Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio duomenimis, gaisras kilo žaibui trenkus į namo kaminą: skilus apdailos plytoms, užsidegė medinės konstrukcijos. Pranešimas apie gaisrą buvo gautas 16 val. 24 min. Pirmas gaisrininkų automobilis į įvykio vietą atskubėjo po 10 minučių, paskui jį buvo išskubėję ir antrasis, ir trečiasis.
Sudegė tik stogo dalis
„Namo savininkas pasakojo, kad kol atvyko gaisrininkai, namą nuo ugnies gelbėti stengėsi ir jis pats, tačiau gaisras galutinai buvo užgesintas tik atvykus pirmai ir antrai gaisrininkų komandai. Trečiasis ekipažas atkeliavo tada, kai vyko baigiamieji gaisro gesinimo darbai“, – sakė Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio inspektorius Virginijus Lukša.
Jo duomenimis, namo gaisras galutinai užgesintas 16 val. 40 minučių: ugnies plitimas buvo sustabdytas per 6 minutes išardžius dalį stogo dangos, o visas gaisras - per trylika minučių nuo atvykimo.
V. Lukša įvertino nuostolius ir sakė, jog sudegė apie 2,5 kvadratiniai metrai stogo konstrukcijos, dar 3 kv. m. buvo išardyti stengiantis sulaikyti gaisro plitimą, taip pat sprogo elektros kištukinis lizdas.
Gaisrą komentavęs pareigūnas V. Lukša sakė, kad „pagal galiojančius teisės aktus žaibolaidžiai gyvenamiesiems namams nėra privalomi, tačiau gaisrinės pareigūnai juos, esant galimybei, rekomenduoja įsirengti.“
Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, šis namas žaibolaidžio neturėjo.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šių metų vasarą žaibai Lietuvoje sukėlė 6 gaisrus, kai praėjusiais metais per tą patį laikotarpį jų buvo kilę 28.
Žaibo iškrovos taikinys – nesukontroliuojamas
„Žaibo iškrova – vienas mažiausiai ištirtų reiškinių. Mokslininkai bando išsiaiškinti, kaip žaibą suvaldyti, mat toks milžiniškos energijos kiekis padaro labai didelę žalą, nors galėtų būti panaudotas taikiais tikslais“, – svarstė Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Jonas Jočys.
Jis pasakojo, kad dažniausiai žaibai pasirenka kalvotas vietoves, ypač tuos, kuriuose yra vandens telkinių – upių ir ežerų. Taip pat jie mėgsta trankytis tose vietovėse, kuriose yra aukštybinių statinių: „Tik pažiūrėkite, kiek yra meninių nuotraukų, kuriose per audrą, trenkiant žaibui, įamžintas Vilniaus televizijos bokštas“, – sakė J. Jočys ir pridūrė, kad žaibus taip pat traukia mobiliojo ryšio operatorių antenos, įvairūs inžineriniai statiniai, elektros perdavimo antenos, kaimo vietovėse – aukštesni statiniai. Tačiau būna ir išimčių: kartais žaibas pasirenka ežerą arba visai neišsiskiriantį ir ne aukštesnį nei kiti pastatą.
Ekspertas patarė, jog prieš perkant namą ar renkantis sklypą namui verta pasidomėti, ar vietovėje dažni žaibai: „Verta pasiklausti kaimynų, aplink gyvenančių žmonių yra jus dominanti vieta yra „pamėgta“ žaibų. Jie nuolat renkasi taikinius, kartais – net tuos pačius. Anksčiau siekiant apsisaugoti nuo žaibų, buvo renkami duomenys, kaip dažnai žaibuoja konkrečioje vietovėje per tam tikrą laikotarpį“, – pasakojo J. Jočys.
„Ne be priežasties sodybos kaime visada būdavo apsuptos medžių: juos žmonės sodindavo tikėdamiesi, kad jie atliks žaibolaidžio funkciją. Deja, medis nuo žaibo pilnai neapsaugos: būna atveju, kad žaibas trenkia į medį, tada išsisklaido ir dalis iškrovos atitenka namui ar ūkiniams pastatams“, – pasakojo J. Jočys. Jo patirtis rodo, kad žaibas gali supleškinti ir bičių avilį – nepaisant to, kad jis savo dydžiu nusileidžia visiems likusiems ūkiniams ir gyvenamiesiems pastatams.
Patariama įrengti žaibolaidį
Privačių namų savininkai žaibolaidžių įsirengti neprivalo, tačiau gaisrininkai rekomenduoja jį turėti norintiems gyventi saugiau. Itin stipriai rekomenduojama įsirengti padidintos rizikos vietovėse – aukštesnėse, kalvotose, ant upių šlaitų – namus turintiems žmonėms.
„Dažnai būna taip, kad žmonės paklauso mūsų patarimo ir žaibosaugą įsirengia, tačiau trenkus žaibui, žaibolaidis tinkamai nesuveikia ir kyla gaisras. Dažnai pasirodo, jog šeimininkai nesirūpino tinkamu prietaiso eksploatavimu. Prieš kiekvieną aktyvų sezoną, pavasarį reikėtų patikrinti visą žaibolaidžio sistemą. Taip rekomenduojame ne tik mes, bet ir gamintojai“, – siūlė J. Jočys.
Dėl žaibolaidžio įrengimo ekspertas rekomenduoja kreiptis į profesionalus ir kvalifikuotus specialistus, kurie prisiims atsakomybę už tinkamą žaibolaidžio įrengimą.
„Palinkėčiau kiekvienam žmogui turėti įsirengus žaibolaidį ir gesintuvą, tačiau niekada jų nepanaudoti“, – sakė J. Jočys.
Patarimai, kaip elgtis audros metu
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad žaibuojant ir griaudžiant patartina pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą. Taip pat būtina išjungti visus elektros prietaisus, išjungti antenas.
Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai. Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.
Pareigūnai nepataria, audrai užklupus lauke slėptis po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, ieškoti prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų. Jie siūlo vengti aukštesnių atvirų vietų. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.
Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar irstantis valtimi, nedelsiant skubėkite į krantą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pataria nebėgioti, nevažiuoti motociklu ar dviračiu, nelaikyti rankose metalinių daiktų, palikti juos atokiau nuo savęs, kol perkūnija pasibaigs.
Pamačius kamuolinį žaibą, patartina elgtis ramiai, nejudėti ir prie jo nesiartinti, nebandyti paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nebandyti nuo jo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti.
Kol neįvyko nelaimė, geriausia ant pastatų įsirengti žaibolaidžius, o jeigu jie yra, patartina patikrinti, ar šie yra gerai įžeminti.