Vaistinis augalas siauralapis gaurometis – viena iš dabar plačiai tiriamų, populiarių ir tradicinėje medicinoje naudojamų priemonių įvairių ligų prevencijai ir gydymui, pažymi prof. dr. habil. Ona Ragažinskienė, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vadovė, Nacionalinės Sveikatos Tarybos narė.
Pasak mokslininkės, siauralapis gaurometis (Chamerion angustifolium (L.) Holub.) yra daugiametis žolinis nakvišinis (Onagraceae Juss.) šeimos augalas.
„Šakniastiebis ilgas, storas, šliaužiantis, su daugeliu požeminių atšakų, iš kurių išauga lapuoti antžeminiai stiebai. Stiebas status arba kylantis, apvalus arba nežymiai briaunotas, lapuotas. Lapai pražanginiai, lancetiški, lygiakraščiai, smailūs, kurių viršutinė pusė tamsiai žalia, plika, apatinė – melsvai žalia, su labai ryškiomis gyslomis. Žiedai netaisyklingi, telkiasi stiebų viršutinėse dalyse į svyrančias kekes“, – komentuoja mokslininkė.
Pasak O. Ragažinskienės, augalai žydi birželį–rugsėjį, apdulkinimi vabzdžių, o sėklos subręsta rugpjūtį–spalį. Vaisius – ankštaros pavidalo daugiasėklė plaukuota dėžutė. Sėklos smulkios su plaukelių kuokštais bei baltais skristukais. Vienas augalas subrandina iki 20 000 sėklų, kurias platina vėjas.
„Siauralapis gaurometis paplitęs visoje Europoje, Azijoje, ypač Sibiro taigoje, Šiaurės Amerikoje, auga šviesiuose miškuose, vidutinio drėgnumo derlingame dirvožemyje, kur vyksta intensyvi nitrifikacija. Lietuvoje siauralapis gaurometis dažnai sutinkamas, jo arealas platus, auga įvairiuose dirvožemiuose, dažniausiai – pažeistose vietose (iškirstuose ar išdegusiuose miškuose; pelkėse; nuošliaužose, upių vagų teritorijose; greitkelių bei geležinkelių šalikelėse; dirvonuojančiuose laukuose)“, – kalbėjo prof. dr. habil. O. Ragažinskienė.
Pasak mokslininkės, daugiau nei prieš šimtą metų siauralapis gaurometis naudotas tik kaip arbatos surogatas, nes buvo dar neištirtos šio augalo biologiškai veikliųjų junginių teigiamos gydomosios savybės ir poveikis žmogaus organizmui.
„Prieš 50–60 metų gauromečio genties augalų vaistinė žaliava pradėta vartoti tradicinėje medicinoje – nuo nemigos, galvos skausmų, medžiagų apykaitos sutrikimų, mažakraujystės, skrandžio opos; išoriškai – vonelėmis, kompresais, pavilgais gydo ausų, gerklų, nosies uždegimus; lapų milteliais barsto žaizdas“, – kalbėjo profesorė.
O. Ragažinskienė teigia, kad prieš daugiau nei 20 metų Vokietijoje, Belgijoje pradėti pirmieji moksliniai tyrimai ir preparatų pritaikymas sutrikus prostatos funkcijai.
„Iki šiol visame pasaulyje vykdomi išsamūs gauromečių moksliniai tyrimai ir jų ekstraktų taikymas gydant gerybinę prostatos hiperplaziją ar su šlapinimusi susijusias ligas. Šį poveikį apsprendžia elagotaninai (Oenothein B), slopindami 5-α-reduktazę ir aromatazę, kurios sukelia gerybinį prostatos išvešėjimą, o flavonoliai sinergistiškai sustiprina elagotaninų poveikį. Tyrimais nustatyti ir kiti gauromečių ekstraktų poveikiai žmogaus organizmui: analgetinis, antimikrobinis, antioksidacinis, priešuždegiminis ir antihiperandrogeninis, kurie teigiamai įtakoja ir visą organizmo homeostazę“, – kalbėjo mokslininkė.
Ji taip pat priduria, kad gauromečių žaliavos ir preparatų tyrimai yra pirminiai – iki šiol trūksta klinikinio pagrindimo. Gauromečių preparatai vartojami tik su gydytojo paskyrimu, stebint jo poveikį pacientui.
Pakelia nuotraiką ir stiprina imunitetą
Pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės Kristinos Staivės, labiausiai vartojama gauromečio antžeminė augalo dalis, lapai arba žolė.
„Jame yra medžiagų, kurios pakelia nuotaiką ir praskaidrina protą, tačiau, priešingai nei kofeinas, nedirgina ir nealina, nekelia kraujo spaudimo, tad gauromedžio arbata galima pakeisti kavą ar juodą, žalią arbatą“, – kalbėjo vaistininkė.
Augalas liaudies medicinoje naudojamas esant itin įvairiems nusiskundimams, K. Staivė išskyrė 4 atvejus, kuomet naudojamas siauralapis gaurometis.
„Pirma, esant silpnam imunitetui, peršalus, kai kankina spazminis kosulys ar net astma, nes jame yra daug vitamino C. Antra, šis augalas balansuoja nervų sistemą. Sudirgusius ramina, nusiminusiems kelią nuotaiką, neturintiems jėgų suteikia energijos, išsekusiems padeda atgauti jėgas. Žmogų nuramina, sumažina įtampą, nerimą ir baimę, gali mažinti galvos skausmus.
Trečia, padeda lengviau užmigti ir teigiamai veikia širdies darbą, bet rekomenduočiau pasitarti su gydytojų dėl kraujo krešumo. Ir, galiausiai, šio augalo pagalba anksčiau buvo gydytos šlapimo takų ligos, skrandžio ir virškinimo ligos, nes arbata pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, gerina medžiagų apykaitą“, – siauralapio gauromečio nauda dalinosi „Eurovaistinės“ vaistininkė.