Ir nors vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo rodikliai gerėja, pastebima, kad dalis senjorų vis dar neturi šiandien taip reikalingų įgūdžių naudotis informacinėmis technologijomis. Neturėjimas galimybių dirbti ankstesnį darbą, pasak Užimtumo tarnybos specialistų, turėtų būti svarbus indikatorius keisti sritį, išmokti kažką naujo, kas yra paklausu šiuo metu darbo rinkoje, kas padidintų jų konkurencingumą. Savo ruožtu, įdarbinantys senjorus sako, kad reikia ne tik darbdavių pastangų, bet ir pačių senjorų motyvacijos, pozityvaus požiūrio ir pagarbos jaunesniems už save vadovams, nes senjorai linkę pamokyti jaunesnius už save, kaip reikia dirbti.
Darbdavių laukia nauji iššūkiai
„Niekam ne paslaptis, kad šiuolaikiniame pasaulyje būtent vyresni asmenys tampa esminiais rinkos dalyviais. Sociologų duomenimis, 2050-aisiais pasaulyje gyvens du milijardai žmonių, vyresnių nei 60 metų. Todėl mes jau dabar neturime prabangos „nurašyti“ vyresnių darbuotojų: juk kartu mes prarandame ne tik darbo jėgą, bet ir patirtį“, – sako Jurga Rimkė, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė, Vilniaus verslo moterų tinklo vadovė ir VšĮ „Patirties ekspertai“ bendraįkūrėja.
Todėl, pasak J. Rimkės, darbdavių laukia nauji iššūkiai, kaip pritaikyti „age-friendly“ (tolerancija amžiui) principus darbo vietose. Visuomenė turi keisti požiūrį į vyresnius žmones, kad jie turėtų galimybes reikšmingai prisidėti prie problemų sprendimų ir visuomeninės veiklos bei pilnavertiškai dalyvauti darbo rinkoje ir mūsų ekonominiame gyvenime.
„Vyresnio amžiaus žmonės susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie daro įtaką jų gyvenimo kokybei. Be darbo, ne mažiau aktualūs yra sveikatos, socializacijos, savijautos, gerovės, mokymosi, fizinio aktyvumo klausimai, kurie reikšmingai veikia ir motyvaciją dirbti. Todėl įdarbinimo problemų negalima atsieti nuo kitų aktualių kasdienio gyvenimo dalykų bei visuomenės požiūrio į dirbančius vyresnius, ypač pensinio amžiaus žmones“, – sako J. Rimkė.
Pasak pašnekovės, nei vienas darbdavys neatsisakys motyvuoto ir kvalifikuoto darbuotojo, nepriklausomai nuo jo amžiaus, nors statistika čia negailestinga: 50+ grupės ilgalaikių bedarbių gretos didėja, o vyresnių nei 65 metų asmenų grupėje vis dar dirba vos keli procentai. „Visi supranta, kad problema egzistuoja ir ji dar pagilės pavėlinus pensinį amžių, kad svarbu į darbo rinką įtraukti vyresnius žmones. Gal esminių pokyčių šioje srityje dar nedaug, bet į ateitį žiūrintys darbdaviai po truputį atsigręžia į vyresnio amžiaus darbuotojus. Tai neišvengiama“, – įsitikinusi pašnekovė.
Motyvuotus ir kvalifikuotus darbuotojus, pasak J. Rimkės, dažnai atbaido visuomenėje paplitęs požiūris, kad žmonės, perkopę pensinio amžiaus ribą, nebereikalingi. „Akivaizdu, kad ir darbdaviams reikia atrasti naujus sprendimus: gal dalinimasis darbo vieta, gal trumpesnė darbo diena/savaitė, siekiant motyvuoti, išlaikyti, o esant poreikiui, perkvalifikuoti dirbančius vyresnio amžiaus darbuotojus bei pritraukti norinčius ir galinčius dirbti senjorus“, – sako ji ir priduria, kad jeigu niekas nesikeis, greitu laiku susidursime su dar didesnėmis problemomis: išliekant dabartinėms demografinėms tendencijoms, į darbo rinką ateis mažiau jaunų žmonių, nei išeis į pensiją. Tad kas gi kurs mūsų šalies gerovę?
