas taikiai ir žmonės yra protingi, jie sutinka pinigus paskirstyti ir atgauti per ilgesnį laiką. Kol ginčas nenueina iki teismo, tai yra susitarimo reikalas. Kita vertus, visi esame žmonės ir galime suprasti, kad kitas žmogus gali būti nepajėgus iškart visko sumokėti. O einant į teismą, reikia įrodyti, kad žala buvo patirta ir pateikti realias sąmatas, išlaidas ir apmokėjimus buto tvarkymui. Žmogus, laimėjęs bylą, kreipiasi į pralaimėjusią pusę ir sako, arba jūs geruoju atlyginate žalą, arba aš duodu teismo sprendimą vykdyti antstoliams“, – aiškina advokatė.
Laiptinė

Vanduo gali aplieti net kelis žemiau esančius butus

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, vien jų bendrovę kasdien pasiekia po 15 pranešimų apie vandens užlietame bute patirtus nuostolius. Šie, praėjusių metų duomenimis, vidutiniškai per dieną sudarydavo 6,5 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad iš viso per 2018 metais butuose dėl vandens užliejimų padaryta nuostolių už beveik 2,5 mln. eurų.

„Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas pastebi, kad užliejimas yra dažniausiai gyventojų būstuose fiksuojama žala.

„Pasitaiko atvejų, kai dėl gyventojų užmaršumo, neapdairaus elgesio, taip pat dėl vandentiekio ar šildymo sistemos avarijos užliejamas ne tik savas, bet ir kaimynų turtas. Jeigu užliejimas įvyksta viršutiniame daugiabučio aukšte, kyla rizika, kad nuo vandens nukentės net kelių žemiau esančių butų gyventojai, nes vanduo per vidines namo konstrukcijas žemyn skverbiasi sparčiai – nesvarbu, ar namas senos, ar naujos statybos“, – pabrėžia A. Gimbickas.
Karštas vanduo

Taip pat jis pastebi, kad užliejimai dažnai įvyksta tada, kai namuose nieko nėra, todėl jis pataria prieš išvykstant iš namų ilgesniam laikui užsukti ir patikrinti vandens čiaupus, taip pat išjungti buitinę techniką ir elektros prietaisus, nes prie elektros tinklo prijungta brangi įranga gali būti sugadinta, jeigu patalpas užlies kaimynai.

Senų daugiabučių gyventojams ir bendrijų atstovams ekspertas pataria įvertinti pastato viduje esančio vamzdyno būklę – kelis dešimtmečius tarnaujantys vamzdžiai gali būti susidėvėję. „Įvykiai, kai trūksta seni vamzdžiai, esantys daugiabučio namo laiptinėje ar kitose bendro naudojimo patalpose, nėra retenybė. Norėdami apsisaugoti nuo nemalonumų, gyventojai turėtų susitarti dėl daugiabučio namo vamzdyno atnaujinimo ir priežiūros“, – sako A. Gimbickas.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, didžiausia žala, kurią sukėlė trūkę vamzdžiai pernai, buvo daugiau nei 15 tūkst. eurų.