Su V. Viršilu kalbamės, kokiais atvejais, kam ir kaip yra taikoma probacija, kokie asmenys dažniausiai patenka į Probacijos tarnybos specialistų priežiūrą, kokia probacijos nauda, kaip ji įvertinama ir kiek kartų reikia žmogui, kad pasikeistų.
– Kam ir kada yra taikoma probacija?
– Probacija apima lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigų ir bausmės vykdymo atidėjimą.
Lygtinai paleisti asmenys yra tie, kurie gyvena įkalinimo įstaigose, bet teismas, įvertinus tų asmenų elgesį, dalį likusios bausmės juos išleidžia atlikti laisvėje. Tarkime, žmogus už dvigubą nužudymą gavo 20 metų, po 16-os kalėjimo administracija siūlo jį išleisti lygtinai likusiems ketveriems metams, Lygtinio paleidimo komisija tam pritaria, tada dokumentai keliauja į teismą. Jeigu šis patvirtina, žmogus išeina lygtinai paleistas likusį bausmės laiką – tuos ketverius metus – atlikti laisvėje.
Kiti asmenys gali būti net nepakliuvę į kalėjimą. Tarkime, žmogus smurtavo artimoje aplinkoje, teismas jam skyrė bausmės vykdymo atidėjimą. Įvertinęs faktų visumą daro prielaidą, kad jo nebūtina siųsti į įkalinimo įstaigą ir kad jis turi keisti elgesį neizoliuotas. Taigi palieka jį laisvėje. Nustato, kad jam skirti dveji metai laisvės atėmimo, bet dvejiems metams vykdymą atideda su tam tikromis sąlygomis, įpareigojimais.
Su šiais nusikaltimus įvykdžiusiais asmenimis, kurie teismo sprendimu paliekami laisvėje keisti savo elgesį, Probacijos tarnybos specialistai dirba individualiai, kad įvertintų jų riziką ir poreikius bei parengtų individualų probuojamojo priežiūros planą.
– Kokią nusikalstamą veiką dažniausiai įvykdo asmenys, kurie patenka į Probacijos tarnybos specialistų priežiūrą?
– Probacijos priežiūroje yra nemažai teistų už smurtą, dažniausiai artimoje aplinkoje, viešosios tvarkos pažeidimus, disponavimą narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jas platinti, vagystes, tačiau daugiausia – už vairavimą apsvaigus. Yra žmonių, kuriems atimta teisė užsiimti tam tikra veikla.
– Kiek asmenų yra Probacijos tarnybos priežiūroje ir kokią dalį sudaro vyrai, kokią – moterys?
– Per 2023 m. Lietuvos probacijos tarnybos priežiūroje buvo per 28 tūkst. asmenų: iš laisvės atėmimo vietų įstaigų lygtinai paleistų nuteistųjų – per 2 tūkst.; prižiūrimųjų, kuriems uždrausta naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) – per 12 tūkst. (beveik visi – neblaivūs vairuotojai); smurtavusių artimoje aplinkoje – per 4 tūkst.; nepilnamečių – per 400.
Jų profesijos, išsilavinimas – skirtingi, amžius dažniausiai svyruoja nuo 30-ies iki 50 metų, tačiau pasitaiko atvejų, kai į priežiūrą patenka ir jaunesni (net 14 metų), ir kur kas vyresni (84 metų) asmenys.
Dauguma teisės pažeidėjų – 85–87 proc. – yra vyrai.
– Jūs pats dirbate Resocializacijos ir priežiūros skyriuje. Gal galite paaiškinti, kas yra resocializacija ir kokios priemonės pasitelkiamos jos siekiant?
– Resocializacija vyksta tada, kai žmogaus socializacija, tapimas visuomenės nariu, neįvyko arba įvyko nesėkmingai. Tarkime, žmogus socializavosi kokioje nors kriminalinėje subkultūroje, yra gaujos narys. Resocializacija yra, kai tą žmogų mėginame pakartotinai socializuoti, iš naujo, kitaip, nei jam pačiam sekėsi. Nes dauguma žmonių sėkmingai socializuojasi per šeimą, mokyklą, universitetą, darbovietę, vietos bendruomenę ir pan.
