Apie dirgliosios žarnos sindromą (DŽS) papasakojo gastroenterologas Andrius Kederys. Pasak jo, DŽS yra storosios žarnos funkcijos sutrikimas, pasireiškiantis pilvo skausmais bei tuštinimosi pokyčiais.
„Šiai ligai būdinga normali storosios žarnos struktūra. Ištyrus ir ekskliudavus galimas organines priežastis, diagnozuojamas šis sindromas. Pasireiškiantys simptomai yra įvairūs ir nepastovūs, tokie kaip pilvo pūtimas ir skausmas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas“, – kalbėjo gydytojas.
Pasak jo, šiuos simptomus gali lydėti bendras silpnumas, pykinimas ir netgi vėmimas, tačiau retai. Išskiriami keturi pagrindiniai sindromo tipai: „1-as pasireiškia kartu su viduriavimu, 2-as pasireiškia kartu su vidurių užkietėjimu, 3-ias – mišrus tipas, kai vidurių užkietėjimas pasireiškia pakaitomis su viduriavimu, 4-as – pasireiškiantis beveik tik pilvo skausmu, kai visiškai nėra arba yra nedideli tuštinimosi sutrikimai“.
Prie sindromo atsiradimo prisideda stresas, netinkamas darbo–poilsio režimas
Gydytojas pastebi, kad apie pusė pacientų, besikreipiančių gastroenterologo konsultacijai, atvyksta dėl dirgliosios žarnos sindromo sukeliamų simptomų.
„Tiksli vystymosi priežastis nėra aiški, tačiau manoma, kad šis sindromas vystosi sutrikus nervinių signalų smegenų storosios žarnos ašimi, sklidimui. Prie sindromo atsiradimo prisideda stresas ir netinkamas darbo–poilsio režimas. Mokslinių tyrimų duomenimis, iki 15 proc. pasaulio populiacijos turi DŽS būdingų simptomų, tačiau kadangi šio sindromo tiksli diagnostika nėra lengva bei ne visi žmonės kreipiasi į specialistus ištyrimui, todėl skaičiai gali būti didesni“, – kalbėjo A. Kederys.
Kaip priduria specialistas, patikimų duomenų apie DŽS paplitimą Lietuvoje neturime. Dažniausiai konsultacijų metu pasitaiko mišrusis dirgliosios žarnos sindromo tipas, kuomet žmogų vargina pilvo pūtimas ir skausmas, viduriavimas kaitaliojasi su vidurių užkietėjimu.
Vakarų šalyse dažniau serga moterys
Anot gydytojo, vakarų šalyse pastebėta, kad dirgliosios žarnos sindromu dažniau serga moterys nei vyrai.
„Nors sergančiųjų amžius gali būti įvairus, tačiau dažniau šis sindromas diagnozuojamas 20–50 metų amžiuje, vėliau paplitimas mažėja. Sergantys šiuo sindromu dažniau serga kitomis lėtinėmis ligomis, depresija bei gali turėti įvairių psichologinių problemų“, – pasakoja gydytojas.
Pasak mediko, pajutus požymius, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į galimus papildomus aliarmo simptomus – ženklus svorio kritimas, kraujo priemaiša išmatose arba storosios žarnos onkologinės ligos anamnezė šeimoje bei vyresnis >50 m. amžius.
„Šiais atvejais reikėtų specialisto konsultacijos dėl detalesnio ištyrimo. Jeigu nėra aliarmo simptomų, tačiau atsiranda pilvo pūtimas ar skausmas bei išmatų konsistencijos pokyčiai, pirmiausia reiktų susirūpinti savo mityba, o jeigu simptomai išlieka – kreiptis gasteroenterologo konsultacijai“, – teigia gydytojas.
Anot pašnekovo, dirgliosios žarnos sindromo gydyme labai svarbi mitybos korekcija, fizinis aktyvumas bei psichologinė pagalba. Rekomenduojama FODMAP dieta, nurodanti vengti mono-, di- ir oligosacharidų. Taip pat, pasak gydytojo, gydyme skiriami medikamentai simptomiškai pagal esamus nusiskundimus ir mažinantys storosios žarnos jautrumą bei koreguojantys jos funkciją.