Pasak gydytojų, ir namuose galima paslysti, užkliūti bei nugriūti. Kaip teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ortopedijos ir traumatologijos centro vadovas doc. Giedrius Kvederas, didžioji dalis tokių traumų atsitinka vyresnio amžiaus žmonėms.
„Tai gali būti susiję su sulėtėjusia reakcija, prastesne koordinacija, kitomis ligomis. Kita vertus, vyresnių žmonių kaulai dažnai būna silpnesni, todėl nukristi net ir iš stovimo aukščio gali būti pavojinga, galimi kaulų lūžiai. Pavojingos vietos ten, kur yra slenksčių, nelygumų, vonios kambarys, ypač su šlapiomis grindimis. Bet koks kilimas, kilimėlis ar besimėtantis ant grindų daiktas gali sukelti potencialų pavojų.
Net ir nepatogioje vietoje įtaisytas šviesos jungiklis gali būti traumos priežastis: pvz., jei nėra galimybės įjungti šviesos prie lovos, naktį ieškant jungiklio tamsoje galima užkliūti ir nugriūti. Laiptai ir laiptų aikštelės, ypač nelabai nepatogūs ar slidūs, gali būti pavojingi spąstai tiek mažiems, tiek dideliems, o sužalojimai – labai sunkūs“, – teigia gydytojas.
Anot jo, virtuvėje pilna aštrių daiktų ir karštų paviršių. Neatsargiai naudojantis peiliu galima įsipjauti. Neretai susižalojama indų šukėmis ar sudužusiais stiklais.
„Dauguma virtuvės įrenginių yra saugūs, mėsmales dabar jau retai kas turi ir dar rečiau naudoja. Neretai žmonės nukenčia užsipylę verdančiais skysčiais, kartais prisilietę prie karštų orkaitės paviršių. Kiekvienas save gerbiantis namų šeimininkas turi įvairių įrankių ir instrumentų visiems gyvenimo atvejamas. Deja, dalis jų aštrūs, sunkūs, su besisukančiomis pavojingomis dalimis“, – kalbėjo doc. G. Kvederas.
Pasak gydytojo, svarbu atlikti traumos prevenciją – įvertinti senų žmonių kritimo pavojų bei pritaikyti aplinką, kad ji būtų saugi.
„Maži vaikai padaro, atrodo, neįmanomų dalykų: nuverčia spintas, televizorius, be to, jiems rūpi visi vietoje ar nevietoje padėti namų apyvokos daiktai tiek virtuvėje, tiek kambariuose. Suaugę žmonės irgi ne visada gerai pagalvoja prieš ką nors darydami. Ir dar viena niekaip neišgyvendama rykštė – alkoholis. Pastebima tendencija, jog tada, kai išmokamos įvairios išmokos, priėmimo skyriuose padidėja ligonių srautai“, – sakė gydytojas.
Dažniausia klaida – nesikreipti laiku
Ortopedo traumatologo G. Kvedero teigimu, dažniausia klaida – nesikreipti į gydytoją laiku, galvoti, kad praeis.
„Deja, nėra aiškių rekomendacijų, kada kuo skubiau reikia kreiptis į gydytoją. Dažniausiai nekyla abejonių, jog nukentėjusįjį reikia skubiai transportuoti į gydymo įstaigą, kai jis yra be sąmonės, negali pajudėti, kraujuoja iš žaizdų ar nepakelia skausmo. Nedideli sumušimai ar patempimai, kurie nesukelia didelio diskomforto ir funkcijos sutrikimų, dažnai sugyja ir be gydytojo pagalbos. Vis dėlto esant net ir nedidelėms žaizdoms pagalba turi būti suteikta laiku; ūmus ar nemažėjantis skausmas, sutrikusi funkcija, deformuota galūnė yra požymiai, kad trauma gali būti sunkesnė, negu tikėjotės, ir delsti negalima“, – aiškino doc. G. Kvederas.
Gydytojas džiaugiasi, kad kraštutinės liaudies medicinos priemonės tampa mažiau populiarios: „Gal kopūsto lapas ir nepadarys nieko blogo esant sumušimui, bet nereikėtų kišti žaizdos į abejotinus skysčius ir vadovautis patarimais, kurių niekada nesate girdėję iš gydytojo lūpų.“