Siekiant resocializacijos yra dvi pagrindinės priemonės: elgesio korekcija (pataisos programos, motyvaciniai pokalbiai, nukreipimai į įvairius centrus – priklausomybės ligų, psichikos sveikatos ir kt.) ir tam tikro elgesio kontrolė (pavyzdžiui, pareigūnas atvažiuoja į asmens gyvenamąją vietą bet kuriuo paros metu arba į jo darbo vietą ir tikrina jį alkotesteriu).
Šiuo atveju Probacijos tarnybą būtų galima vaizdingai pavadinti Pokyčių akademija – aukščiausia resocializacijos įstaiga, kurios klientams sukuriamos optimalios sąlygos keisti netinkamą elgesį.
– Kaip ir kur vyksta specialistų darbas su šiais žmonėmis?
– Viskas prasideda ir dauguma veiklų vyksta Probacijos tarnybos patalpose. Lietuvoje turime septynis teritorinius skyrius skirtinguose miestuose, kiekvienas teritorinis padalinys turi tam tikrą aptarnaujamą veiklos teritoriją. Sakykime, Klaipėdoje esantis padalinys aptarnauja Klaipėdos miestą ir Neringos savivaldybę. Teismas, atsižvelgdamas į nubausto asmens gyvenamąją vietą, atitinkamam Probacijos tarnybos padaliniui atsiunčia vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Žmogus išsikviečiamas į Probacijos tarnybą ir ten jau prasideda darbas su juo.
Žmogus jau gali turėti teismo paskirtus įpareigojimus, sakykime, jam uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas arba turi įpareigojimą dirbti, arba dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Probacijos tarnybos darbuotojas asmenį supažindina su teismo sprendimu, tada vykdomos tam tikros procedūros. Sakykime, jeigu asmeniui nėra atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, vienas rizikos vertintojų komandos narių atlieka šią procedūrą. Pagal tam tikrą metodiką yra įvertinami statiniai, dinaminiai veiksniai, kurie gali turėti įtakos žmogaus rizikai pakartotinai įvykdyti teisės pažeidimą. Tada teismo skirti įpareigojimai gali būti papildyti tam tikromis numatytomis resocializacijos priemonėmis.
Tarkime, teismas nustatė, kad tam tikru laikotarpiu žmogus naktį negali išvykti iš gyvenamosios vietos ir draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Bet, atsižvelgdami į rizikos vertinimą, matome, kad jam dar tikslinga būtų dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir gydytis priklausomybės ligas. Į individualų probuojamojo priežiūros planą mes galime įtraukti ir numatytas resocializacijos priemones, kurias jis turi vykdyti.
Arba, pavyzdžiui, pagal rizikos vertinimą matome, kad jis turi problemų emocinės gerovės srityje, o tai reiškia, kad jis galbūt yra linkęs žudytis ar žaloti save. Tada galime numatyti apsilankymą psichologo konsultacijoje, galbūt nukreipimą pas psichiatrą į psichikos sveikatos centrus ir t. t. Viskas priklauso nuo individualaus vertinimo.
Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra individualus procesas, jis apima tam tikrą veiksmų eigą: asmens kriminalinės istorijos analizę, interviu su teisės pažeidėju, kuris trunka apie dvi valandas, savęs vertinimą, visa informacija suvedama į duomenų sistemą, vertinama rizika ir atskirai vertinama didelės žalos rizika – t. y., paprastai kylanti dėl smurtinio nusikaltimo įvykdymo tikimybės. Sudaromas rizikos veiksmų valdymo planas, kuris yra integruotas į individualų probuojamojo priežiūros planą.
Visa dokumentacija, ką įvertina rizikos vertintojas, yra perduodama vadinamajam kontrolės pareigūnui, kuris atsakingas už to žmogaus atvejį. Jis supažindina asmenį su minėtu planu ir kontroliuoja, kaip jam sekasi to plano laikytis. Pavyzdžiui, važinėja tikrinti asmens naktimis į gyvenamąją vietą, veda su juo individualius pokalbius – per mėnesį paprastai gali būti nuo 1 iki 4 susitikimų. Kuo didesnė rizika, tuo susitikimai intensyvesni.
Čia taikomas progresyvaus bausmių atlikimo principas: kuo geriau elgiesi – tuo mažiau priežiūros ir tam tikrų ribojimų, kuo tavo elgesys netinkamesnis, nukrypstantis nuo normų – tuo intensyvesnė priežiūra. Kontrolės pareigūnas aktyviai bendradarbiauja su vadinamaisiais resocializacijos pareigūnais, kurie labiausiai savo dėmesį nukreipia į elgesio pataisos programų vedimą.
