– Kaip įvertinama, nusprendžiama, kad žmogaus padarytas nusikaltimas, nusižengimas yra toks, dėl kurio jis turėtų atsidurti Probacijos tarnybos specialistų priežiūroje?
– Sprendimą dėl baudžiamosios atsakomybės formos rūšies – baudos, viešųjų darbų, arešto, laisvės atėmimo, taip pat dėl arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo arba probacijos – visuomet priima teismas. Parinkdamas baudžiamosios atsakomybės formą, teismas turi atsižvelgti į Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus kriterijus, tarp kurių – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, asmens kaltės forma ir rūšis, nusikalstamos veikos motyvai, tikslai, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės ir pan.
Be to, parinkdamas baudžiamosios atsakomybės formą, teismas taip pat vadovaujasi ir Baudžiamajame kodekse nustatytais bausmės tikslais, kurie gali būti: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, arba užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi teismas, įvertinęs visų aplinkybių visumą, nustato, kokia baudžiamosios atsakomybės forma būtų tinkamiausia nuteistajam, t. y., kuri iš jų turėtų geriausią poveikį, užtikrintų teisingumo įgyvendinimą ir sulaikytų jį nuo naujų nusikaltimų darymo.
Verta paminėti, kad teismui atskleisti kaltininko asmenybę padeda Baudžiamojo proceso kodekso numatytas socialinių tyrimo išvadų teikimo teismui institutas. Socialinio tyrimo išvada – tai probuotojo (Lietuvos probacijos tarnybos pareigūno) parengtas dokumentas, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai veiksniai, taip pat pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos sąlygas. Šį dokumentą probuotojas rengia teismo pavedimu, atlikęs kaltinamojo asmens socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, galinčių padėti teismui individualizuoti probacijos sąlygas, tyrimą.
Taigi, tam tikra prasme galima teigti, kad ir Lietuvos probacijos tarnybos specialistai dalyvauja sprendimo dėl tinkamos baudžiamosios atsakomybės formos taikymo asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, procese.
– Kaip dažnai ir kiek asmenų, patekę į Probacijos tarnybos priežiūrą, vėl sugrįžta čia pakartotinai? Kaip manote, kodėl taip nutinka?
– Lietuvos probacijos tarnybos prižiūrimi probuojamieji, kurie nuteisiami už naujas nusikalstamas veikas priežiūros laikotarpiu, sudaro labai nedidelę dalį – apie 4,1 proc. Tai asmenys, kurių motyvacija keistis yra labai žema arba jos išvis nėra. Šių asmenų nusikalstamo elgesio priežastys gali būti įvairios: finansinės, darbo, gyvenamosios vietos problemos, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos, prasti emocinių ir socialinių problemų sprendimai, nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos ir elgesys ir kt.
Teismas tokiems asmenims pakartotinai probacijos (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo) nebetaiko. Tokiam asmeniui dažniausiai tenka atlikti laisvės atėmimo bausmę ir tik ją atliekant pasiekus pažangos savo elgesyje, asmuo gali tikėtis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir pratęsti resocializaciją padedant Lietuvos probacijos tarnybai.
– Kaip vertinate Probacijos tarnybos darbą, jo įtaką, naudą?
– Lietuvos probacijos tarnybai pavesta įgyvendinti sunkų, bet labai kilnų tikslą – užtikrinant veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinant jų nusikalstamų veikų recidyvą taip prisidėti ir prie visuomenės saugumo didinimo. Šio tikslo tarnyba siekia su palyginti nedideliais resursais – apie 430 darbuotojų, kai vien per 2023 m. ši tarnyba prižiūrėjo apie 29 tūkst. asmenų.
Šios tarnybos darbo rezultatai kalba patys už save: probacijos veiksmingumas 2023 m. sudarė 80,6 proc. Elgesio keitimo programose dalyvavo apie 5 tūkst. asmenų ir net 95,5 proc. jų sėkmingai baigė šias programas. Kasmet apie 61 proc. prižiūrėtų asmenų atlygina nusikaltimu padarytą žalą.
Taip pat taikomos resocializacijos ir elgesio kontrolės priemonės kelis kartus sumažino probuojamųjų probacijos sąlygų pažeidimų skaičių. Pavyzdžiui, 2011 m., kai Probacijos tarnyba neturėjo pakankamai paveikių instrumentų darbui su nuteistaisiais, net apie 16 proc. jos prižiūrėtų asmenų už vengimą atlikti probaciją turėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę, o 2023 m. ši dalis jau siekė tik apie 9 proc.
