Darbo kodekse įtvirtinta, kad darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad, esant bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais, tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, žmogaus diskriminavimas dėl jo socialinės padėties, negalios ar seksualinės orientacijos yra draudžiama. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovų teigimu, vien Darbo kodekso ir įstatymų paisymas dar nėra socialinė atsakomybė.
„Vien laikytis įstatymų – tai nėra socialinė atsakomybė. Jeigu įmonėje yra diskriminacijos apraiškos – tai yra teisės aktais įtvirtintų nuostatų, principų pažeidimas, jeigu nėra – įmonė tiesiog laikosi įstatymų, tai ji ir taip turi daryti. Socialiai atsakingu verslu vadinamas toks verslas, kuris savo veiklą vykdo atsakingai visų suinteresuotų grupių atžvilgiu, t. y. rūpinasi darbuotojų interesais, atsižvelgia į bendruomenės, klientų, vartotojų poreikius ir stengiasi tinkamai juos atliepti, savo veiksmais nekenkia aplinkai arba, jeigu neigiamo poveikio aplinkai visiškai išvengti neįmanoma, imasi priemonių, kad neigiamas poveikis būtų kuo mažesnis. Atsakingas verslas ne tik laikosi įstatymų – tai yra privalu – bet elgiasi sąmoningai, įvertina galimus neigiamus savo veiklos padarinius ir imasi priemonių, kurios padėtų jų išvengti ar sušvelninti, taip pat gali daryti įvairius papildomus dalykus, kurių nereikalauja teisės aktai. Kitaip tariant, atsakingas verslas daro daugiau nei reikalauja įstatymai, todėl, kad įmonės požiūris ir savimonė yra tokia“, – patikslina SADM atstovai.
Maisto kurjerių kompanija: nerenkame informacijos apie darbuotojo lytį, amžių, rasę ar kilmę
Geraisiais pavyzdžiai jau tampa vis daugiau kompanijų. Viena tokių – net keliose šalyse maisto veiklą vykdanti maisto pristatymo paslaugas teikianti „Wolt“ kompanija. Suomijoje įkurtos įmonės atstovai patikina, kad jie laikosi nediskriminacijos politikos, o norintieji dirbti kurjeriais neprivalo pateikti asmeninių duomenų, kurie neturi jokios įtakos darbui.
„Esame patrauklūs ir todėl, kad nekeliame griežtų išsilavinimo ar kitų reikalavimų. Kandidatams tereikia turėti leidimą gyventi ir dirbti šalyje, o jei kurjeriai-partneriai ketina vairuoti automobilį – ir galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Išklausius įvadą į platformos veiklą bei įtvirtinus gautas žinias, kurjeriai-partneriai gali pradėti vykdyti užsakymus. Nerenkame tokios informacijos kaip lytis, amžius, rasė ar kilmė – visos tos informacijos, kuri pagal įstatymus nėra privaloma ar svarbi kurjerio-partnerio veiklai tinkamai įgyvendinti. Kas mums išties svarbu – tai, kad kurjeriai-partneriai savo pareigas atliktų su rūpesčiu, atsakingai bei atitikdami aukščiausius klientų aptarnavimo standartus“, – pasakoja Liis Ristal, „Wolt“ vadovė Baltijos šalims.
Šiuo metu Lietuvoje „Wolt“ bendradarbiauja su daugiau nei 2 500 žmonių ir kompanijos vadovai juos visus įvardija nuostabia kurjerių-partnerių bendruomene, kurią subūrė nuo 2017 metų. Pirmieji kurjeriai ėmė darbuotis Vilniuje, o dabar tokia paslauga jau galima naudotis penkiuose didžiuosiuose miestuose.
„Siekiame to, kad galėtume dar didesniam žmonių skaičiui pasiūlyti lankstų veiklos modelį ateityje. Kuomet mūsų paslaugos poreikis auga, inicijuojame kurjerių-partnerių komandos plėtrą ir pakviečiame žmogų prisijungti, o kadangi kurjeriai-partneriai veiklą vykdo savarankiškai – su jais sudarome paslaugų sutartį. Toks veiklos modelis kurjeriams-partneriams patrauklus dėl įvairių priežasčių: lankstus darbo grafikas, galimybė lengvai derinti šią veiklą su šeima ar kitais užsiėmimais, pavyzdžiui, studijomis“, – pasakoja L. Ristal.
