„Pirmiausia, būtina įsivardinti – draudžiate pagrindinį gyvenamą būstą, kuriame praleidžiate ne mažiau nei 9 mėnesius per metus, ar tai yra antrasis būstas, pavyzdžiui vasarnamis, kuriame lankotės rečiau. Patarčiau įsivertinti, kokia galėtų būti turimo turto vertė – pastato/buto (nevertinant žemės sklypo) ir namų turto atkūrimo vertės“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas.
Anot jo, antras žingsnis yra žmogaus pasirenkamas apsaugos paketas.
„Tai – gana lankstus pasirinkimas, atsižvelgiant į kliento poreikius. Galima apdrausti tik pastatų dalį, tačiau neapsaugoti nuo nelaimingų nutikimų namų turto. Kitas variantas, kurį ir rekomenduojame apsvarstyti – pastato ir namų turto kompleksinė apsauga. Žvelgiant į klientų patiriamus didelius nuostolius užpylimo, gaisro, stichinių nelaimių ar vagystės atvejais – visapusė turto draudimo apsauga naudinga ir padeda išvengti tūkstantinių nuostolių. Todėl žmogui būtina įsigilinti ir pasidomėti, kokį draudimą jis norėtų rinktis“, – teigia A. Juodeikis.
Būtina įsigilinti į nedraudžiamuosius įvykius
Ekspertas teigia, kad klientai visuomet drausdamiesi turėtų atkreipti dėmesį ir į nedraudžiamuosius įvykius ar apribojimus – šie gali skirtis draudimo bendrovėse, tad būtina į juos įsigilinti. Atkreiptinas dėmesys, kad būsto draudime taikomos griežtesnės draudimo sąlygos, kai pradedami vykdyti daugiabučio namo renovacijos, butų rekonstrukcijos darbai. Tuo metu draudimo apsauga galioja tik nuo ugnies ir gamtinių jėgų.
Nedraudžiamieji įvykiai visada būna išskirti draudimo taisyklėse ir juos būtina įsivertinti, nes ne visi atvejai bus atlyginami, net ir pasirinkus plačiausią apsaugą. Pavyzdžiui, statybos klaidos, pelėsis, ilgalaikis gamtos poveikis išorinėms pastato konstrukcijoms.
„Draudimo išmokos turi būti išnaudotos tikslingai, kitu atveju po metų kilus tai pačiai nelaimei – išmokos gali ir nebepriklausyti. Pavyzdžiui vanduo per konstrukcijas gali prasiskverbti tiek esant statybos ar įrengimo brokui, tiek dėl kitų priežasčių. Tačiau esant įrengimo, konstrukcijų defektams – išmoka sugadintai apdailai ar namų turtui sutvarkyti, pavyzdžiui „Lietuvos draudimo“ klientams, yra suteikiama kartą per ketverius metus.
Todėl labai svarbu, kad žmogus draudikų pagalba ne tik susitvarkytų sugadintą būsto vidų, bet nedelsdamas kreiptųsi į namo priežiūros specialistus ir pašalintų žalos priežastį: konstrukcinius, technologinius trūkumus. Kitu atveju po metų, atėjus lietingam laikotarpiui, nelaimės vėl kartosis, o piniginės pagalbos, pavyzdžiui už sugadintas sienas dėl būsto broko, gauti nebebus galimybės“, – dėmesį į nedraudžiamuosius įvykius atkreipia pašnekovas.
A. Juodeikis pastebi, kad ši taisyklė nėra taikoma, jei, ieškant broko pasirodytų, kad vanduo užliejo būstą dėl kitų priežasčių – pavyzdžiui dėl vandentiekio avarijos sienoje.
Taip pat svarbu paminėti, kad gali tekti įsigyti papildomą apsaugos praplėtimą kai kuriems objektams, kaip kad mobilūs telefonai, nešiojami kompiuteriai, tam, jog apsauga galiotų ne tik nuo standartinių rizikų, kaip jau minėtas gaisras ar vagystė, tačiau ir nuo sudaužymo ar netyčinio apliejimo vandeniu.
Civilinės atsakomybės draudimo dažniausiai prisireikia užliejimo atvejais
Galiausiai yra civilinės atsakomybės draudimo apsauga, apie kurią taip pat svarbu pagalvoti, ypač gyvenantiems daugiabučiuose ir turintiems kaimynus.