Galime tik pasidžiaugti, kad dėl efektyvaus Lietuvos probacijos tarnybos darbo pasiekta reikšmingų pokyčių alternatyvių sankcijų plėtroje. Jos šiuo metu taikomos apie 80 proc. asmenų, padariusių nusikalstamą veiką, o dar prieš dešimtmetį tokių asmenų dalis buvo tik apie 65 proc. Tai leido palyginti per neilgą laiką – 10 metų – kalinių skaičių įkalinimo įstaigose sumažinti daugiau kaip du kartus (dar 2013 m. 100 tūkst. Lietuvos gyventojų teko 329 kaliniai, šiuo metu tenka 158). Taigi ir kokybiška Probacijos tarnybos veikla reikšmingai prisideda prie to, kad pagal kalinių skaičių Lietuva sparčiai artėja prie Europos šalių vidurkio.
– Kalbant apie Probacijos tarnybą ir jos darbą, ar planuojami kokie nors pokyčiai? Gal galite pasidalyti, kokie ir kodėl?
– Teisingumo ministerija, bendradarbiaudama su mokslo bendruomene, atlieka sisteminę probacijos procesų veiksmingumo stebėseną ir projektuoja priemones, kad šie procesai taptų dar efektyvesni. Vienas esminių šios tarnybos iššūkių, įvykusių per pastaruosius keletą metų, – savarankiškumo įgijimas ir tapimas lygiaverčiu partneriu Lietuvos kalėjimų tarnybai, naujų veiklos modelių įgalinimas – pagalba kalėjimams parengti nuteistuosius lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, darbas su nuteistaisiais pusiaukelės namuose.
Siekiant efektyvinti probacijos procesus, Lietuvos Respublikos Seimui yra pateikti įstatymų pakeitimai, kuriais siekiama sudaryti galimybę probuojamajam nustatyti papildomų probacijos sąlygų, jei tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus; numatyti automatinį probacijos sąlygų, jei jos neįvykdytos dėl objektyvių priežasčių, pratęsimą; nustatyti naujas probacijos panaikinimo sąlygas, kurios susietos su nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimu, – tai padės užtikrinti, kad probacijos panaikinimas nuteistajam būtų taikomas tik kaip ultima ratio (kraštutinė – aut.) priemonė.
Lietuvos probacijos tarnyboje per artimiausius šešerius metus taip pat laukia pokyčiai resocializacijos priemonių vykdymo, nuteistųjų priežiūros, personalo rengimo ir santykių su socialiniais partneriais srityse. Bus atliekamas taikomų priemonių vykdymo veiksmingumo vertinimas, plėtojamas elgesio keitimo programų spektras, planuojama skaitmenizuoti probacijos vykdymo procesus, sukurti ir įdiegti teismo sprendimų vykdymo kontrolės sistemą. Personalo specialistai įgaus specializacijas, bus kuriama savanorių pritraukimo skatinimo sistema, plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas.
Būtina paminėti ir tai, kad Lietuvos probacijos tarnybai itin svarbu pereiti į kitą socialinės partnerystės bendradarbiavimo lygmenį tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Plėtojant naujas paslaugas (grupinių programų taikymą, savipagalbos grupių organizavimą ir pan.), ypač naudinga projektinė veikla su socialiniais partneriais, nes ji leidžia ne tik užsitikrinti paslaugų teikimą, bet ir naujų kompetencijų įgijimą, papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių pritraukimą.
– Kokios priemonės, metodai pasitelkiami darbui su žmonėmis: ar yra sustyguota sistema, pagal kurią dirbama, tie metodai nuolat taikomi, ar ji kas kažkiek laiko yra peržiūrima, atnaujinama, galbūt kažkas pasiimama iš užsienio praktikos?
– Atsižvelgiant į užsienio šalių pažangią praktiką ir mokslininkų įžvalgas, darbo su probuojamaisiais sistema įtvirtinta Lietuvos probacijos įstatyme. Šią sistemą sudaro:
- asmens nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, per kurį identifikuojami veiksniai, lėmę jo nusikalstamą elgesį;
- priežiūros (resocializacijos ir elgesio kontrolės) priemonių probuojamajam parinkimas / planavimas (parenkamos priemonės, padėsiančios sumažinti galimą asmens nusikalstamo elgesio riziką, atlyginti žalą, įvykdyti teismo ar įstatymo nustatytas sąlygas ir t. t.);
- parinktų priemonių įgyvendinimas ir elgesio kontrolė, kartu tai apima tarpinį įgyvendinamų priemonių veiksmingumo vertinimą, prireikus – priemonių keitimą kitomis, galinčiomis turėti didesnį teigiamą poveikį probuojamojo elgesio pokyčiams.
