Kelionė į vestuves vilniečiui baigėsi labai liūdnai: atsidūrė viduryje miško, kur niekas negalėjo padėti

„Tikiuosi, kad kas nors tai perskaitys ir pasiruoš tokiai situacijai, nes labai nemalonu buvo, bet pamoka visam gyvenimui“, – dalindamasis savo patirtimi, sako vilnietis Kasparas Juška. Šeštadienį vyras su drauge išvyko į vestuves Kupiškyje, tačiau šventinę nuotaiką sugadino vidury miško sprogusi padanga. Jokio telefono ryšio, be atsarginės padangos ir toli nuo bet kokios gyvenvietės – net ir tokiomis sąlygomis vyras rado sprendimą, kainavusį daug laiko ir nervų. Apie tai, ką daryti, kad netektų atsidurti tokioje situacijoje, kalbame su specialistais.

Nepavydėtina situacija: įstrigo vidury miško, kur niekas negali padėti

„Po vestuvių ceremonijos sekiau limuziną su jaunavedžiais, pabroliais ir pamergėmis fotografuotis skirtingose vietose. Iš viso apvažiavome apie 100 kilometrų, iš kurių 60 kilometrų buvo žvyrkeliai. Paskutinėje vietoje nebuvo nei interneto, nei telefono ryšio, o limuzino vairuotojas žvyrkeliu važiavo gana greitai. Mano automobilio ratlankiai yra dideli, o padangos plonos, todėl žinojau, kad yra šansų prasidurti padangą. Pavažiavus dar kelis kilometrus, išgirdau didelį smūgį į priekinį dešinį ratą. Nekreipiau dėmesio ir važiavau toliau, tačiau netrukus pajutau, kad pasukus automobilio vairą 45 laipsniais į kairę jis vis tiek važiavo tiesiai. Tuo metu tai iš dalies pasirodė juokinga“, – prisimena Kasparas.

Po kurio laiko jam kilo įtarimų, kad važiuoja su nuleista padanga – sustabdęs automobilį ir išlipęs pasižiūrėti, jis įsitikino, jog būtent tai ir nutiko. Visi svečiai, važiavę priekyje, jau buvo nutolę. Kadangi automobilis gamykliškai neturi vietos atsarginei padangai, vilnietis suprato, kad pateko į rimtą bėdą.

„Kaip ir minėjau, sustojome viduryje miško, kur nėra ryšio, lauko temperatūra buvo 29^oC, o artimiausias miestelis – 30 kilometrų atgal žvyrkeliu. Paskambinti niekam negalime, susisiekti internetu negalime, atsidaryti žemėlapio negalime, o aplink – nė gyvos dvasios. Praėjus gal 10 minučių, iš laukų, esančių po dešine, pamačiau važiuojantį visureigį, jam pamojavau rankomis ir šis privažiavo. Vairuotojui paaiškinau situaciją ir paklausiau, ar jis turi kompresorių ar pompą, kad galėčiau prisipūsti padangą, ir bent iki kažkokios vietos, kur būtų ryšys, nuvažiuoti“, – pasakoja Kasparas.

Nors visureigio vairuotojas turėjo reikiamos įrangos, pripūsti padangos nepavyko, tad nelaimėje atsidūręs vilnietis nusprendė, kad nėra kitos išeities, tik pavažiuoti iki artimiausios gyvenvietės su nuleista padanga. Paprašęs vietinių gyventojų telefono, paskambino savo draugams. Susisiekus su viena iš pamergių, sutarta, kad vienas iš automobilių sugrįš pasiimti poros, o sugedusį automobilį vyras paliko nusprendęs, kad prie jo grįš vėliau, radęs atsarginį ratą.

„Paprašiau vieno namo šeimininkės, ar galėčiau priglausti automobilį kelioms valandoms, iki kol surasiu atsarginį ratą. Ši ne tik sutiko, bet dar pasiūlė užeiti pas ją, kad nekepti saulėje ir atsigaivinti. Man, kaip gimusiam ir augusiam mieste žmogui, buvo keista, tačiau apie žmonių gerumą ir pasitikėjimą kaime esu girdėjęs. Taigi, įvariau automobilį, darkart paskambinau draugams paklausti, kokia yra situacija, ir pasakiau, kad palieku automobilį, o pats vykstu į vietą, kurioje bus interneto ryšys ir galėsiu pasikrauti mobilųjį. Pakeliui į sodybą telefone atsirado internetas, tad pirmiausia feisbuko grupėse paskelbiau įrašus, kad ieškau pagalbos. Atsakymo nesulaukiau į nei vieną įrašą. Atvykus į sodybą, reikėjo sutikti jaunavedžius ir šypsotis, ploti, tačiau viskas, apie ką galvojau, tai – mano automobilis, paliktas nežinia kur“, – sako Kasparas.

Automobilio gelbėjimui vienos dienos neužteko

Vilnietis skambino prašydamas draugų pagalbos, tačiau nesėkmingai. Tiesa, vienas draugas sutiko atvežti ratą, tačiau vėlų šeštadienio vakarą pasirodęs draugas ne itin pradžiugino, mat atvežė netinkantį ratą.