Turime tam tikrus elgesio keitimo instrumentus – specializuotas programas, kurios susideda iš metodinės medžiagos. Programos parenkamos individualiai kiekvienam asmeniui, atsižvelgiant į jo nusikalstamos veikos pobūdį.
Daugiausia dėmesio elgesio keitimo procese skiriama smurtinio elgesio korekcijai, nes smurto žala dažnai būna didelė arba kartais ji gali būti neatitaisoma. Pavyzdžiui, nužudymo atveju žala nusikaltimo aukai yra neatitaisoma, nes gyvybės tu negali kompensuoti, ji jau atimta. Jei žmogus teistas už smurtą artimoje aplinkoje, absoliuti dauguma tokių asmenų turi dalyvauti elgesio keitimo programose, kurios gali būti individualios arba grupinės.
Jeigu yra smurto artimoje aplinkoje atvejis, taikomos dvi pagrindinės metodikos: „Duluth“ modeliu pagrįsta programa, perimta iš amerikiečių, ir pykčio valdymo programa, pagrįsta kognityvine elgesio terapija, perimta iš norvegų. Dar turime vieną individualią kognityvinę programą, perimtą iš anglų, bet ji dažniausiai taikoma vidutinės arba aukštos rizikos asmenims, kuriems būdingas nusikaltimų kartotinumas ir kurie paprastai būna įvykdę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.
– Papasakokite, kaip dirbama su kiekvienu žmogumi?
– Atlikdami rizikos vertinimą dėmesį kreipiame į dar vieną svarbų veiksnį – motyvaciją. Kiek žmogus turi noro, kiek tiki, kiek yra nusistatęs prioritetą savo kasdienybėje keisti elgesį. Jei žmogus turi vidinę motyvaciją, motyvacinių programų, skirtų motyvacijai didinti, nebeskiriame.
Jeigu žmogus motyvuotas, nukreipiame jį į atitinkamą programą, įvertinę jo tam tikrus elgesio ypatumus. Pavyzdžiui, žmogus yra įvykdęs smurtą artimoje aplinkoje prieš intymią partnerę ir mes, vertindami riziką, matome, kad jis labai siekia kontroliuoti nukentėjusiosios elgesį, turi neigiamas nuostatas moterų atžvilgiu ir t. t. Tada nukreipiame jį į „Duluth“ modeliu pagrįstą elgesio užsiėmimų seriją – intervencinę programą smurtautojams šeimoje. Yra atskiros užsiėmimų versijos vyrams ir moterims, grupes jiems irgi vedame atskirai.
Dažniausiai vyras siekia kontroliuoti moters elgesį, retesniais atvejais būna ir moterų, kurios siekia kontroliuoti vyrų elgesį, dėl to kartais artimoje aplinkoje kyla net ir fizinis smurtas.
Taigi toks asmuo atsiduria intervencinėje programoje smurtautojams šeimoje. Su juo susisiekia resocializacijos pareigūnas ir susitaria, kada asmuo atvyks į užsiėmimus. Pirmiausia programos dalyvis yra nukreipiamas į du individualius užsiėmimus, kuriuose susidaro tam tikrą planą, kaip jis mažins savo agresijos lygį arba smurtinio elgesio riziką, apsibrėžia savo rizikas, kūno, laiko, situacinius dirgiklius ir prie kiekvieno jų pasirašo tam tikrus įveikos planus – ką ketina daryti, jei kalbame apie vyrus, kai, tarkime, vakare pareina namo ir žmona ant jo šaukia.
Į grupinius užsiėmimus dalyviai ateina su savo individualiais planais, yra atitinkamos temos, kurios per užsiėmimus nagrinėjamos. Pavyzdžiui, jei tai yra „Duluth“ modelis, analizuojamos aštuonios pagrindinės smurto formos. Iš viso yra 24 grupiniai užsiėmimai, kuriuos asmenys privalo išklausyti, tad kiekvienai smurto formai skiriama po tris užsiėmimus.
Pirmame grupiniame užsiėmime supažindinama su smurto forma, pavyzdžiui, kas yra bauginimas. Pateikiami tam tikri klausimai diskusijai, grupė diskutuoja, išsianalizuoja, tada pateikiama smurtinio atvejo situacija, kurios analizę jie turi atlikti pagal aštuonis punktus.