Nuolatos peržiūrimi ir plėtojami tokie Lietuvos probacijos tarnybos veikloje naudojami instrumentai kaip nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos. Jos padeda tiksliai įvertinti asmens polinkį į tam tikras nusikalstamas veikas (pvz., smurtines, seksualines) ar detaliau išsiaiškinti veiksnius, lėmusius nusikalstamos veikos padarymą (pvz., negebėjimą valdyti pykčio, priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų).
Taip pat nuolat stiprinamos elgesio keitimo programos ir elgesio kontrolės priemonės (pvz., plačiau naudojamos elektroninės priemonės, leidžiančios užtikrinti nuolatinį asmens stebėjimą). Priemonių plėtra vykdoma įvertinus užsienio šalių pasiteisinusią praktiką, kaip, pavyzdžiui, šiuo metu diegiama elgesio keitimo programa, skirta nuteistiesiems, linkusiems vairuoti transporto priemones apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų, kuri sėkmingai naudojama ir yra pasiteisinusi Norvegijos Karalystėje.
– Mūsų visuomenė labiau linkusi teisti, nei priimti. Pačiai yra tekę girdėti, kaip į Probacijos tarnybos priežiūrą pakliuvę asmenys vienareikšmiškai vadinami nuskaltėliais ir yra „nurašomi“. Ką manote dėl tokio požiūrio, tokių etikečių klijavimo? Ir koks tas visuomenės požiūris turėtų būti, atsižvelgiant į tai, kad probacija taikoma siekiant keisti žmogaus elgesį?
– Verta akcentuoti, kad apskritai visuomenės požiūris į nuteistuosius ir kitas socialiai jautrias grupes yra stigmatizuojantis ir nėra pakantus. Apklausos rodo, kad didžioji dalis visuomenės savo kaimynystėje nenorėtų gyventi su nuteistais asmenimis. Tai tik patvirtina, kad visuomenė dar nėra pasirengusi priimti tokių asmenų į savo gretas ir prisidėti prie jų sėkmingos integracijos.
Tad šioje situacijoje visuomenę būtina nuosekliai šviesti apie nuteistųjų resocializacijos procesą, ugdyti empatiją, įtraukiant jos narius į šį procesą. Tai prisidėtų prie požiūrio į tokius asmenis keitimo ir stigmatizavimo mažinimo.
– Ar tas faktas, kad asmuo buvo atsidūręs Probacijos tarnybos specialistų priežiūroje, kažkur figūruoja ir kiek apie tai gali sužinoti kiti, pavyzdžiui, būsimi darbdaviai?
– Duomenys apie asmeniui vykdytą Lietuvos probacijos tarnybos priežiūrą kurį laiką yra saugomi šioje tarnyboje, prižiūrėto asmens byloje. Iš šios bylos duomenys galėtų būti pateikti tik to pareikalavus teisėsaugos institucijoms ar teismui, taip pat pačiam asmeniui, kurio vardu yra byla.
Apie asmens teistumus duomenys taip pat yra tvarkomi / saugomi Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre. Tai valstybės registras, kurio valdytojas ir tvarkytojas yra Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Teisės aktų nustatytais atvejais, iš šio registro tam tikrus duomenis apie teistus asmenis įstatymų nustatyta tvarka gali gauti ir darbdaviai (pvz., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys, ketindamas įdarbinti asmenį vykdyti profesinę veiklą ar priimti asmenis savanoriškai veiklai, susijusiai su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, gali priimti asmenį į darbą tik gavęs iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informaciją, kad asmuo nėra teistas už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas).
– Portalo „Delfi“ kuruojamas projektas apie probaciją vadinasi „Smerkti(,) negalima(,) padėti“. Kur pats dėtumėte kablelį tarp šitų žodžių ir kodėl?
– Asmens nusikalstamą elgesį dažniausiai lydi įvairių socialinių sunkumų kompleksas: asmens priklausomybės, silpnumas, negebėjimas valdyti savo elgesio, socialinė atskirtis ir t. t., kurių nesprendžiant galima tikėtis tokio elgesio pasikartojimo vėl ir vėl. Siekiant, kad mūsų visuomenė taptų dar saugesne, vienareikšmiškai pasisakau už pagalbą tokiam asmeniui, už jo socialinių problemų sprendimą ir kablelį dedu po žodžio „negalima“.
Viešinimo veikla finansuojama 2014–2021 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Teisingumas ir vidaus reikalai“ projekto „Lietuvos bausmių vykdymo sistemos kokybės gerinimas“ lėšomis.