„Kitą rytą skambinau tiek dideliems, tiek mažiems servisams, padangų montuotojams, padangų parduotuvėms, ir niekas iš jų negalėjo padėti, kadangi mano padangos dydį įvardino kaip nestandartinį, o vienas iš servisų išvis pasakė, kad reiktų šnekėti su vadybininku ir laukti užsakymo iki 2 savaičių. Kaip man buvo paaiškinta, vienintelė vieta, kuri galėtų man padėti tokiu klausimu sekmadienį – Gariūnai. Taigi, pakėlęs draugą 9 ryto paprašiau, kad jis ten nuvyktų, ir sužinojau, kad apie 11 valandą turėčiau gauti atsakymą – ar viskas gerai, ar kviesti tralą. Šios dvi valandos buvo vienos ilgiausių mano gyvenime. Galų gale, paskambino draugas, kuris pasakė, kad viskas gerai, jis surado Gariūnuose „padangistus“, kurie uždeda pakaitinę padangą ant mano rato, o maniškę palieka tvarkymui. Taigi, jis darkart atvažiavo paimti mūsų su drauge, uždėjome ratą ir grįžome į Vilnių“, – sako Kasparas.

„Moralas tiek man, tiek kitiems – vežiotis atsarginį ratą, net jeigu automobilyje jam nėra vietos, o jį įsigijus, patikrinti, ar jis tinka automobiliui, arba pirkti kasko ar brangesnį draudimą, kuris teikia tralo paslaugas. O svarbiausia tai turėti gerus draugus, kurie, ištikus nelaimei, neatsuka nugaros“, – pataria jis.

Sprogus padangai, svarbiausi – trys dalykai

Techninę pagalbą kelyje teikiančios įmonės „Traliukas24“ vadovas Audrius Bartnikas teigia, kad sprogusi padanga – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių vairuotojai kreipiasi į techninės pagalbos specialistus.

„Būna, padangos sprogsta, būna, mašina neužsiveda ar nustoja važiuoti. Dėl tokių dalykų dažniausiai kreipiasi. Dažnai būna, kad vairuotojai neturi domkrato ar rakto, su kuriuo atsuktų ratą“, – pastebi A. Bartnikas.

Anot jo, vienintelė tokiose situacijose gelbstinti išeitis – atsarginis ratas, tačiau net ir jį turintiems ne visuomet pavyksta problemą išspręsti be pagalbos.

„Nuo padangų sprogimo niekas nėra apsaugotas – dažnai tai nutinka pataikius kažkur į duobę ar pasigavus kokią vinį. Tokiose situacijose tiesiog reikia su savimi turėti tai, kas priklauso – atsarginį ratą, domkratą. Tada būtų galima pakeisti sprogusią padangą. Žinoma, tie, kurie negali patys pasikeisti, kreipiasi techninės pagalbos – būna tokių, kurie sako, kad pas mane viskas yra, bet aš nesugebėsiu. Tokiais atvejais atvažiuoji ir pagelbėji žmogui, kuris tiesiog pats negali to pats padaryti“, – aiškina A. Bartnikas.

Kokiais atvejais ir kaip gali padėti draudimas?

Kaip aiškina „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimas“ transporto priemonę apdraudusiems civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nemokamai suteikia techninės pagalbos tarnybos kelyje paslaugas. Nemokama pagalba teikiama prireikus automobilį nuvežti į servisą po avarijos, prireikus pakeisti ratą, ištempti užklimpus ar padėti užvesti. Viso apsidraudusiems klientams suteikiama 10 techninės pagalbos paslaugų, kurių vidutinė vieno iškvietimo kaina yra 95 eurai.

„Dažniausios priežastys, kodėl vairuotojai kviečia pagalbą, yra eismo įvykis. Patekus į eismo įvykį dažnai automobiliu toliau važiuoti neįmanoma, ir automobilį reikia transportuoti į servisą. Tokia paslauga įprastai kainuoja 180 eurų, o turint nemokamą techninę pagalbą ji suteikiama nemokamai.

Netikėtumai kelyje neaplenkia tiek jaunų, tiek patyrusių vairuotojų. Dažniausios bėdos – apie 31 proc. atvejų vairuotojai kviečia techninę pagalbą išsikrovus akumuliatoriui, 18 proc. skambučių prašo padėti pakeisti pradurtą padangą. 11 proc. vairuotojų reikia padėti atrakinti duris, nes raktai būna užtrenkti, dar 5 proc. – ištempti užklimpus. Neturint draudimo su technine pagalba užvedimas išsikrovus akumuliatoriui kainuotų apie 58 eurus, padangos pakeitimas – apie 65 eurus“, – pastebi G. Petrikas.

Anot jo, regionų gyventojams problemų dažniau kyla dėl pradurtos padangos ir purve įklimpusio automobilio, avarinio durelių atrakinimo. Savo ruožtu miestuose į draudikus paprastai kreipiamasi dėl neužvedamų automobilių. Čia dažnesni ir iškvietimai dėl automobilio transportavimo po avarijos.

„Techninės pagalbos tarnyba mieste įsipareigoja atvykti ne vėliau kaip per 60 minučių, įvykiui atsitikus magistralėse ir greitkeliuose, respublikinės ir rajoninės reikšmės keliuose su asfalto danga – 90 minučių, o kituose keliuose – per 180 minučių. Techninė pagalba nemokamai nesuteikiama, jei automobilis tiesiog sugedo ir jį reikia vežti į servisą. Tokiu atveju reikia įsigyti papildomą techninės pagalbos paketą”, – aiškina G. Petrikas.