Širdies ir kraujagyslių ligos žmogaus gyvybę gali pasiglemžti žaibiškai. Gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis sako, kad širdies ir kraujagyslių ligomis vyrai vidutiniškai serga jau nuo 55 metų, moterys – 60–65 metų, tačiau pasitaiko ir kur kas jaunesnių pacientų.
„Pastebime, kad atvyksta žmonių ir iki 45 metų, kuriuos ištikęs ūminis miokardo infarktas. Įprastai tokių būna nuo 4 iki 10 procentų. Jei žmogus suserga infarktu būdamas labai jaunas, jo vidutinė gyvenimo trukmė gali labai sutrumpėti, – privalo labai rūpintis savo sveikata. Tai jau praleistas momentas – jei būtų rūpinęsis, sveikai gyvenęs, stebėjęs, koks cholesterolis, liga, galbūt, būtų „atvykusi“ šiek tiek vėliau“, – sako medikas.
Kardiologas neslepia, kad serga vis jaunesni žmonės, ir nors vienos priežasties įvardyti neįmanoma, kone visgi didžiausi žmogaus organizmo priešai yra kraujagyslių siaurėjimas, lėtiniai uždegimai ir aukštas cholesterolis.
Pašnekovas pateikia pavyzdį, kaip streso lygis kyla net vaikui, o suaugusieji neretai stresą patiria gerokai dažniau.
„Kai vaikui imamas kraujas, jis jaučia stresą. Jei vaikas labai daug verkia, padaugėja leukocitų ir taip laikosi vieną valandą. Lygiai tas pats, kai ir suaugęs žmogus patiria stresą. Jei jis ilgą laiką jaučia įtampą, padidėja uždegiminiai rodikliai, padidėja monocitai ir dėl to vystosi lėtinis uždegimas, taigi vidinis kraujagyslių sluoksnis tampa labiau pažeidžiamas. Pradeda progresuoti ir vystytis aterosklerozė“, – paaiškina gydytojas.
„Visi mes patiriame įtampą, ir tas lėtinis stresas kyla dėl tų visų visuomenės blizgučių, dėl pinigų, dėl daiktų, dėl to, ką kiti turi, o iš tiesų pati svarbiausia valiuta yra laikas. Kai pas mus ateina jaunas žmogus ar kai aš apskritai kalbu su savo pacientu, sakome, jog vieną ar kitą vaistą skiriame, kad Jums suteiktume sveiko gyvenimo laiko, kad atitolintume ligą“, – anot mediko, laiku pritaikius gydymą, liga atsitraukia 5–10 metų, o kartais net pavyksta jai visiškai užkirsti kelią.
Pašnekovas pasakoja, kad garsus naujųjų technologijų kūrėjas Elonas Muskas labai taikliai pateikė pavyzdį, palygindamas žmogaus sveikatą su autopiloto vairuojamu automobiliu. Autopiloto vairuojamas automobilis dešimt kartų rečiau patenka į eismo įvykius, nei tas, kurį valdo žmogus. Tačiau žmogus nepagalvoja, kad jo gyvybę gelbėjo autopilotas. O jei autopilotas negali išvengti pavojaus, tuomet jau ieškoma kaltininko. Anot R. Šerpyčio, lygiai taip pat kalbant apie vakcinas ar kitus vaistus.
„Tie, kuriuos mes apsaugome, to nejaučia, – sako kardiologas ir priduria, kad saugoti save reikia gerokai anksčiau, nei sulaukus simptomų. – Periodas nuo 20 iki 40 metų amžiaus labai svarbus. Moksliniai tyrimai rodo, kad svarbu ne vieną kartą pamatuoti cholesterolį, jau būnant 45 metų, o tai, kiek laiko jis yra padidėjęs. Vertinant rodmenį, aišku, kiek žmogus turi aterosklerozės. Jei tas skaičius mažas, aterosklerozės nėra daug.“
„Labai svarbus dalykas yra sportas ir kardiorespiracinis pajėgumas. Žmogus, kuris sportuoja, turi mažiau širdies ligų, mažiau vėžinių, lėtinių ligų, ir tai galioja bet kuriai amžiaus grupei: ar tai būtų nuo 20 iki 30 metų, ar nuo 60 iki 70 metų. Pats jėgų pikas – apie 30-uosius metus, paskui kasmet jis mažėja po vieną procentą. Tačiau tiems, kurie sportuoja, mažėja po pusę procento, tad sportuojantis žmogus išlieka jaunatviškesnis“, – sako R. Šerpytis.
Pašnekovas teigia, kad pradėti sportuoti niekada ne vėlu, tik svarbu tai daryti protingai, neužsibrėžti tikslo po savaitės bėgti maratoną – pradėti reikia nedideliais krūviais. O ilgaamžiai žmonės skiria laiko ne tik sportui, bet ir maloniam bendravimui, socialinei veiklai – tai irgi padeda valdyti stresą bei bendraujant rasti naudingų sprendimų.