Siaubinga vienos klaidos kaina sugriovė šeimos gyvenimą: vos per akimirksnį neteko namų

Šiemet gyvenamosios paskirties namuose gaisrų fiksuojama virš ketvirtadalio daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Gaisro atveju ne tik apgadinamas gyventojų turtas, bet kartais iš jo nelieka nieko – taip šį mėnesį nutiko vienai Alytaus rajone gyvenančiai jaunai šeimai. Tuo metu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nurodo, kad gaisrų priežastys lieka tos pačios: į ką atkreipti dėmesį, kad savo namuose jaustumėmės saugiai?

Iš jaunos šeimos namų liko tik du nuotraukų albumai

Per Motinos dieną Butrimonių gyventoja Miglė Čaplikienė su šeima buvo išvykusi pas tėvus, tačiau vėliau grįžusi šeima savo namų neberado – jie buvo visiškai supleškėję. Namus, kuriuose jauna šeima gyveno su dvejomis mažametėmis dukrelėmis, pasiglemžė gaisras, kaip manoma, kilęs dėl netvarkingos elektros instaliacijos.

„Spėjama, kad gaisras kilo nuo elektros, nors viskas ir buvo naujai pakeista. Namuose buvo daug darbo įdėta, neseniai buvome viską atsinaujinę, visuose kambariuose buvo dūmų detektoriai. Mums išvykus, namuose buvo likęs mano tėvas, bet tuo metu, kai kilo gaisras, jis darbavosi lauke. Tada jam kažko prireikė palėpėje, o kaip tik ten liepsnos ir įsiplieskė, turbūt nuo laidų. Pirmiausia pradėjo degti stogas, o greitai ugnis jau naikino viską – absoliučiai nieko nepavyko išgelbėti“, – pasakoja moteris.

Nors ugnis pasiglemžė visą jaunos šeimos turtą, prieš keletą dienų gaisro vietoje Miglei pavyko rasti porą nuotraukų albumų. „Ačiū Dievui, kad bent nuotraukos liko. Tačiau naujagimių nuotraukų nepavyko išsaugoti“, – sako ji.

Skaudžią nelaimę išgyvenusi šeima šiuo metu bando atsistoti ant kojų. Miglės teigimu, pradėti gyvenimą iš naujo padeda ne tik artimųjų, bet ir kitų šeimos tragedijai neabejingų žmonių palaikymas.

„Ši patirtis parodė, kad aplink yra labai daug gerų žmonių, kurie prisideda ir finansiškai, ir drabužiais, ir visa kuo kitu. Padėti persikelti į kitą būstą žadėjo meras, o kol kas glaudžiamės pas vieną moterį. Tikrai nesitikėjau, kad žmonėse gali būti tiek gerumo – dar prieš kelias savaites aukojau, niekada nebuvau abejinga, bet nebūčiau pagalvojusi, kad vieną dieną pačiai prireiks tos aukos“, – teigia Miglė.

Nukentėjusiai jaunai šeimai reikalinga visokeriopa pagalba. Norintiems padėti, su Migle Čaplikiene galima susisiekti tel. nr. 8 620 33938, asmeninė banko sąskaita: LT357300010135046318 (mokėjimo paskirtyje nurodyti „Parama“).

Šiemet gaisrų namuose kilo daugiau nei pernai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, šiemet Lietuvoje kilo 3510 gaisrų. Juose žuvo 47 žmonės, iš jų 3 vaikai, o 73 gyventojai patyrė traumų. Iš šių gaisrų, 1380 kilo gyvenamosios paskirties pastatuose – tai sudaro 39,3 proc. visų šiemet kilusių gaisrų. Juose žuvo 41 gyventojas.

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1089 gaisrai, kuriuose žuvo 35 gyventojai, gaisrų skaičius čia išaugo 26,7 proc., o žuvusiųjų – 17,1 proc.

Kaip nurodo PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas, šiemet 13 gyventojų žuvo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 8 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 7 – dėl neatsargaus rūkymo, 3 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 2 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, po 1 – dėl savaiminio medžiagų užsidegimo, dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų). Dar 12 žmonių žūties priežastys tikslinamos.