„Ji dažniausiai siūloma kartu su pagrindiniu draudimo paketu ir pastaraisiais metais tapo neatsiejama būsto draudimo dalimi. Dažniausiai šią paslaugą tenka prisiminti, kai susiduriame su užliejimais, bet ji pasitarnauja ir kito tipo žalose. Yra svarbi dėl gaisro išplitimo galimybės, pavyzdžiui, į kaimyno turtą, arba dėl kitų priežasčių bet kuriuo metų laiku. Pavyzdžiui žiemą, jei nuo jūsų namo nukritęs sniegas apgadintų svetimą turtą“, – sako ekspertas.
Norint apsisaugoti nuo vaikų ar augintinių išdaigų tretiesiems asmenims už draudimo vietos ribų, asmens civilinės atsakomybės apsauga taip pat aktuali. Ji pravers net ir važiuojant dviračiu, elektriniu paspirtuku ar tiesiog neatsargiai pasielgus brangių daiktų parduotuvėje. Ši draudimo apsauga suteikiama visai šeimai Lietuvos teritorijoje arba net ir atostogaujant užsienyje, pasirinkus teritorijos išplėtimą.
Įsitikinkite, ar tikrai apdraudėte tai, ką galvojate
„Glimstedt“ asocijuota partnerė, advokatė dr. Laura Augytė-Kamarauskienė sako, kad draudimo sutartis – nėra savitikslis dalykas. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Taigi Draudėjas, mokėdamas draudimo įmokas pagal Draudimo sutartį, pagrįstai tikisi, kad atsitikus draudiminiam įvykiui, jo turtiniai interesai bus apsaugoti – jam (ar už jį) žala bus atlyginta.
„Nekilnojamojo turto (namo ar buto) draudimas savaime nereiškia jame esančio viso kito kilnojamojo turto, daiktų draudimo, namo atveju – pvz.: tvorą, vartų įrengimus, stogines reikia drausti papildomai. Todėl svarbu visų pirma įsitikinti, ar apdraustas tas draudimo objektas, kurį įsivaizduojate, kad draudžiate“, – sako advokatė.
Taip pat, pasak teisininkės, svarbu įsivertinti, ar draudimo suma, tai yra išmoka, kurią draudiminio įvykio atveju tikėtumėtės gauti, yra pakankama galimai žalai atlyginti, atsižvelgiant į paties turto vertę. Kuo didesnė draudimo suma, tuo didesnė premija (draudimo įmoka), bet „skūpas moka du kartus“.
Svarbu išsiaiškinti draudimo sumas
„Paprastai turto draudimo sutartys atnaujinamos kas metus. O kadangi turto draudimas yra tęstinis, ir per draudimo laikotarpį (metus ar kelerius) gali įvykti ne vienas, o keli draudiminiai įvykiai, tai labai svarbu įsitikinti, kokia draudimo suma yra numatyta visam sutarties laikotarpiui (pvz., metams), ir kokia vienam įvykiui – jos gali skirtis (pvz., visam sutarties laikotarpiui 10 tūkst. Eur, o vienam įvykiui – 10 tūkst. Eur), bet patartina, kad vienam draudiminiam įvykiui draudimo suma būtų tokia pati kaip ir visam draudimo laikotarpiui (pvz., tie patys 10 tūkst. Eur), ir įvykus kad ir vienam, bet reikšmingam draudiminiam įvykiui, gautumėte ne 1 tūkst. Eur, o realiai patirtą žalą.
Be to, svarbu, ar draudimo suma yra atsinaujinanti, ar ne, tai yra ar draudikui išmokėjus vieną kartą 1 tūkst. Eur, likusi suma vėl atsinaujina ir vėl iki draudimo laikotarpio pabaigos taikoma 10 tūkst. Eur draudiminė apsauga, ar ji kaskart mažėja. Žinoma, visos šios sąlygos atsispindi draudimo įmokoje, todėl verta ne žavėtis draudikų siūloma mažesne nei kitų konkurentų įmoka už tokį pat draudimą, o pasigilinti, ką už tą įmoka gaunate ir ko netenkate“, – paaiškina advokatė.
