Vilnietė 2 kartus pateko į gėdingą situaciją viduryje miesto: įspėja visus vairuotojus, kaip lengva viešai apsijuokti

Laiku prisipilti kuro – būtinybė ne tik sklandžiai kelionei, bet ir ilgesniam automobilio tarnavimui. Vis dėlto, specialistai pastebi, kad kelyje pasibaigęs kuras – ne tokia ir reta problema. Tad kaip elgtis tokioje situacijoje ir kaip važiavimas „paskutiniais lašais“ kenkia automobiliui?

Dukart patekusi į gėdingą situaciją, vilnietė neberizikuoja

Vilnietė Akvilė į nemalonią situaciją dėl pasibaigusio kuro pateko du kartus – mergina prisipažįsta, kad šios patirtys buvo gėdingos ir davė vertingą pamoką ateičiai.

„Prieš keletą metų studentų atstovybėje organizavau mokymus, po kurių vežiau kelis žmones per patį miesto centrą, kur nebuvo jokių degalinių. Buvau pamiršusi užsipilti kuro, todėl sustojau įkalnėje su žmonėmis, kuriuos mažai pažįstu. Buvo žiauriai gėda ir žiauriai nemalonu – užstūmėm mašiną, kiek reikėjo, ir su bakeliu ėjau prisipilti kuro. Kitą kartą baigėsi kuras važiuojant į universitetą – laimei, netoli kolonėlė buvo, mažiau žmonių, viešumo, tad ir gėdos buvo mažiau. Bet po šių kartų prireikė daugiau laiko, kol mašina užsikūrė“, – prisimena ji.

Anot jos, dažnas vairuotojas gali neįsivertinti, ar likusio kuro užteks numatytai kelionei, kartais nestabteli įsipilti degalų per skubėjimą, tačiau reikėtų suprasti, kad tokia rizika nesėkmės atveju pareikalaus dar daugiau laiko.

„Būna, kartais pagalvoji – tingiu, o kartais atrodo, kad palauksiu, kada gausiu atlyginimą, ir tada užsipilsiu daugiau kuro. Todėl patarčiau net ir tada, kai negali užsipilti pilno bako, prisipilti bent tiek, kad neskaudėtų per piniginę. Svarbiausia nepalikti savęs tokioje kvailoje situacijoje, kai paskui ant savęs pyksti, kaip čia apie tai nepagalvojau“, – sako ji.

Važiavimas su „paskutiniais lašais“ automobiliui žalingas

Kaip įspėja įmonės „Pro Servisai“ direktorius Vytautas Paulikas, važiavimas „paskutiniais lašais“ gali ne tik nutraukti kelionę netikėtoje vietoje, bet ir pažeisti automobilį.

„Dažniausiai kuras baigiasi žmogui natūraliai pamiršus laiku jo pasipildyti. Kartais, užsidegus kuro lemputei, tikimasi, kad pavyks pasiekti kelionės tikslą, vairuotojai rizikuoja, deja, vėliau papuola į bjaurią situaciją. Tačiau kuras gali netikėtai pasibaigti ir esant automobilio gedimui – automobilis gali klaidingai rodyti, kiek kuro likę bake, gali ir visai to nerodyti. Jei priežastis yra gedimas, jį būtina spręsti, nes važiavimas su paskutiniais lašais pavojingas. Kuro bako dugne būna įvairių nuosėdų, kartais ir vandens, o, visa tai įtraukus į variklį, automobilis gadinamas. Tokių problemų sprendimas vėliau kainuoja šimtus eurų“, – perspėja jis.

Kelyje pasibaigus kurui, patogiausias ir pigiausias sprendimas – kreiptis pagalbos į artimuosius, galinčius atvežti kuro. Vis dėlto, V. Paulikas pastebi, kad kuras gali baigtis ir tokioje vietoje, į kurią artimiems žmonėms nebūtų patogu atvykti.

„Jei nelaimė nutiko vietoje, kur šalia neturime galinčių padėti artimų žmonių, tuomet kreipiamasi į automobilių servisus, kurie atveža kuro ir padeda užkurti automobilį. Dar vienas sprendimo variantas – išsikviesti tralą, kuris automobilį nugabentų į vietą, kurioje būtų galima prisipilti kuro“, – vardija jis.