„Wolt“ vadovė Baltijos šalims pabrėžia, kad visi 23-ose pasaulio šalyse veikiančios kompanijos darbuotojai dirba tam, kad pasiektų iškeltų bendrų tikslų.
„Bendrovėje nėra vietos socialinei, amžiaus, rasės, lyties ar kitokiai diskriminacijai. Norime, kad darbuotojai komandoje jaustųsi saugūs, augantys bei prisidedantys prie bendros įmonės vizijos įgyvendinimo. Esame įsitikinę, jog esant norui augti kaip profesionalui ir siekti daugiau, nėra svarbus amžius ar kilmė, lytis – asmeninės savybės bei noras nuveikti daugiau yra tai, pagal ką atsirenkame darbuotojus“, – atvirauja L. Ristal.
Keturiolikos metų patirtis: negalia kelio įsidarbinti neužkerta
Jei einate apsipirkti į „Rimi“ prekybos tinklo parduotuves, tuomet turėjote pastebėti, kad kai kurie pardavėjai segi specialius kurčiųjų ženklelius.
„Šią iniciatyvą pradėjome nuo 2007 metų. Sprendimas gimė iš didelio noro į darbo rinką integruoti žmones, turinčius skirtingų gebėjimų, būti atviriems kiekvienam, suteikti visiems vienodas galimybes dirbti ir save realizuoti. Antra priežastis buvo tai, kad tuo metu dėl vykusios krizės daugelis įmonių jautė darbuotojų trūkumą, „Rimi“ nebuvo išimtis. Atsakinga įmonė nėra vien tik statusas ar titulas, tai yra visos mūsų organizacijos veidas ir kasdienė veikla. Mūsų darbuotojai yra mūsų vertybių ambasadoriai, jie jas atliepia savo idėjomis ir veiksmais“, – sako „Rimi Lietuva“ Personalo vadovė Vaida Kaikarienė.
Pasak pašnekovės, jų įmonėje daugiausia žmonių su negalia dirba Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje, tačiau jiems darbo rinka nėra uždara nė viename mieste. Negalią turintys žmonės taip pat mielai darbuojasi ir kurortiniuose miestuose ar kitur, kur yra jų šeima ir namai.
Už dėmesį darbuotojams su negalia ir tolerancijos puoselėjimą „Rimi“ yra pelniusi Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimus.
Rimi atstovai patikslina, kad įmonė negalią turinčius žmones įdarbina dėl savo atsakingo požiūrio, o ne dėl to, kad už tai gautų naudą iš valstybės. Anot SADM atstovų, viena iš Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo konkurso nominacijos „Socialinę integraciją didinanti įmonė“ sąlygų būtent ir buvo, kad socialinę atskirtį patiriančių asmenų integraciją įmonės vykdytų savanoriškai, o ne todėl, kad siektų gauti papildomos naudos (subsidijų) iš valstybės.
Negalia darbui – ne kliūtis: gera būti naudingu
Socialinę pagalbą kitiems teikiantis Igoris plačiai šypsodamasis pasitinka „Socialinio taksi“ klientus. 60 sulaukęs vyras neslepia, kad darbdaviui pasisiūlė pats, nors turi judėjimo negalią.
„Dirbu ilgiau nei penkerius metus. Esu aktyvus, sportuoju, tad nemažai keliauju, kartais mašina, kartais lėktuvais. Kartą turėjau skristi lėktuvu, tad, kad nereikėtų pačiam važiuoti automobiliu ir ieškoti, kur būtų galima jį palikti prie oro uosto, išsikviečiau taksi. Tada ir pagalvojau, kad aš irgi galėčiau dirbti tokį darbą. Įsigijau specialiai pritaikytą automobilį „Dodge Grand Caravan“ ir nusprendžiau pabandyti, ar priims į darbą. Man buvo svarbu, kad „Socialinis taksi“ padeda negalią turintiems žmonėms“, – dalijasi patirtimi Igoris.