Mažiausia draudimo įmoka – ne visada reiškia geriausia
Teisininkė taip pat pastebi, kad vienas didžiausių siurprizų, kurie ištinka, kai jau tenka kreiptis į draudimo bendrovę išmokos – tai kad ne visi įvykiai, sukėlę žalą, ir ne visos rizikos patenka į draudiminę apsaugą, tai yra, kad įvykis, sukėlęs žalą, gali būti pripažįstamas nedraudžiamuoju. Nedraudiminių įvykių sąrašas yra pateikiamas draudimo sutartyje ar tai draudimo rūšiai taikomose taisyklėse, todėl svarbu į jį pasigilinti ir pasiaiškinti. Bet kuriuo atveju, nedraudiminių įvykių sąrašą vargu ar pavyks pakeisti, tačiau svarbu žinoti, ar esant vienai ar kitai sąlygai draudimas Jus vis dar domina, o atsiradus žalai – ar draudikas pagrįstai remiasi nedraudiminio įvykio sąlyga.
Dar vienas momentas, pasak advokatės, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį, – tai kaip bus apskaičiuojama žala apdraustam turtui – atsižvelgiant į atkuriamąją turto vertę, atsižvelgiant į daikto metus ir medžiagų nusidėvėjimą, ar apskaičiuojant pagal naujo analogiško daikto vertę (pvz., automobilio detalių kaina – atsižvelgiant į automobilio gamybos metus ar naujomis detalėmis).
„Svarbu ir nevėluoti sumokėti draudimo įmokos, nes pavėlavus – draudiminė apsauga nutrūksta, o pagal Merfio dėsnį, draudiminis įvykis būtinai atsitiks būtent tuo laikotarpiu, kai turtas, pasirodo, bus neapdraustas“, – sako teisininkė.
Dar labai svarbus aspektas, pasak advokatės, yra draudiko patikimumas: „Pigiausia (mažiausia draudimo įmoka) – ne visada reiškia geriausia. Svarbu, kad įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas ne ieškotų priežasčių nusimesti pareigą mokėti draudimo išmoką, o elgtųsi sąžiningai ir siektų kuo greičiau sureguliuoti žalą“.
Nepavėluokite pranešti apie draudiminį įvykį
Teisininkė primena, kad draudimo išmoka turi būti išmokama per 30 dienų nuo visų žalos sureguliavimui (apskaičiavimui) reikalingų dokumentų pateikimo draudikui. Jei per tiek laiko žala neišmokama, draudikas privalo kas 30 dienų informuoti draudėją arba naudos gavėją (kieno naudai apdrausta) apie žalos administravimo eigą. Taigi, draudėjas taip pat turi būti aktyvus, bendradarbiauti su draudiku, teikti dokumentus.
Dar svarbiau – laiku, tai yra per draudimo sutartyje nustatytą terminą, pranešti apie įvykusį draudiminį įvykį ir šio termino, kuris paprastai būna gan trumpas (3–5 dienos) nepraleisti, nes tokiu atveju draudikas tiesiog formaliai atsisakys mokėti draudimo išmoką.
Draudimo sutartį (polisą) paprastai sudaro keli dokumentai ir labai dažnai visos sąlygos nėra nurodomos pačioje sutartyje, o daroma nuoroda į atitinkamos rūšies draudimą reglamentuojančias tos draudimo bendrovės arba net Lietuvos banko patvirtintas taisykles ir konkrečią jų redakciją. Tad prieš sudarant draudimo sutartį verta pasidomėti, kokios taisyklės bus taikomos Jūsų sutarčiai ir į jas pasigilinti, ar jos atitinka Jūsų įsivaizdavimą apie įsigyjamą draudimo produktą. Paprastai taisyklės, kurios, pasirašius draudimo sutartį, tampa sudėtine jos dalimi, yra skelbiamos draudimo bendrovių interneto svetainėse.
Įvykus draudiminiam įvykiui, o draudikui nepagrįstai nemokant draudimo išmokos (neatlyginant žalos) arba skiriantis draudiko ir draudėjo (ar naudos gavėjo) įsivaizdavimui apie žalos dydį svarbu, kad ieškinį teisme draudikui dėl draudimo išmokos išmokėjimo galite pareikšti per 1 metų laikotarpį nuo įvykio, sukėlusio žalą.