Tačiau, ar tikrai vagių nebuvo, ar paprasčiausiai nebuvo, ką vogti, nes dauguma žmonių gyveno labai panašiai. Visgi, metams bėgant gyventojai ėmė labiau rūpintis namų saugumu.
Kaip buvo sukurtos namų apsaugos sistemos?
Pirma modernesnė namų apsaugos signalizacijos sistema buvo išrasta XIX a. pradžioje. Iki tol buvusios namų apsaugos sistemos buvo daug primityvesnės pvz. vandens grioviai aplink namus, ar įvairūs spąstai ir pan. Pirmos namų apsaugos siganalizacijos išradėju yra laikomas anglas pavarde Tildesley. Jis sukūrė sistemą, kurią sudarė eilė nedidelių varpelių pritaisytų prie durų spynos – jie imdavo tilindžiuoti, kuomet kas nors paliesdavo arba pamėgindavo atrakinti spyną. Vėliau sekė signalizacijos patobulinimai.
Kitas svarbesnis išradimas buvo atliktas, panaudojant elektrą ir magnetus. Bostone gyvenęs Augustus Pope sukūrė elektromagnetinę signalizacijos sistemą. Jis šį išradimą užpatentavo, o vėliau pardavė Edwin’ui Holmes’ui, kuris Niujorke pradėjo verslą ir įkūrė šių sistemų parduotuvę.
Žmonės gana skeptiškai priėmė nuo elektros priklausomas namų apsaugos signalizacijas. Toks išradimas jiems neatrodė patikimas, tačiau viskas gana greitai pasikeitė apie 1880 metus, kuomet elektra pradėta naudoti gatvėms apšviesti. Žmonės ėmė daugiau naudotis ir elektriniais prietaisais. 1905 metais Amerikos telefonų ir telegrafų kompanija apsaugos sistemas prijungė prie greitosios pagalbos numerių, taigi, pavojaus atveju iš karto buvo iškviečiami ugniagesiai arba policininkai.
Pirmąją vaizdo signalizaciją 1969 m. išrado jamaikietė Marie Brown. Išradimo koncepcija paprasta, bet efektyvi – naudojantis kameros objektyvu, sužinoti, kas stovi už tavo namų durų. Kameros akis būdavo įtaisoma duryse, na, o vaizdą priimantis televizorius pastatomas bet kuriame namo kambaryje. Tobulėjant sistemoms, jau 1980 metais signalizacijos buvo gaminamos daug paprastesnės ir prieinamesnės kiekvienam žmogui, o dar po dešimties metų namų apsaugos signalizacija tapo įprasta priemone namų saugumui užtikrinti.
Būsto saugumui užtikrinti vienos priemonės neužtenka
Nekilnojamo turto agentūros ,,OPPA” brokerė Redita Jurgelevičiūtė darbo praktikoje pastebi, jog dažniausiai saugumą žmonės siekia užtikrinti šarvuotomis, dvigubomis durimis arba kodine laitinės spyna, domofonu.
,,Retesniais atvejais susiduriame su įrengta signalizacija gyventojų butuose. Dažniausiai signalizacija naudojama prabangesniuose butuose arba tokiuose, kur nėra nuolat gyvenama. Visgi, daugiausiai saugos sistemų žmonės įsirengia individualiuose namuose. Didesnės vertės būstuose įėjimas į laiptines/namus dar būna filmuojamas vaizdo kameromis”, - sako nekilnojamo turto brokerė.
Ar pastebite, jog pavojinguose rajonuose arba užmiestyje esančių būstų savininkai labiau rūpintųsi namų saugumu? – paklausėme nekilnojamo turto brokerės. Pašnekovė pažymėjo, jog užmiestyje esančių būstų savininkai, iš tiesų, labiau linkę investuoti į namų apsaugą negu miestiečiai.
,,Pavojingesniuose miestų rajonuose dažniau gyvena mažesnes pajamas turintys žmonės, tad jiems signalizacija tampa prabangos, o ne būtinybės preke. Su signalizacija butai dažniau būna naujuose rajonuose arba Senamiestyje”, - akcentavo Redita Jurgelevičiūtė.
Būsto apsaugos nederėtų pateikti demonstratyviai
Paradoksalu, tačiau itin gerai apsaugotas būstas (šarvuotos durys, vaizdo kameros, signalizacija, keli šunys ir t.t.) gali tapti masalu ilgapirščiams – gali būti manoma, kad name yra daug vertingų daiktų, jeigu tiek daug investuojama į apsaugos priemones. Todėl nereikėtų apsaugos pateikti akivaizdžiai, jos pabrėžti. Demonstravimas gali tapti problema.
,,Gyventojams reikėtų vengti demonstruoti, kad būstas yra itin gerai apsaugotas. Įsirengdami kameras ar kitaip pabrėždami būsto saugumą, mes tarsi „reklamuojame“ jį ilgapirščiams,” – pataria Tomas Sinkevičius.