Svarbią pamoką išmoko iš savo klaidos
Vairuotojas Paulius Mameniškis įsitikinęs, kad kelyje padangos sprogsta dėl senumo ir nusidėvėjimo – šią pamoką jis išmoko savo kailiu.
„Mano automobilio vieta buvo sąvartyne. Tai buvo jo paskutinė kelionė į Vilnių – važiavau vienas ir keleivių neėmiau, nerizikavau. Važiuojant nuo Klaipėdos rate atsirado vibracija. Įtaręs, kad padanga gali sprogti, prilėtinau. Pravažiavus kokius 30 kilometrų, viskas aprimo. Bet, kaip sakant, tyla prieš audrą“, – nemalonią patirtį prisimena P. Mameniškis.
Nutilus vibracijai vyras įsibėgėjo ir kurį laiką važiavo vos viršydamas leistiną greitį. Staiga jis pajuto netikėtą smūgį.
„Per veidrodėlius pamačiau išsilakstančius padangų likučius ir pajutau automobilio traukimą į vieną pusę. Stabdžiau autostrados viduryje, ant žolės. Išlipau, pasikeičiau ratą ir nuvažiavau toliau. Kai sprogsta galinės padangos, retai būna liūdnos pasekmės. Baisiausia, kai sprogsta priekinės – tada automobilis gali tapti visiškai nevaldomas. Aišku, tai priklauso ir nuo automobilio“, – aiškina vairuotojas.
Sprogus padangai, svarbiausia nestabdyti staigiai
Automobilių serviso „Martonas“ direktoriaus pavaduotojas Dainius Dambrauskas teigia, kad automobilio padangas reikia patikrinti kiekvienąkart sėdant prie vairo.
„Žinoma, kasdien oro slėgio padangose vairuotojai nematuos – juk ir plika akimi galima matyti, ar padanga išsileidusi, pasmukusi žemyn. Jei yra ruošiamasi ilgesnei kelionei, oro slėgį padangose patikrinti būtina“, – sako pašnekovas.
Ar rekomenduojate mašinoje vežiotis atsarginę padangą? „Jei bagažinėje yra vietos arba automobilyje yra tam numatyta vieta, tikrai geriau vežiotis padangą negu kompresorių ir užtaisančias putas“, – paaiškina D. Dambrauskas.
Pats specialistas prisimena sykį turėjęs keisti padangą: „Per dvylika metų tik kartą prisireikė atsarginio rato. Tąsyk norėjau apsisukti miško kelyje, žolėse, ir užvažiavau ant gelžgalio, kuris perpjovė padangos šoną, išėjo oras.“
Nors D. Damrauskas atkreipia dėmesį į tai, kad lengvųjų automobilių padangos sprogsta retai, visgi jis perspėja, kaip tokiu atveju turėtų elgtis vairuotojai.
„Jei kelionės metu sprogsta padanga, svarbiausia staigiai nestabdyti. Jeigu, tarkime, sprogo priekinė padanga ir jei išsigandęs vairuotojas paspaus stabdžius, automatiškai automobilio priekis klups ir nelaimė jau bus neišvengiama. Stabdyti reikia labai švelniai“, – žiniomis dalijasi automobilių žinovas.
Vyras priduria, jog pajautus automobilį praradus stabilumą ar netgi transporto priemonės trauką į vieną pusę, reikia sustoti ir kelionės nebetęsti – tai reiškia, kad padanga leidžia orą.
Kad pagalba būtų nemokama, svarbi viena sąlyga
„Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas teigia, kad netikėtumai kelyje neaplenkia nei jaunų, nei patyrusių vairuotojų – štai rato pakeitimo paslauga yra antra pagal populiarumą.
„Užvažiavimas ant vinies, piktų praeivių pradurta padanga, įvažiavimas į duobę – tai atvejai, kada privalomojo draudimo klientai gaus nemokamą paslaugą įvykio vietoje“, – sako specialistas.
Vyras nurodo ir pagrindinę sąlygą, kuriai esant rato pakeitimo paslauga suteikiama nemokamai: „Prakiurus padangai techninės pagalbos tarnyba pakeičia automobilio ratą nemokamai tik tada, kai vairuotojas turi atsarginį ratą“, – sako specialistas.
G. Petrikas priduria, kad jei kliento automobilio ratai yra papildomai apsaugoti varžtais-slapukais, reikalinga turėti ir specialų veržimo raktą jiems atsukti: „Jei klientas neturi atsarginio rato ar dėl kitų priežasčių nepavyksta suteikti pagalbos įvykio vietoje, jam bus pasiūlyta transportavimo paslauga su nuolaida iki pasirinktos vietos.“
Techninės pagalbos tarnyba mieste įsipareigoja atvykti ne vėliau kaip per 60 minučių, įvykiui atsitikus magistralėse ir greitkeliuose, respublikinės ir rajoninės reikšmės keliuose su asfalto danga – 90 minučių, o kituose keliuose – per 180 minučių.