Rytis juokiasi prisiminęs, kaip žiūrėjo į negeriančius žmones: jie jam atrodė lyg ufonautai. Šiandien buvęs vakarėlių liūtas ne tik nevartoja alkoholio, aktyviai propaguoja sveiką gyvenimo būdą, bet ir traukia iš duobės kitus. Už viską dėkoja vienai įstaigai, joje dirbusiems pareigūnams ir ypač sutiktai psichologei.
Gavęs nuosprendį, išėjo paskutinį kartą normaliai pasilinksminti
„Užaugau tvarkingoje šeimoje, kurioje niekas neturėjo nieko bendro su teisėsauga. Visi su aukštaisiais išsilavinimais, aš taip pat. Laisvai bendrauju penkiomis kalbomis.
Iš begalinio savo smalsumo įlindau į visokias nesąmones: įsivėliau į sukčiavimo schemas, buvau sugalvojęs narkotinių medžiagų paragauti ir jų užsisakyti internetu, buvau prigautas ir buvo iškelta narkotikų kontrabandos byla. Teisme jaučiausi prilygintas narkobaronams, nors iš to neturėjau tikslo užsidirbti. Draugo advokatas pakvietė liudyti už draugą teisme, pagalvojau, reikia geranoriškai padėti, nežinojau, kad jis kažkokį nusikaltimą darė tuo metu, tai išėjo, kad pamelavau. Taigi, vienu metu mano gyvenimas susidėjo iš visokių ne visai švarių dalykų, bet nebuvo jie labai piktybiniai ar juolab tyčiniai nusikaltimai prieš žmogų“, – savo gyvenimo peripetijas pradeda pasakoti Rytis Verbus.
Vieną dieną viskas baigėsi: dėl vienos sukčiavimo bylos Rytis gavo bausmę (ją atidėjo) – dvejus metus kalėjimo.
„Kaip ir viskas būtų neblogai, bet dar „nesuvaikščiojus“ probacijos ir teismo dokumentams, pagalvojau, kad gal eisiu pasilinksminti į vieną vakarėlį. Mėgau linksmintis, išgerti, nėra ko slėpti. Ir tikrai buvo taip linksma, kad girtas nusipirkau narkotikų. Visą apsvaigusį su karnavaliniu kardinolo kostiumu einantį gatve sustabdė policija. Rado tų narkotinių medžiagų. Pagalvojau, kad dabar man jau viskas. Buvau įsitikinęs, jog važiuosiu tiesiai į kalėjimą.
Su advokatu šiaip ne taip išsiprašėme teisėjo dar vieno šanso, nes nebuvo jokio narkotikų platinimo, pasiėmiau tik sau, bet, aišku, bet kuriuo atveju tai – ne pasiteisinimas.
Teismas manęs pasigailėjo, į kalėjimą nenusiuntė, bet davė trejus metus, taigi, dar metais prailgino bausmę ir pakeitė mano priežiūrą su daug griežtesniais apribojimais“, – prisimena Rytis.
Nustebino pareigūnų elgesys
Vyras pateko į rimtą Probacijos tarnybos pareigūnų akiratį. Ši priežiūros institucija yra tarpinis variantas tarp laisvės ir įkalinimo įstaigos. Čia pareigūnai dirba su žmogumi, kuriam suteiktas šansas pasitaisyti ir nepakliūti į įkalinimo įstaigą. Tik nuo jo paties elgesio priklauso, koks likimas laukia.
„Jeigu žmogus padarė nusikaltimą, Probacijos tarnyba suteikia galimybę pasitaisyti. Yra stebimas jo elgesys ir jeigu per tą laikotarpį žmogus parodo iniciatyvą – keičiasi, nori socializuotis, gyventi normalų, tvarkingą gyvenimą, dirbti, mokytis, nepadaro jokių nusižengimų, probacija tai vertina ir perduoda informaciją teismui, o šis panaikina bausmę. Taigi, žmogus, jeigu ir suklydo gyvenime dėl kokių nors priežasčių, turi galimybę pasitaisyti ir nebūtinai patekti į kalėjimą, kur, kaip žinia, esantys dar labiau sugenda. Jeigu nesilaikai Probacijos tarnybos nustatytų taisyklių, eini į kalėjimą, ir tiek“, – pasakoja Rytis.