Užsidegus kuro lemputei, automobiliai dar gali važiuoti 60–100 kilometrų

Tuo metu autopaslaugų grupės „Martonas“ atstovas Valdimantas Rudys pastebi, kad kelyje pasibaigęs kuras – azartiško temperamento žmonėms būdingesnė problema.

„Kelyje kuras gali baigtis dėl įvairių priežasčių, dažniausios jų – vairuotojo užmaršumas ir azartas. Būtent azarto pagauti žmonės galvoja, kad štai, iki kelionės tikslo liko keli kilometrai, kuro turėtų užtekti. Man ir pačiam būna, kad važiuoju užsidegus kuro lemputei ir neskubu įsipilti degalų. Priklausomai nuo to, kokį automobilį vairuojate, užsidegus kuro lemputei įprastai dar galima nuvažiuoti 60–100 kilometrų, tačiau svarbu žinoti, kokios yra automobilio galimybės ir laiku užsipilti kuro“, – aiškina jis.

Nors pasibaigusio kuro V. Rudys nevadina didele problema, jis perspėja, kad tokios situacijos daugiau žalos padaro dyzelinu varomiems automobiliams.

„Pasibaigus kurui, dyzelino variklio automobilius vėliau gali būti problematiška užkurti, nukenčia variklio degalų purkštukai, turbina. Jei į tuščią automobilio baką įpylus degalų pateko oro, jie nepasiekia variklio, gali nepavykti užkurti automobilio. Tokiais atvejais nelieka nieko kito, tik kreiptis pagalbos į meistrus“, – teigia V. Rudys.

Apsidraudusiems nemokamai pristato iki 10 litrų benzino ar dyzelino

Kaip teigia „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas, kelyje pasibaigę degalai yra viena iš priežasčių, kodėl transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu automobilį apdraudę klientai kreipiasi į techninės pagalbos tarnybą.

Jis įvardija, jog dažniausiai pagalba kviečiama išsikrovus akumuliatoriui, pradūrus padangą, prireikus avarinio automobilio atrakinimo, užklimpus ir pasibaigus degalams, o kartu su privalomuoju draudimu klientai įgyja teisę gauti nemokamą pagalbą kelyje.

„Techninės pagalbos tarnyba nemokamai pristato iki 10 litrų benzino arba dyzelino – klientui tereikia apmokėti sąskaitą už atvežtą kurą. Techninės pagalbos tarnyba mieste įsipareigoja atvykti ne vėliau kaip per 60 minučių, įvykiui atsitikus magistralėse ir greitkeliuose, respublikinės ir rajoninės reikšmės keliuose su asfalto danga – 90 minučių, kituose keliuose – per 180 minučių“, – aiškina G. Petrikas.

Vis dėlto, specialistas įspėja, kad, važiuojant su degalų likučiais, sustojus varikliui gali sutrikti vairo stiprintuvo, stabdžių stiprintuvo darbas, o tokiomis sąlygomis suvaldyti automobilį net patyrusiam vairuotojui tampa sudėtinga – kelyje gali susidaryti labai pavojinga situacija.

„Jeigu leidžiate degalams visiškai išsekti, galite patirti didelių remonto išlaidų. Mat trūkstant degalų gali sutrikti įpurškimo sistemos veikla ir neįvykti degalų mišinio uždegimas. Kai nesudegę degalai patenka į išmetimo sistemą, gali būti pažeisti suodžių filtrai, katalizatorius, kitos kuro sistemos dalys – šios automobilio detalės yra brangios. Dabartinių dyzelinių ir benzininių automobilių degalų tiekimo sistemose slėgis yra aukštas, todėl į sistemą patekęs oras gali padaryti didelės žalos. Po kelionės „tuščiu baku“ degalų tiekimo sistemos gedimai gali pasireikšti iš karto arba tik po kurio laiko. Taigi, įprotis važinėti su paskutiniais degalų likučiais gali smarkiai sutrumpinti degalų tiekimo sistemos „tarnavimo“ trukmę“, – aiškina G. Petrikas.

Anot jo, pasitaiko ir tokių atvejų, kad, skubėdami užpildyti degalų baką, vairuotojai sumaišo degalų žarnas ir įsipila ne benzino, o dyzelino ar atvirkščiai.

„Į baką įpylus netinkamos rūšies degalų, galite rimtai sugadinti automobilį ir išleisti daugybę pinigų remontui. Todėl svarbiausia pastebėjus sumaišytus degalus net nebandyti užvesti automobilio, o iš karto kviesti pagalbą“, – perspėjo jis.