Ne tik darbdaviai turi keisti požiūrį, bet ir patys senjorai
„Kiekvienais metais tenka ieškoti pardavimų vadybininkų ar darbuotojų kitoms pozicijoms. Jeigu darbo skelbimą talpiname į mokamus portalus cvbankas.lt, cvonline.lt ir pan., iš ten CV iš senjorų nesulaukiame, nors ten jie savo gyvenimo aprašymus gali dėti nemokamai. Jeigu patalpiname į Užimtumo tarnybos puslapį, iš ten sulaukiame CV, bet vos 2-3 iš vyresnių žmonių, ilgai esantys bedarbiai arba pensinio amžiaus“, – paskutinių metų tendencijas pastebi kompanijos „DSP Plius“ vadovė Irma Spudienė.
Neturint patirties vadyboje kartais, pasak kompanijos vadovės, vyresni žmonės nori 1500–2000 atlygio ir priedų, kai, pavyzdžiui, vadybininko atlygis yra bazinis atlyginimas plius priedai. „Ne visada jie nori girdėti, kad reikia mokytis, kad tai bus nauja sritis ir gausite klientus, tik reikės bendrauti. Dažnai tokio amžiaus nebenori važinėti automobiliu, galbūt darbo sąlygų nepaskaito, pritrūksta atidumo“, – sako pašnekovė.
I. Spudienė sako, darbdaviams pritrūkstant darbuotojų, senjorai būtų puiki išeitis, bet svarbu ir nesustoti bei mokytis visą gyvenimą ir nenuleisti rankų. Dar viena iš grėsmių, pasak pašnekovės, kuri paskatina ir senjorus „nenorėti“ dirbti, jei jie iki pensijos buvo bedarbiai, tai didžiulės pašalpos: „Čia reikia pokyčių. Jeigu žmogus gauna pašalpą, turėtų kažkur savanoriauti, ką nors naudingo nuveikti valstybei“.
Paklausus kokių priemonių reikėtų imtis, norint išjudinti senjorų darbingumą, I. Spudienė siūlo didesnę mokymų ir darbo galimybių senjorams sklaidą per televiziją, socialinius tinklus, labiau skatinti senjorus mokytis kompiuterinio raštingumo, nes vienaip ar kitaip su kompiuteriais susiduriama daugelyje darbų.
Kompanijos vadovė sako, kad reikėtų ir kitokio pačių senjorų požiūrio į jaunesnius vadovus: „Galbūt tiktų psichologų ar kitų specialistų pagalba, nes dažnai senjorai ar tiesiog darbuotojai vyresni už vadovus, ne visada jaučia jiems pagarbą, pradeda pasakoti, kad jie geriau žino, pamoko dirbti, primindami, kaip buvo dirbama anksčiau. Dėl to irgi sunkiau ir įsidarbinti, ir paskui dirbti. Tad ir čia matyčiau reikalingus pokyčius“.
I. Spudienės vadovaujamoje kompanijoje 13 metų dirba vyr. buhalterė, kuriai šiuo metu 63 metai: „Mes esame kalbėję su ja, kad ji dirbs tiek, kiek sveikata leis. Net negalvojame jos atleisti ar pakeisti, jos profesinė patirtis bei darbštumas mus žavi ir tinka“. Ateityje aprimus pandemijai, vadovė žada įmonės plėtrą, ieškos pardavimų vadybininkų, dirbančių su viešaisiais pirkimais, gali reikėti asistentų – šis darbas puikiai tiktų senjorams.
Darbo laukia beveik 3 tūkst. senjorų
Liepos pradžioje Užimtumo tarnyboje užregistruoti 2953 pensinio amžiaus asmenys. Lengviau įsidarbinti tiems, kurie dirbo buhalteriais, finansininkais, inžinieriais ir turi skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Dažniausiai tokie asmenys ilgiau išsilaiko darbo rinkoje.