„Gaisrą namuose gali sukelti mažiausias neapdairumas. Todėl būkite atsargūs: išjunkite iš elektros tinklo nenaudojamus elektros prietaisus, nepalikite įkraunamo telefono ar kompiuterio be priežiūros, nepalikite degančios žvakės, nerūkykite lovoje. Nuo nuorūkos užsidegus sofai ar foteliui, po 3 minučių kambarys jau prisipildo nuodingų dūmų, todėl žmogus gali prarasti sąmonę ir žūti“, – perspėja A. Gudžiauskas.

Jis pabrėžia, kad, kūrenantiems krosnis, būtina nepamiršti jas laiku susiremontuoti, išsivalyti dūmtraukius, susitvarkyti elektros instaliaciją.

„Ir svarbiausia – įsigykite autonominį dūmų detektorių. Jis laiku praneš apie gaisrą ir išgelbės gyvybę. Tvirtinkite jį prie lubų prieškambaryje ar miegamajame. Kasmet nuvalykite nuo jo dulkes ir patikrinkite elementus. Taip pat pravartu namuose turėti gesintuvą ir nedegų audeklą.

Kilus gaisrui, pirmiausia skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Negelbėkite savo turto, o kuo greičiau išeikite iš buto ar namo. Uždarykite duris, nesinaudokite liftu. Jeigu patalpoje daug dūmų ir nebegalite išeiti, užsidenkite burną ir nosį drėgnu audeklu ir šliaužkite. Jeigu nebegalite išeiti į laiptinę, eikite į balkoną ir šaukitės pagalbos“, – pataria A. Gudžiauskas.

Draudikų duomenimis, vidutinė gaisro žala siekia 4100 eurų

„Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad gaisrai sudaro apie 5 proc. nuo visų būsto draudimo žalų skaičiaus, bet jų žalos yra vienos brangiausių – jos sudaro 33 proc. visų draudimo išmokų būsto draudimą turintiems klientams.

Praėjusiais metais iš viso bendrovės apdraustuose gyventojų būstuose užfiksuoti 1006 gaisrai, kurių nuostoliams atlyginti skirta 4 mln. eurų. „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis pastebi, kad dažniausiai, net 3,5 kartų daugiau, gaisrai kyla nuosavuose namuose, o to priežastis dažniausiai susijusi su netinkamai prižiūrėta ar neišvalyta įranga, kuri ir sukelia gaisrą.

„Dažniausia gaisrų namuose priežastis – netvarkingas šildymo katilas ar kaminas. Taip pat liepsnos įsiplieskia dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ar eksploatavimo taisyklių pažeidimų, pastatų elektros instaliacijos gedimų“, – teigia A. Juodeikis.

„Lietuvos draudimo“ statistikos duomenimis, vidutinė gaisro žala yra 4100 eurų, o išmokos labai svyruoja atsižvelgiant į aplinkybes: nuo kelių šimtų eurų dėl aprūkusių patalpų iki šimtų tūkstančių, kai sudega visas žmonių turtas. Skaičiuojama, kad didžiausias šių metų nuostolis po gaisro nuosavame name buvo 8,4 karto didesnis nei gaisro bute nuostolis.

„Gaisras – brangiausia žala būstui, nes ugnis naikina viską – būsto apdaila ir jame esantys daiktai gaisrui įsiplieskus sugadinami negrįžtamai. Pernai turėjome du didelius gaisrus, kurių išmokos klientams viršijo 100 tūkst. eurų. Ugnis suniokojo dviejų aukštų namus, mansardas, garažus. Būna atvejų, kai sudega ne tik namo savininkų, bet ir svečių daiktai, jų automobiliai. Gaisras nuosavose namuose ne tik kyla dažniau, bet ir kainuoja brangiau. Praėjusiais metais didžiausia išmoka dėl gaisro bute siekė 20 tūkstančių eurų, o name – net 130 tūkstančių eurų“, – išmokų sumas vardina A. Juodeikis.