Vyras sako, kad jam buvo skirtos tokios taisyklės: būti namuose 22–6 val., nesilankyti kavinėse, baruose, restoranuose, pasilinksminimo vietose, kur parduodamas alkoholis, ir nevartoti jokių psichiką veikiančių medžiagų. Jis sako, kad jeigu kavinėje dieną valgantį pamatytų, tai gal nieko ir nebūtų buvę, bet tam, kad būtum visiškai švarus, reikia paieškoti vietų, kur nėra parduodamas alkoholis: „Žmogus gali ateiti dieną, vartoti alkoholį ir sakyti, kad užsuko pavalgyti. Aišku, jeigu pareigūnai ateitų, jie patikrintų blaivumą, paimtų kraujo ir nustatytų, kaip čia yra.“
Pasak Ryčio, mes dažnai galvojame, kad pareigūnai yra priešiškai nusiteikę, kad taiko stigmas žmogui, neva jis nusikaltėlis, narkomanas, alkoholikas, vagis ar pan.: „Mane tikrai labai nustebino probacijoje dirbantys žmonės. Jie man buvo labiau panašūs ne į pareigūnus, o į socialinius darbuotojus gerąja šio žodžio prasme: yra požiūris į žmogų kaip į žmogų, o ne kaip į visuomenės atmatą, kuri niekam nereikalinga. Jie tikrai nuoširdžiai padeda žmogui, dirba su juo, išsiaiškina poreikius, ieško sprendimų.“
Likus metams iki pabaigos įkliuvo girtas prie vairo
„Probacijos pareigūnai nuolat tikrindavo, ar esu namie, jiems atvykus reikėdavo prieiti prie lango, pamojuoti. Pamatydavo, kad esu, ir nuvažiuodavo. Nebuvo tokių atvejų, kad atvažiavę tikrinti manęs nerastų namuose. Visuomet būdavau. Pačioje pradžioje išvis visko bijojau, žinojau, kad jei padarysiu du pažeidimus, tarnyba kreipsis į teismą, o po trijų kartų grąžins pradinę bausmę. Labiausiai bijojau dėl to, kad jei bus bent vienas pažeidimas, man negalės sutrumpinti pačios stebėsenos, – labai norėjau sugrįžti į laisvą, tvarkingą gyvenimą.
Kartais ateidavo ir policija, būdavo, paskambindavo iš komisariato, paklausdavo, kaip sekasi. Kas mėnesį vykdavau į susitikimus su probacijos pareigūnais, vėliau, kai pamatė, kad viskas su manim gerai, juos praretino, – atvykdavau kas tris mėnesius. Mane stebėdavo iš visų pusių“, – prisimena Rytis.
Kažkuriuo momentu, tiksliau, po dvejų metų, nepavykus vienam darbiniam projektui, Rytis nusprendė atsipalaiduoti ir išgerti. Taip gerai atsipalaidavo, kad sėdo prie automobilio vairo girtas. Sustabdė policija.
„Va tada aš jau ir meldžiausi, ir daiktus kroviausi, buvo labai sunkus laikotarpis, kaltinau save, kad paslydau. Bet teisėjas vėl buvo man gailestingas, tik jau nuosprendyje parašė, kad suteikiama visiškai paskutinė galimybė. Tai buvo momentas, kai supratau, jog reikia keistis čia ir dabar, nes priešingu atveju mano dienos suskaičiuotos, nieko iš manęs nebus“, – apie lūžio tašką pasakoja vyras.