Dažniausiai senjorai yra įdarbinami paslaugų ir transporto srityse. Kvalifikuoti ir populiarias profesijas bei įgūdžius turintys paklausūs apskaitininkai, buhalteriai, konsultantai, mokytojai, mokytojų padėjėjai. Pastebima, kad nemažai, ypač rajonuose, kvalifikuotą darbą dirba gydytojai, mokytojai.
Mažesniuose rajonuose Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriai nesulaukia didesnio senjorų susidomėjimo suėjus pensiniam amžiui toliau dirbti. Tačiau į didesnių miestų skyrius kreipiasi nemažai senjorų, kurie pageidauja dirbti, yra energingi, nori finansiškai pagerinti savo gyvenimo sąlygas.
Paprasčiau tęsti darbą, nei ieškotis naujo
Paklausus, kokios šiandien yra galimybės Lietuvoje dirbti senjorams, Rita Karavaitienė, „CV Online“ marketingo vadovė sako, kad čia galima kalbėti apie kelis variantus: „Pirmas, kai sulaukus pensijinio amžiaus darbuotojas turi galimybių ir nusprendžia toliau dirbti. Šis variantas yra daug paprastesnis, nei išėjus į pensiją po kurio laiko ieškoti naujo darbo. Dažniausiai šį variantą renkasi vadovaujančias pareigas užimantys darbuotojai, švietimo, paslaugų, finansų, medicinos, prekybos sferos darbuotojai, kvalifikuoti darbininkai. Tokiu būdu išlaikomas darbo stažo tęstinumas, pareigos, atlyginimas“.
Jei, pasak R. Karavaitienės, darbo ieško jau išėjęs į pensiją žmogus, variantų irgi yra įvairių, tai priklauso ir nuo to, kokias pareigas užėmė prieš tai, ar turi darbo rinkoje reikalingų įgūdžių, kokioje vietovėje ieškoma darbo ir panašiai. „Jei žmogus turi ir patirties, ir reikalingų įgūdžių, kaip greitai ras darbą priklausys ne tik nuo darbuotojo asmeninių savybių, ryžto dirbti, bet ir nuo įmonių požiūrio į senjorus. Visgi, neretai išėjusieji į pensiją ieškantys darbo turi tenkintis paprastesniais ar trumpalaikiais darbais už mažesnį atlygį“, – sako „CV Online“ atstovė.
Senjorai kviečiami ne tik dirbti, bet ir užsiimti kitomis veiklomis
Vilniaus gydymo įstaigos pačios prašo plakatų su veiklomis senjorams, nes pastebima, kad kai prasideda organizuojamos veiklos, sumažėja apsilankymų pas gydytojus skaičius. Vienas populiariausių projektų, vykęs Vilniuje liepos pabaigoje – „Susitikim, mieli senjorai“. Organizuojamas 100 km ėjimas aplink Vilnių. Senjorai buvo kviečiami eiti 10 antradienių po 10 km. Ėjikams naudingus patarimus dalino profesionali instruktorė, kuri mokė, kaip taisyklingai kvėpuoti, kaip mankštintis.
Projekto „Susitikim, mieli senjorai“ metu rudenį ir žiemą senjorams bus organizuojami nemokami sveikatos stiprinimo (linijinių šokių), tapybos, kūrybinių dirbtuvių, kalanetikos ir kiti užsiėmimai.
Dar viena iniciatyva Vilniuje – „Senjorų Avilys“, burianti Vilniaus senjorus veikloms, bendravimui, gerai nuotaikai ir energijai. Po vienu stogu įsikūrusias nevyriausybines organizacijas (NVO) jungia vienas tikslas – neatlygintinai užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą, aktyvų laisvalaikį, turiningą bendravimą bei veiklas, padedančias įveikti vienatvę, sumažinti atskirtį, palaikyti gerą sportinę ir emocinę būseną. Senjorų avilyje vykdoma klubinė, panašių interesų senjorus apjungianti veikla, įrengtos atokvėpio zonos užtikrina iniciatyvos gyvybingumą. Čia nuolat užsiėmimus lanko daugiau kaip 1000 senjorų, tačiau visada laukiami nauji nariai.
