Gyventojų turto draudimas gelbsti ne tik vagysčių, bet ir gamtos nelaimių atveju. Žala, kurios pats gal nė nesugebėtum atitaisyti, būna įvertinta specialistų.
Kokių nelaimių pasitaiko ir kokios didžiausios jų žalų sumos? Siaučiant sniegui ir artinantis atotirpiams atlygintinos gamtos nelaimės – itin aktuali tema.
Vėjas pridarė žalos
Kaunietis A. T. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.) į draudimą kreipėsi, kai sulaukė išgąsčio pilno sūnaus skambučio. Pasirodo, nuo didžiųjų lapkričio vėtrų nukentėjo namo stogas.
„Buvau išėjęs, staiga paskambino sūnus. Buvo tikrai išsigandęs, sako, tėti, stogas griūva. Tikiu, kad tuo metu, kai viskas krito, vaikui taip ir atrodė, tikrai nemalonu.
Grįžau namo, laimė, buvo nuplėšti tik pakalimai. Nedidelis rūpestis. Tiesa, neįsivaizduoju, kiek būtų kainavę ar koks vargas tvarkantis patiems, nes iš karto susisiekėme su draudimu. Labai greitai atvažiavo, įvertino žalą, išmokėjo, berods, 400 eurų.
Kokius objektus turintys žmonės naudojasi šiuo draudimu – toks klausimas kyla planuojantiems savo būstą įsigyti asmenims. Ar gyventojų turto draudimą renkasi tik naujos statybos nekilnojamo turto savininkai, ar ir senesnių namų, sodybų?
Gyventojų turto draudimas – draudimas, kurį renkasi klientai, o „Gamtinių jėgų rizika“ yra šio draudimo dalis, kuri yra įtraukta į draudimo paketą.
BTA turto draudimo specialistė Vasarė Širmelytė paaiškino, kad senesnės statybos namams gamtinių jėgų rizika svarbi net labiau.
„Šis draudimas – aktualus visiems, nes ir pati gamtinių jėgų grėsmė yra visiems vienoda: tiek naujiems, tiek seniems pastatams. Žinoma, didesnė rizika nukentėti dėl stichijų yra senesniems namams: jie jau natūraliai yra labiau nusidėvėję, tad juos pažeisti dažniausiai yra lengviau. Tačiau naujos statybos namų savininkai lygiai taip pat yra linkę apsaugoti savo turtą nuo bet kokių negandų“, – teigė ji.
Specialistė įvardijo konkrečias gamtos jėgas, kurių žalą atlygina draudimas.
„Gyventojų turto draudimas atlygina žalą, kuri atsirado dėl šių gamtinių jėgų: audros, liūties, krušos, stipraus snygio ir sniego slėgio, nenumatyto potvynio, grunto suslūgimo ir įgriuvų, nuošliaužų“, – vardijo ji.
Taip pat V. Širmelytė patikslino ir kokiais atvejais draudimas negaliotų. Jų – išties nedaug: „Draudimas neatlygina potvynio zonose esančių pastatų patiriamų žalų. Tai yra, jei kasmet užliejamose vietovėse klientas patiria žalą – draudimas šios rizikos neprisiima.“
Specialistės teigimu, pranešimų dėl gamtinių jėgų padarytų žalų sulaukiama apie 400 per metus, tačiau kasmet šis skaičius svyruoja.
„Jį lemia sezonas – kiekvieni metai pažaboja skirtingas stichines nelaimes. 2019 metais sulaukėme keleto potvynių, tuo tarpu 2020-ųjų pavasarį ir vasaros pradžioje praūžė labai smarkios audros, o su naujais metais mus užklupo stiprus snygis, kai tuo tarpu 2020 metais sniego Lietuvoje beveik nebuvo. Gamtinių jėgų neįmanoma numatyti, kiekvienais metais jos tampa tam tikru siurprizu“, – sakė V. Širmelytė.
Kartais sakome ar sau tyliai pagalvojame: „Juk nieko nenutiks.“ Tačiau kliaudamiesi sėkme rizikuojame fantastiškomis išlaidomis. Pasirodo, didžiausios žalų išmokos gali siekti tokias sumas, kad pradėtų atrodyti, jog lengviau būtų nusipirkti butą. Pavyzdžiui, dėl vėjo kieme nuvirtus medžiui, žala gali būti ir visai nedidelė, ir sunkiai įsivaizduojama.
„Užvirtusio medžio pašalinimas nuo tvoros ar stogo gali kainuoti apie 150-300 eur. Kainą lemia medžio dydis ir įvykio vietovė.
Gerai, jei medis tik nuvirsta ir nesukelia daugiau žalos. Tačiau dažniausiai virstant medžiui tuo pačiu yra pažeidžiami ir stogai, išverčiama tvora ar kieme esantys stulpai – tokiais atvejais patirta žala gali siekti net ir 30 000 Eur. Tokios sumos gali prireikti norint atstatyti pažeistą stogo konstrukciją ir dangą“, – teigė V. Širmelytė.