Nuėjus į priklausomybės ligų kursus viskas pradėjo keistis
„Probacijos tarnyboje buvo galima lankyti įvairius kursus, net tik priklausomybių, bet ir smurto, emocijų valdymo ir daug kitų, – žmogus galėjo nemokamai gauti pagalbą. Po suteiktos paskutinės galimybės supratau, kad turiu kreiptis pagalbos. Mano atveju net nebuvo teismo įpareigojimo bendrauti su tam tikrais specialistais, bet pareigūnai pasiūlė nueiti pasikalbėti su ten dirbančia psichologe, priklausomybės ligų konsultante.
Taigi, atėjau pasikalbėti, vedinas smalsumo. Jei būtų liepę tai daryti per prievartą, tikrai nebūčiau ėjęs. Žmogiškai, draugiškai pasikalbėjome, vėlgi likau labai maloniai nustebintas, kad manęs nevadino nei ligoniu ar alkoholiku, nei narkomanu, nieko į tai panašaus. Ji pirmoji man padėjo susigaudyti savyje“, – gerų žodžių negaili Rytis.
Psichologė pasiūlė užsirašyti į priklausomybės ligų kursus: „Ten dar sutikau savo pažįstamų, supratau, kad ne aš vienas turiu problemų su tam tikromis situacijomis, kurių negaliu valdyti. Kursus lankiau kelis mėnesius, juose su manimi bendravo kaip su žmogumi, supratau, kodėl taip elgiuosi ir kad nebus paprasta, kaip man atrodė, maniau, paimsiu ir susitvarkysiu pats. Tam buvo reikalinga specialistų pagalba. Juk jeigu žmogui skauda dantį, yra vidinis pūliavimas, uždegimas, bet nesikreipia pagalbos, tai tik laiko klausimas, kada bus rimtesnių problemų. Tas pats ir su tam tikrais elgesio modeliais, kurių žmogus negali valdyti. Galime tai pavadinti priklausomybe.
Jei žmogus turi valios, jam pavyksta. Jei ne, tai tik laiko klausimas, kad vėl atkris, ir tos problemos augs ir augs. Reikia pradėti tvarkytis ir keistis, o vyrai dažnai turi didelių ambicijų, neva viską patys žino, viską supranta ir nieko daugiau nereikia, – tai labai pakiša koją. Aš pats perlipau per save ir pradėjau labai rimtai dirbti su savimi. Man stipriai palengvėjo. Dingo noras vartoti alkoholį, linksmintis, būti ramiai namuose man tapo normaliu gyvenimo ritmu, kurį buvau pamiršęs.“
Ėjo pažiūrėti, ar tikrai negeriantys žmonės yra normalūs
„Tie kursai, pokalbiai su psichologe ne tik padėjo pakeisti gyvenimo būdą, bet ir prisijungti prie įvairių organizacijų, – šiandien aš padedu kitiems žmonėms išsukti iš klaidingo kelio arba, kitaip tariant, išbristi iš liūno, į kurį pakliuvo.
Atsimenu linksmą dalyką, kuris pakeitė mano požiūrį į negeriančius žmones: įvairiose organizacijose dirbantys priklausomybių konsultantai pasikviesdavo ką nors iš gerųjų pavyzdžių, savanorių, kurie blaiviai gyvena, kad papasakotų, kaip pakeitė savo gyvenimą, ką veikia. Ir aš susigundžiau ateiti pasižiūrėti, kaip tie žmonės gyvena, mat jie savaitgalius kartu leidžia, į pirtis eina, ir viskas be alkoholio, kitų svaiginimosi priemonių.
Man, tiesą sakant, buvo įdomu pasižiūrėti, ar jie tikrai normalūs, ar su jais viskas gerai, gal kokie fanatikai, ligoniai, išprotėję ar panašiai [šypsosi, aut. pastaba]. Bent mano tuometiniu suvokimu ar bendraujant su kitais iškyla tokia suformuota iliuzija, kad blaiviai gyvenantys žmonės nenormalūs arba jei žmogus nevartoja alkoholio, tai jam su galva negerai ir jis turi didelių problemų. Kai nuėjau pažiūrėti, buvau maloniai nustebęs, nes tai normaliai, tvarkingai gyvenantys žmonės.