Rugpjūčio mėnesį Vilniaus senjorai kviečiami kasdien mankštintis sporto salėje grupinėse treniruotėse kartu su kineziterapeute, taip pat naudotis treniruoklių sale, pažaisti stalo tenisą, pasivaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis, mokytis dirbti kompiuteriu ir naudotis išmaniaisiais telefonais. Norintiems atsipalaiduoti, atgauti pusiausvyrą ar tiesiog pailsėti nuo kasdienių rūpesčių senjorams padės dailės, teatro ar filmų terapija. Dar daugiau aktyvių veiklų senjorams pasiūlyti planuojama rugsėjo mėnesį. Visos senjorams skirtos veiklos organizuojamos su Vilniaus miesto savivaldybės pagalba per projektines lėšas bei padedant „Senjorų avilio“ rėmėjams.
„Vilnius sveikiau“ biuras kviečia visus Vilniaus miesto ir rajono senjorus šį sezoną prisijungti prie nemokamų mankštų ir užsiėmimų, skirtų vyresnio amžiaus žmonėms. Programose gerinama ne tik fizinė, bet ir emocinė senjorų sveikata. Senjorams skirti užsiėmimai: fizinio aktyvumo stiprinimo programa „Šokio ritmu“, vyresnio amžiaus žmonių fizinio aktyvumo programa Nemenčinėje bei Antakalnyje.
Kaune veikia senjorų Tarnyba
„Kaune veikiančios senjorų organizacijos įgyvendina ne tik kultūrinius renginius, bet teikia ir socialinę pagalbą vienišiems, ligotiems senjorams jų namuose, taip pat įtraukdami juos ir į dienos centro veiklas“, – sako Kauno savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė.
Viena iš tokių organizacijų – VšĮ Senjorų dienos centras „Keturlapis dobilas“, teikianti paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms jų namuose: sutvarko buitį, paruošia maistą, pasirūpina pagyvenusių žmonių socializacija, palydi į gydymo įstaigas. Senjorai, kurie gali atvykti į dienos centrą, kasdien aktyviai dalyvauja užimtumo grupėse, viktorinose, žaidžia stalo žaidimus, piešia, kartu skaito ir pramogauja, dalijasi savo patirtimi bei turiningai diskutuoja tarpusavyje.
Taip pat nuo liepos 20 dienos 60 metų ir vyresni Kauno gyventojai kviečiami į nemokamus „Visuomenės sveikatos biuro“ organizuojamus sporto užsiėmimus. Atgauti jėgas norintys senjorai galės rinktis net iš keturių skirtingų užsiėmimų – mankštų baseine, linijinių šokių, „Tai Či“ užsiėmimų bei mankštų su kineziterapeutu arba dalyvauti nemokamoje sveikatingumo stovykloje „Mano sveikatos laikas“ ir stiprinti savo sveikatą kartu su profesionalų komanda 6 dienas iš eilės.
Kasmet dėmesio senjorams skirti neužmiršta ir „Judėk sveikai“ projektas. Šią vasarą vyresnio amžiaus kauniečius kviečia sportuoti Dainų slėnyje net tris kartus per savaitę.
„Kaune veikia ir atskira senjorų Taryba, kurioje iš kiekvienos seniūnijos išrinkti nariai sprendžia miesto senjorų problemas, vyksta į edukacines ekskursijas. Į Tarybos posėdžius kviečiami nauji svečiai, kurie išaiškina iškilusius klausimus bei padeda išspręsti įvairias problemas. Spalio mėnesį organizuoja renginių ciklą, nemokamus sporto, kultūros, įvairių veiklų užsiėmimus“, – pasakoja J. Baltaduonytė.
Taip pat Kauno savivaldybės atstovė išskiria Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos senjorams siūlomas veiklas (skaitmeninio raštingumo ir užsienio kalbų mokymai bei įvairios paskaitos), Kauno miesto muziejuje veikiantį Trečiojo amžiaus universiteto Istorijos fakultetą, Kauno pedagogų kvalifikacijos centre senjorams vykstančias kūrybines dirbtuvėles, literatūrinius skaitymus, Kauno kultūros centro studijas.