Vyras atviras – tai toli gražu ne pirma darbo patirtis. Ilgus metus teko dirbti negalią turintiems žmonėms skirtą įrangą gaminančioje bendrovėje. Igoris sako, kad ten buvo geri santykiai su kolegomis, o darbas nė kiek netrukdė aktyviam gyvenimui.
„Keliauju nemažai vienas, važiavęs esu ir traukiniu, ir automobiliu, ir lėktuvu. Esu buvęs ir Baikale. Senokai žaidžiu stalo tenisą, tad ne kartą reikėjo skristi į varžybas. Gyvenu savarankiškai ir nemanau, kad negalia turi sustabdyti. Tereikia išmokti gyventi su tuo, kas yra. Manau, kad reikia daryti net mažus žingsnius į priekį, nes jei nieko nedarysi, nieko gyvenime ir neįvyks“, – atvirauja pašnekovas.
Dar vienas tos pačios socialines paslaugas teikiančios įmonės darbuotojas Tautvydas yra neregys. Tačiau tai nesutrukdė baigti mokslų ir įsidarbinti skambučių operatoriumi. Nuo 2019 metų į skambučius atsiliepiantis jaunas vyras jau iš skambinančiojo balso tembro pajunta, kaip žmogus jaučiasi. Dirbdamas skambučių operatoriumi, Tautvydas sako susiradęs ir bičiulių.
„Pabaigęs studijas norėjau gyventi savarankiškai. Kai pasiūlė darbą, iš pradžių bijojau, ar bus pritaikyta sistema neregiams, nes mes matome pojūčiais ir klausa. Tačiau viskas buvo puikiai paruošta. Darbas tikrai keičia savivertę, suprantu, kad esu naudingas, kažką sugebu. Nors aš dažniau pagalvoju, kad kiti gali kažką padaryti geriau, gražiau. Esu gal kiek per daug savikritiškas kartais. O šiame darbe radau ir draugų“, – sako Tautvydas.
Socialinės įmonės – taip pat socialinės integracijos pavyzdys
Dar viena puiki darbo vieta – sergėti visų žmonių saugumą. Kaune ir Vilniuje lyg angelai sargai miestą stebi ir policijai darbuotis padeda judėjimo negalią turintys žmonės.
Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Rimantas Vilimas pasakoja, kad šiuo metu Kaune vaizdo operatoriais darbuojasi 9 neįgalieji. Kamerų monitoriai įrengti Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės patalpose, kuriose dirba ir policijos pareigūnai.
„Vaizdo operatoriai miesto vaizdo stebėjimą vykdo pagal patvirtintą darbo grafiką, trimis pamainomis. Vienu metu monitorių stebi du darbuotojai. Tokiu būdu informacija iš vaizdo operatorių operatyviai pasiekia tiek policijos pareigūnus, tiek priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą bei kitas specialiąsias tarnybas. Darbo sąlygos sudaromos atsižvelgiant į neįgaliųjų asmenų sveikatos būklę, gydytojų rekomendacijas. Negalią turintys asmenys – vaizdo operatoriai yra labai patenkinti tokiu darbu. Jie jaučiasi prisidedantys prie miesto gerovės ir įvaizdžio kūrimo. Šis darbas leidžia jaustis visuomenės dalimi“, – dalijasi R. Vilimas.
Operatorių įdarbinimu rūpinasi socialinė įmonė pagal jungtinę sutartį UAB „Faktumas“ ir UAB „Eurointegracija“. Socialinėms įmonėms keliamas reikalavimas: ne mažiau kaip 50 procentų darbuotojų turi būti negalią turintys asmenys. Viešųjų pirkimų metu nustatoma sąlyga perkant iš socialinių įmonių, kad ne mažiau kaip 50 proc. darbuotojų būtų žmonės su negalia. Kauno mieste vaizdo kamerų operatoriai, turintys negalią, miestą stebi nuo 2009 metų.