Taigi, kuo daugiau bendravau, tuo labiau keičiau požiūrį ir gan greitai įsitikinau, koks tai absurdas, mat turiu su kuo palyginti. Aš alkoholį ilgai vartojau ir penkerius metus jo negeriu. Tai visiškai kitokia gyvenimo kokybė. Tas alkoholio gamintojų, prekeivių išgalvotas pasakymas, kad tik išgėrus labai smagu ir vakarėliai nuostabūs, žmonės atsipalaidavę, yra tik tam, jog daugiau pirktų. Kaip ir nesvarbu, kad tie gražūs vakarėliai ilgai netrunka, kol įjunki į alkoholį rimčiau. Taigi dabar kitus žmones traukiame iš to liūno.
Kai žmonės iš jo išlenda, labai dėkoja, kad jų gyvenimai pasikeičia į gerąją pusę, jie laimingi, patenkinti, atsiranda darbų ir pinigų, šeimos sugrįžta, kai kurie naujas sukuria, kai kurie susigrąžina. Mano atveju, jeigu nebūtų buvę Probacijos tarnybos, būčiau važiavęs tiesiai į kalėjimą, ir turbūt 99 proc., kad jau būčiau arba kapinėse, arba toliau likęs kalėjime, o gal ir ligoninėje gulėčiau. Aš nebūčiau sustojęs“, – įsitikinęs Rytis.
5 metai, kaip gyvena blaiviai, jaučiasi savas norintiems pasikeisti
„Šiandien praėjo 4 metai po probacijos, 5 metai, kaip visiškai blaiviai gyvenu, turiu begalę veiklos, turiu mylimą moterį, būsimą žmoną, su ja auginame mūsų vienų metų sūnų“, – pasakoja laimingu save vadinantis vyras.
Rytis pasakoja, kai kai bendrauja su dabartiniais Probacijos tarnybos klientais, turi šiokį tokį privalumą netgi prieš šioje tarnyboje dirbančius pareigūnus, nes pats yra nuėjęs visą šitą kelią: „Aš žinau tų žmonių kalbą, juos suprantu, jie mane iš dalies laiko savu, nes pats buvau tokioje situacijoje, pats iš to išlipau. Nesu knygučių prisiskaitęs, kitoj tvoros pusėj gyvenantis nesigaudantis moksliukas, kuris iš teorinės pusės bando kažką patarinėti. Aš esu visiškas praktikas, ir jie mato pavyzdį, kai kuriems tikrai būna bent jau įdomu klausytis. Per savo patirtį, kuri būna labai panaši į kitų žmonių, stengiuosi įkvėpti. Ir yra ne vienas pavyzdys, kai net įkalinimo įstaigoje buvę žmonės prisijungė į mano organizuojamus kursus internete ir patys pradėjo traukti kitus iš to liūno. Tokie pavyzdžiai labai geri. Matau, kaip po truputį plinta tinklas, ir tai džiugina.“
Rytis neseniai išrinktas blaivybės draugijos „Optimalistas“ viceprezidentu. Draugija savo nariams nuolat organizuoja susitikimus, į kuriuos suvažiuoja šeimos su vaikais, visi kartu vyksta į ekskursijas, plaukioja laivais, kūrena pirtis, švenčia Jonines, Naujuosius metus ir kitas šventes. Yra kas būreliais kartą per savaitę susitinka ir bendrauja skirtingomis temomis.