Daugumoje numatytų atvejų turime du veikėjus – Oną ir Joną. Tarkime, skaitoma situacija, kaip Jonas vakare nenorėjo išleisti Onos į sporto klubą, kaip jis su ja elgėsi: ją stumdė, ant jos šaukė ir t. t. Visi užsiėmime dalyvaujantys asmenys turi po lapą ir atlieka minėtos situacijos analizę pagal aštuonis punktus: kokius smurtinius veiksmus matė, kokie, jų nuomone, buvo Jono ketinimai ir įsitikinimai, kokius jausmus kiekvienas išgyveno, iš ko buvo galima suprasti, kad šioje šeimoje smurtas jau vyksta, ir paskutinis punktas – kaip buvo galima pasielgti be smurto.
Taigi pirmame užsiėmime asmenys atlieka analizę, o namų darbų gauna atsinešti smurto atvejį iš savo gyvenimo. Antras užsiėmimas skirtas jų namų darbų analizei. Visi išanalizuoja ir susitelkia ties aštuntu punktu, kaip būtų galima padaryti kitaip, išvengiant smurto.
Trečias užsiėmimas yra vaidmenų atlikimo situacijos. Tarkime, vyrai išsirenka iš visų namų darbų vieną situaciją. Tada pasiskirsto vaidmenimis (vienas yra vyro, kitas – moters pozicijoje) ir turi bandyti pademonstruoti elgesį toje situacijoje be smurto. Paskui visi aptaria, ką matė. Tada jie keičiasi vietomis. Taip pereinamas vienas ciklas, o jų iš viso, kaip minėjau, yra aštuoni.
Užsiėmimai dažniausiai vyksta Probacijos tarnyboje, bet gali būti vykdomi ir nuotoliu, tai pat gali vykti hibridiniu būdu – kai dalis asmenų sėdi Probacijos tarnybos patalpų salėje, o vienas kitas yra pasijungęs nuotoliu. Salėje yra didelis televizorius, sudėti mikrofonai, nuotoliu prisijungę asmenys dalyvauja kaip visaverčiai užsiėmimo dalyviai.
– Kokie specialistai dirba su šiais asmenimis?
– Kai vykdoma darbuotojų atranka į Probacijos tarnybą, renkami socialinės studijų krypties aukštąjį išsilavinimą turintys kandidatai. Gali būti ir psichologinį, ir socialinio darbo, ir pedagoginį, teisinį išsilavinimą turintys. Visi ateinantys dirbti į šią sritį turi dalyvauti specialiuose mokymuose. Kartą į ketvirtį vyksta supervizijos. Rengiami mokymai, yra metodinė medžiaga, specialios metodinės rekomendacijos, atliekami programų veiksmingumo vertinimai. Grupines programas veda po du darbuotojus.
– Kiek laiko vykdomas individualus probuojamojo priežiūros planas ir kaip įvertinama, kad žmogus padarė pažangą?
– Planas yra sudaromas visam bausmės laikotarpiui. Būna, kad visi etapai iš karto nenumatomi. Pavyzdžiui, žmogus turi priklausomybę, į Probacijos tarnybą nesugeba ateiti blaivas, tad akivaizdu, kad jam iš pradžių reikia tam tikrų priemonių, jog jis išblaivėtų ir galėtų dalyvauti elgesio pataisos programoje. Nes apsvaigusiam dalyvauti neleidžiame. Kartais visa tai gali vykti vienu metu, o kartais reikia atlikti nuosekliai, t. y., pirmiausia žmogus turi praeiti gydymo kursą priklausomybės ligų centre, tada dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kalbant apie vertinimus, tarkime, intervencinėje programoje smurtautojams šeimoje žmogaus mąstymo, elgesio pokyčiai vertinami kas du mėnesius, kitas – statistinis – vertinimas gali būti kriminalinė istorija – ar įvykdė ir kiek įvykdė naujų nusikaltimų, administracinės teisės pažeidimų. Ketvirtinėse ataskaitose visa tai yra žymima. Taip pat programos laikotarpiu pildomi tam tikri klausimynai.
– Ar nutinka tokių atvejų ir kaip dažnai, kai tie patys asmenys vėl atsiduria Probacijos tarnybos priežiūroje?