Sostinėje darbo vietų atsirado ne tik judėjimo, bet ir regos negalią turintiems žmonėms. Vilniaus Socialinių paslaugų skyriaus patarėja Nadežda Buinickienė sako, kad Vilniaus miesto savivaldybė kiekvienais metais kviečia Vilniaus mieste veikiančias organizacijas dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, kurios vienas iš prioritetų darbdaviui – įdarbinti negalią turinčius žmones.
„Viena tokių organizacijų – VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“. Jie šiais metais planuoja įdarbinti Socialinio taksi skambučių operatorių. Šioje organizacijoje šiuo metu jau dirba regėjimo ir judėjimo negalią turintys darbuotojai ir, atsižvelgdama į gerąją patirtį, organizacija planuoja įdarbinti negalią turinčius žmones. Šiais metais programa tik įsibėgėja, bet tikimės, kad darbdaviams sėkmingai ją įgyvendinus, bus įdarbinti neįgalieji“, – sako N. Buinickienė.
Skirtingai nei privatus verslas, socialinės įmonės naudojasi skiriamomis subsidijomis už neįgaliųjų įdarbinimą.
Gerųjų pavyzdžių daugėja visoje Lietuvoje
SADM specialistai pastebi, kad gerųjų socialinės atsakomybės pavyzdžių privačiame sektoriuje daugėja.
„Daugėja įmonių, kurios taiko moterų ir vyrų lygių galimybių (lygybės) politiką, vykdo priekabiavimo dėl lyties ir psichologinio priekabiavimo, smurto prevencijos ir seksualinio priekabiavimo politiką. Tačiau vienoms įmonėms šios politikos yra privalomos pagal teisės aktų reikalavimus, o kitos tokias politikas įsidiegia savanoriškai. Pagal Darbo kodekso reikalavimus, darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones“, – sako SADM specialistai.
Tačiau yra įmonių, kurios moterų ir vyrų lygių galimybių (lygybės) politiką taiko savanoriškai, nors pagal teisės aktus ir būtų neprivaloma. Viena tokių įmonių – „Fortum Klaipėda“. Čia šiuo metu įdarbinti 34 darbuotojai. Nors kompanijoje nėra daug moterų, įmonė, nustatant atlyginimą, vadovaujasi lygių galimybių principais. Įmonės atstovai pabrėžia, kad įvairovė ir integracija yra įmonės ilgalaikės sėkmės pagrindas.
„Vertiname įvairovę ir puoselėjame sąžiningą elgesį bei lygias įdarbinimo, atlygio, augimo ir darbuotojų karjeros galimybes, nepaisant jų etniškumo, religijos, politinių pažiūrų, lyties, amžiaus, tautybės, kalbos, seksualinės orientacijos, vedybinio statuso, neįgalumo arba kitų veiksnių“, – dalijasi įmonės atstovas Andrius Kasparavičius.
Anot A. Kasparavičiaus, kokį atlyginimą už darbą gaus darbuotojas, sprendžia ne vienas žmogus. Toks sprendimas lemia, kad darbuotojas nėra priklausomas nuo vieno žmogaus nuomonės ar sprendimo.
„Teisingo ir darbo apmokėjimo sistemą atitinkančio atlygio nustatymo užtikrinimas vykdomas taikant „keturių akių principą“, kai darbuotojo tiesioginio vadovo nustatytą atlygį privalo patvirtinti antrojo lygmens vadovas. Mūsų įmonės atveju, pagal organizacinę struktūrą tai yra įmonės direktorius. Šis sprendimas taip pat derinamas su personalo specialistu, prižiūrinčiu, kaip darbuotojų atlygis atitikinka galiojančią darbo apmokėjimo sistemą. Personalo specialistas fiksuoja naujų darbuotojų darbo užmokestį ir esamų darbuotojų darbo užmokesčio pakeitimus personalo informacinėje sistemoje. Taigi, bet koks nuokrypis nuo darbo apmokėjimo sistemos būtų pastebėtas“, – paaiškina A. Kasparavičius.
SADM duomenimis, sektinų pavyzdžių Lietuvoje netrūksta, socialiai atsakingų įmonių daugėja. Jau nuo 2008 metųsocialiai atsakingos įmonės yra apdovanojamos darbo santykių, bendruomenių, aplinkosaugos srityse.