„Ateina naujokų, jie nori pasižiūrėti, kas čia vyksta, kokie čia keistuoliai sektantai susirinkę, kaip aš kažkada maniau [juokiasi, aut. pastaba]. Manęs dažnai klausia, ką mes veikiam, kaip šventes švenčiam be alkoholio ar apskritai ką darom, nes atrodo taip nuobodu. Aš tą klausimą irgi užduodavau, kai dar pats vartodavau. Realiai anuomet pagrindinis mano užsiėmimas ir pomėgis buvo vartoti alkoholį. Taip, aišku, dirbau, kad išgyvenčiau, kad būtų už ką linksmintis.
Dabar, kai nevartoju, neatsimenu, kada turėjau laisvo laiko, kai galėčiau ramiai tiesiog pagulėti. Vienintelė problema šiandien – viskam trūksta laiko, nes labai daug veiklų atsirado. Pradedi mokytis, domėtis, bendrauti su naujais žmonėmis, atsiranda pasiūlymų, bendrų projektų, visada esi užsiėmęs, praktiškai visada gera nuotaika, išmoksti susitvarkyti su stresu, spręsti problemas, dėl kurių anksčiau norėdavosi vartoti alkoholį, tiesiog tampi laimingu žmogumi. Nėra jokių sunkių pirmadienių, nėra galvos skausmų, vėlavimų, skolų, blogumo po vakarėlių.
Tuos žmones, kurie vartoja alkoholį, aš labai nuoširdžiai kviečiu pabandyti pagyventi be jo, kad pamatytų, koks gyvenimas išties yra, kokie kardinalūs skirtumai. Mitas, kad žmogus, nevartojantis alkoholio, neturi ką veikti ar nemoka švęsti, kad yra nuobodus tipas. Pasikartosiu dar kartą: ir aš taip galvojau, bet taip jokiu būdu nėra“, – patikina Rytis.
Atrado meilę, tapo tėčiu
„Po probacijos, kai pradėjau vesti paskaitas, ėmiau važinėti po įvairius saviugdos renginius. Viename netikėtai susipažinau su nuostabia mergina, kuri domisi rimtomis psichologinėmis temomis, tokiomis kaip santykiai su tėvais ir vaikystės traumos. Mane tai labai sudomino: esu pastebėjęs, kad dažniausiai alkoholio vartojimo problema eina iš kartos į kartą. Kai pradedi matyti, jog tavo elgesio modeliai atėję iš senelių per tėvus ir toliau keliaus mūsų vaikams, pagalvoji, kad gal gali tai pakeisti – nutraukti tą grandinę“, – sako gyvenimą kardinaliai pakeitęs Rytis.
Vyras atvirauja, kad jam labai pasisekė ir dėl to, jog prieš metus gimė taip lauktas sūnus.
„Viliuosi, kad jis niekada nepamatys, kaip jo tėtis vartoja alkoholį, kad jo namuose nebus girtų, piktų, nervingų, neadekvačiai besielgiančių žmonių. Jis tiesiog nebus tokioje aplinkoje. Ir esu įsitikinęs, kad mano sūnaus vaikai bus gavę kitokį pavyzdį.
O savo šeima labai džiaugiuosi, nuolat esame užsiėmę, gražiai sutariame, nėra jokių dirgiklių, kuriuos sukelia svaigalai. Kai su būsima žmona pasikalbame, kaip atrodytų mūsų gyvenimas, jei vartotume alkoholį, tai visada pagalvojame: tai būtų visiškas absurdas ir nesąmonė, kenktume sau. Tai nėra tas kelias, kuriuo norėtume eiti“, – savo pasirinkimu ir nauju gyvenimu džiaugiasi Rytis.
Lietuvos probacijos tarnybos misija – kurti saugesnę visuomenę, padedant žmogui keistis. Vizija – moderni, atsakinga, atvira organizacija, inicijuojanti nusikaltusio asmens pozityvius pokyčius. Vertybės: ATSAKOMYBĖ, PAGARBA, EMPATIJA, BENDRYSTĖ.
Viešinimo veikla finansuojama 2014–2021 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Teisingumas ir vidaus reikalai“ projekto „Lietuvos bausmių vykdymo sistemos kokybės gerinimas“ lėšomis.
