Nemenka piniginė žala
Štai viena moteris pasakoja, kad su elektros įtampos svyravimo nemalonumais susidūrė dar visai neseniai. O patirta žala tikrai nėra iš mažųjų.
„Pas mus name, daugiabutyje, buvo vykdoma renovacija laiptinėje – keičiamos elektros skydinės. Vieną dieną grįžus namo, viename kambaryje, viskas, kas buvo įjungta į elektros lizdą, nebeveikė. Mums sugedo nešiojamas kompiuteris, žaidimų konsolė „PlayStation 4“ ir interneto maršrutizatorius. Žala siekė 900 eurų“, – pasakoja nukentėjusi Lina Linartienė.
Išties, BTA turto draudimo specialistės Vasarės Širmelytės teigimu, per metus vidutiniškai sulaukiama apie 200 klientų kreipimųsi su prašymais atlyginti elektros įtampos svyravimų sukeltą žalą. O šių vidutinė suma siekia apie 500 eurų.
„Tokių elektros sutrikimų metu dažniausiai genda televizoriai, konsolės, signalizacijos bei buitinė technika, veikianti budėjimo režimu: šaldytuvai, kondicionieriai, tačiau pasitaiko ir skalbimo mašinų bei orkaičių gedimų. Kalbant apie nekilnojamą turtą, nuo elektros įtampos svyravimų labiausiai kenčia katilai ir boileriai“, – atkreipia dėmesį turto draudimo specialistė.
Patyrus žalą, jei žmogus yra apsidraudęs BTA, pabrėžia V. Širmelytė, jis turėtų skambinti draudimo bendruoju telefono numeriu ir užregistruoti patirtą žalą, o specialistai duos tolimesnius nurodymus.
„Tokiais atvejais reikalingi turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai: čekis, banko išrašas arba pavedimas, elektroninio mokėjimo arba užsakymo patvirtinimo laiškas ar kt. Visuomet padeda ir nuotraukos“, – aiškina pašnekovė.
Nukentėjusios L. Linartienės šeima taip pat buvo apsidraudusi turto draudimu, tad dengti nuostolių iš savo kišenės jiems neteko, o karti patirtis gali būti pamoka kiekvienam, siekiančiam išvengti tokių nemalonumų.
„Kreipėmės į draudimą, nes buvome apsidraudę ir nuo žalos, patiriamos dėl elektros įtampos svyravimų. Labai gražiai su mumis bendravo, paprašė nuotraukų, įsigijimo dokumentų. Jie su mumis neužilgo susisiekė, atliko ekspertizę, pasakė, kokia kompensacija ir pravedė pinigus. Viskas vyko labai greitai, o žala buvo atlyginta pilnai“, – prisimena moteris.
Tokių nelaimių priežastys
Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas pasakoja, kad elektros įtampos svyravimų priežastys gali būti labai įvairios. Pasak jo, įprastinė elektros įtampa siekia 230 V, o jos leistinas nukrypimas – ± 10 proc.
„Dažniausiai įvykstantys įtampos svyravimai kyla dėl gamtos stichinių reiškinių – ant oro linijų užvirstančių medžių, užmestų šakų ar kitų daiktų ir dėl to sukeliamų trumpųjų jungimų elektros tinkle.
Neretai pasitaiko ir žmogiškojo veiksnio įtaka – gretimai vykdomų statybų, kelių tiesimo ar remonto darbų, kai nukasami ar kitaip mechaniškai pažeidžiami požeminiai kabeliai. Dar kita priežastis yra įvairūs gedimai pačiuose elektros tinklų objektuose ir įrenginiuose“, – aiškina jis.
Pašnekovas taip pat pabrėžia, kad staigų įtampos kritimą gali sukelti vienu metu prie tinklo prijungtas didelis kiekis galingų prietaisų, pavyzdžiui, žiemą, kai daugelis ima naudoti elektrinius šildytuvus.
„Panaši situacija gali nutikti ir namuose, kai vienu metu įjungiame kelis buitinius prietaisus – šildytuvą, skalbimo mašiną, indaplovę, virdulį. Pavojingesni – įtampos šuoliai, kai įtampa staigiai padidėja. Staigius įtampos šuolius gali sukelti žaibo iškrovos, elektros tinklo perkrovimas, tinklo avarijos ar senas, susidėvėjęs namų elektros tinklas“, – priduria ESO ryšių su visuomene projektų vadovas.
Jo teigimu, įtampos svyravimai dažniausiai pastebimi kaimo gyvenvietėse, mat ten elektra tiekiama ilgomis oro linijomis.
Kaip pastebėti sutrikimus
P. Kalmantas sako, kad įtampos svyravimus geriausiai parodo elektros lemputės – jos mirksi, ima šviesti blausiau ar žymiai ryškiau nei įprastai, o nuo didelių elektros svyravimų gali atsijungti ar persikrauti įvairūs elektroniniai prietaisai.
„Įtampos svyravimus gali sukelti ir netvarkinga vartotojo vidaus instaliacija ar naudojami prietaisai. Netinkamą jų būklę dar gali signalizuoti elektros jungiklių, rozečių kibirkščiavimas, atsiradęs svilėsio kvapas, akivaizdžiai matomi laidų pažeidimai ir panašiai“, – sako jis.
P. Kalmantas atkreipia dėmesį, kad įtampos šuolių keliamo pavojaus galima išvengti naudojant specialius įtampą stabilizuojančius prietaisus ir tinkamai prižiūrint namuose esančio tinklo būklę.
O apžiūrėjus savo vidaus tinklą, bet neradus įtampos svyravimo priežasties, reikėtų susisiekti su ESO, užregistruojant sutrikimą internetu www.eso.lt/savitarna arba nemokamu numeriu 1852.
Kaip išvengti žalos
Specialistai turi ir kelis patarimus, kurie gali padėti išvengti nelaimių ir sugadintų prietaisų. Štai turto draudimo specialistė V. Širmelytė pabrėžia, kad svarbiausia taisyklė yra be priežiūros nepalikti įjungtų elektros prietaisų.
„Siekiant išvengti tokio tipo žalų nerekomenduojama be priežiūros palikti įjungtų, intensyviai elektrą naudojančių įrenginių, pavyzdžiui, orkaitės ar skalbimo mašinos. Išvykstant ilgesniam laikui, rekomenduojama iš elektros tinklo išjungti ir kitus prietaisus – televizorius ir panašiai“, – patarimais dalijasi ji.
P. Kalmanto teigimu, ESO specialistai išskiria kelis patarimus, padėsiančius saugiai naudoti elektros energiją buityje.
„Derėtų vidaus elektros tinklo projektavimą ir įrengimą patikėti kvalifikuotiems, tokių darbų patirtį turintiems ir atsakomybę už savo darbą prisiimantiems specialistams; nuolat palaikyti švarą elektros skyde, tvarkingą įžeminimo ir žaibosaugos įrenginių būklę; pastebėjus neįprastą elektros prietaisų veikimą, kibirkščiavimą, ar svilėsių kvapą išsiaiškinti to priežastis; naudoti tik tvarkingus ir kokybiškus elektros prietaisus“, – teigė jis.