– Nutinka. Tokios statistinės informacijos nerenkame, nes skaičiavimas gana sudėtingas. Bet, kiek esame pastebėję, per dvejus trejus metus po to, kai žmogus užbaigia programą visą ją išklausęs, tarkime, intervencinę programą smurtautojams šeimoje, apie 20 proc. jų vėl atsiduria pas mus.
Nors statistikos nerenkame, bet moterys pas mus pakliūva kur kas rečiau nei vyrai. Kai vedžiau moterų grupes, per dvejus metus iš dalyvių, kurios programą užbaigė, nė viena moteris pas mus nebepakliuvo pakartotinai.
Klaipėdos padalinyje moterų turime dvi grupes ir abi vyksta nuotoliniu būdu, o vyrų turime septynias grupes, iš jų keturių grupių užsiėmimai vyksta gyvai, trijų – nuotoliu. Tikrai daug grupių, ypatingas dėmesys skiriamas smurtiniams nusikaltimams, didžiausią dalį iš jų, kaip jau minėjau, sudaro nusikaltimai artimoje aplinkoje.
– Praėjusių metų duomenimis, 8 iš 10 asmenų sėkmingai įvykdė bausmės atlikimo sąlygas. Kas įvyksta su tais dviem, arba 20 proc., kurie vykdo nesėkmingai? Kokiems asmenims sunkiausia tas sąlygas įvykdyti?
– Jei asmuo bausmės atlikimo sąlygas vykdo nesėkmingai, Probacijos tarnyba kreipiasi į teismą, rašomi teikimai, kad tiems žmonėms būtų sunkinamos sąlygos – pavyzdžiui, gali būti siūloma siųsti žmogų atlikti laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje arba skirti tam tikrų papildomų įpareigojimų (tarkime, elektroninis monitoringas – vadinamoji apykojė).
Labiausiai apsunkinta resocializacija yra tokių žmonių, kurie piktnaudžiauja tam tikromis psichiką veikiančiomis medžiagomis arba turi priklausomybę. Dėl to jiems yra sudėtinga įvykdyti sąlygas: pavyzdžiui, naktimis laiku pareiti namo, išsaugoti darbą, jeigu turi įpareigojimą dirbti, arba turi draudimą išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be Probacijos tarnybos sutikimo – bet, jeigu žmogus apsvaigęs, jis nelabai ir supranta, ką tą akimirką daro. Aišku, būna išimčių, bet ši kategorija – vyraujanti.
Dar vienas pastebėjimas, kad tie žmonės, kurie piktnaudžiauja psichiką veikiančiomis medžiagomis, dažniausiai daro du teisės pažeidimus: vairuoja neblaivūs ir smurtauja artimoje aplinkoje. 2018 m. vedėme specialią statistiką, Klaipėdos mieste turėjome 180 asmenų, nuteistų už smurtą artimoje aplinkoje, ir visi iki vieno jie buvo pavartoję alkoholio, kai smurtavo. Tad čia sąsaja yra šimtaprocentinė.
– Su kokiais didžiausiais iššūkiais šiame darbe, aptartuose procesuose tenka susidurti?
– Yra du pagrindiniai svarbiausi dalykai, kai dirbi Probacijos tarnyboje: noras padėti žmogui keisti elgesį ir tikėjimas, kad žmogus ir po daugybės kartų vis dėlto gali išmokti elgtis kitaip. Tam tikriems žmonėms jų aplinka ir elgesio modelis yra labai stipriai susiformavę ir tikrai reikia daug bandymų, kad jie pagaliau rastų savo kelią, kuris yra priimtinas visuomenei ir pačiam asmeniui.
Mes tikrai turime pavyzdžių, kai žmonės pasižymėjo asocialiu elgesiu, bet sugebėjo pakeisti savo gyvenimą. Yra vienas vyrukas, kuriam tikrai reikėjo net kelių šimtų kartų, o šiandien jis yra blaivas, dirbantis, geranoriškas, jį sutikę policijos pareigūnai negali patikėti, kad čia – tas pats vyrukas, dėl kurio netinkamo elgesio žmonės juos kviesdavo.
Viešinimo veikla finansuojama 2014–2021 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Teisingumas ir vidaus reikalai“ projekto „Lietuvos bausmių vykdymo sistemos kokybės gerinimas“ lėšomis.
