Nuo kitų metų – alga tik pavedimu
Šių metų gegužės mėnesį skaidraus verslo iniciatyva „Baltoji banga“ kartu su „Rait“ atliko Lietuvos gyventojų apklausą apie verslo skaidrumą, kuri atskleidė, kad beveik penktadaliui apklaustųjų (19 proc.) nelegaliai apskaitytų prekių ar paslaugų teko įsigyti dažniau nei prieš pandemiją. Dažniau su šiuo teiginiu nesutiko moterys bei aukštesnes pajamas gaunantys asmenys.
Apie pusė Lietuvos gyventojų (52 proc.) nėra linkę toleruoti verslininkų, kurie nepilnai apskaito pajamas ar vengia mokėti mokesčius. Didesnė tolerancija yra tarp tų, kurie gauna mažas pajamas (iki 300 eurų vienam šeimos nariui) bei šiuo metu nedirba.
Paklausus, kuo realiai rizikuoja įmonė algą išmokėdama „vokeliuose“, Eglė Radišauskienė, Lietuvos verslo konfederacijos vadovė, sako, kad pirmiausiai, tai yra reputacija ir nesuvokimas, kad dėl nesąžiningo darbo užmokesčio mokėjimo kenčia darbuotojo socialinės garantijos. „Tiek įmonė, tiek darbuotojas turi įvertinti, kad nuo visų sąžiningo mokesčių mokėjimo priklauso ir viešųjų paslaugų, kuriomis naudojasi visi, finansavimas, tai nesinori, kad žmonės patys save, savo vaikus ir kitus žmones apgaudinėtų. Taip pat labai aktuali yra ir antstolių išieškomų sumų kreditoriams problema“, - atkreipia dėmesį pašnekovė.
Š. m. birželio 22 d. priimtas Darbo kodekso pakeitimo įstatymas, nustatęs, kad nuo 2022 metų sausio 1 d. darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos, privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus, kuriems taikoma Prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
Dingstant „vokeliams“ – diskusijos apie aplinkos tausojimo skatinimą
„Tiek mes, tiek mūsų nariai dažnai daug dėmesio kreipiame ne tik į tai, kaip patys vykdome veiklą, bet kruopščiai atsirenkame partnerius visoje tiekimo grandinėje. Įmonės narės neretai turi įsidiegusios procesus bei turi etikos kodeksus, kuriais įpareigoja ir savo partnerius veikti skaidriai, – sako Rūta Skyrienė, iniciatyvos „Baltoji banga“, jungiančios 60 Lietuvos bendrovių, tarybos pirmininkė, „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė.
Pasak R. Skyrienės, siekta, kad „Baltijos bangos“ skaidrumo ženklas apimtų savyje du tikslus: skatintų verslą elgtis skaidriai ir visuomenei suteiktų galimybę paremti tuos verslus, kurie elgiasi sąžiningai.
Iniciatyvos tarybos pirminininkė sako, kad sulaukia skambučių ar žinučių socialiniuose tinkluose, kai žmonės kreipiasi pranešdami apie šešėlinę veiklą, neretai žmonės patys dar turi baimių kreiptis tiesiogiai į institucijas, o gal nori patvirtinimo, kad kreipiasi pagrįstai: „Visais atvejais susisiekiame su atsakingomis institucijomis ir perduodame informaciją“.
Kas gresia neskaidrioms įmonėms
Valstybinės Darbo inspekcijos vyriausiasis patarėjas Liutauras Vičkačka pabrėžia, kad dėl nelygių konkurencinių sąlygų sąžiningas verslas patiria nuostolių, padidėja įmonių bankroto galimybės. Neskaidrios įmonės rizikuoja darbuotojų motyvacija, prasta motyvacija nedidina darbo našumo. Galimos didelės mokestinės ir administracinės sankcijos, mažinančios finansinius įmonės resursus ir reputaciją.
„Tais atvejais, kai darbuotojui priklausantis darbo užmokestis yra mokamas „vokelyje“ ir darbuotojas nėra oficialiai įdarbinamas, gali būti nustatoma, jog įmonėje yra vykdomas nelegalus darbas. Nustačius įmonėse nelegalaus darbo atvejus, įmonėms skiriamos ne tik baudos. Teisės aktai nustato ir kitų veiklos ribojimų, pvz., susijusių su dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose, subsidijų, išmokų ar kitos valstybės pagalbos, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, gavimu, užsieniečių įdarbinimu ir kt. Kai yra nustatomas darbuotojų darbas paskelbtų prastovų metu mokant jiems atlyginimus „vokeliuose“, darbdaviai yra įpareigojami grąžinti skirtas subsidijas darbo vietų išsaugojimui“, – sako VDI atstovas.
Kas laukia darbuotojų, imančių uždarbį „vokeliuose“
Neigiamas poveikis darbuotojams, imantiems algas „vokeliuose“, pasak L. Vičkačkos, yra kelios: „Visų pirma, jie negaus išmokų įvykus nelaimingam atsitikimui arba išmoka bus labai maža. Taip pat negaus išmokos ligos atveju arba išmoka bus labai maža. Tokie darbuotojai negali arba jiems tampa labai sudėtinga gauti paskolą banke ar pasinaudoti lizingo paslaugomis“.
Kiti svarbūs aspektai yra tie, kad atlyginimą „vokelyje“ gaunantys darbuotojai iš esmės rizikuoja nesukaupti būtinojo darbo stažo pensijos gavimui, taip rizikuodami gauti žymiai mažesnę pensiją. Taip pat reikėtų žinoti, kad sumažėja darbuotojo gaunamos socialinės ir nedarbo socialinio draudimo išmokos bei kompensacijos (pavyzdžiui, atostogų vaikui prižiūrėti metu, nėštumo ir gimdymo atostogų metu, tėvystės atostogų metu ir kt.) – dėl to nukenčia ne tik pats darbuotojas, bet ir visa šeima.
Valstybinė mokesčių inspekcija praėjusiais metais atliko per 6000 patikrinimų
2020 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atliktų įvairių kontrolės veiksmų metu buvo nustatyta 10 atvejų dėl darbuotojams mokamo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio. Bendra „vokelyje“ sumokėtų atlyginimų suma siekė daugiau nei 170 tūkst. eurų. 2019 m. nustatyta 15 atvejų, kurių metu išmokėta 188 tūkst. eurų neapskaityto darbo užmokesčio.
Iš nustatytų pažeidimų atvejų trys jų buvo maitinimo ir gėrimų teikimo veikloje, po vieną atvejį registruota telekomunikacijos, augalininkystės ir gyvulininkystės, medžioklės, pastatų statybos, mažmeninės prekybos ir variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybos, sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais bei medienos bei medienos ir kamštienos gaminių (išskyrus baldų gamybos) veiklose. Šių ir kitų sektorių mokesčių mokėtojų veikla ir deklaruojami mokesčių pokyčiai analizuojami ir rizikingiausiems mokesčių mokėtojams taikomi aktyvūs stebėsenos ir / ar kontrolės veiksmai.
VMI atkreipia dėmesį, jog kontrolės veiksmų metu tikrinama daug dalykų: neapskaitomos pajamos, nelegalūs darbuotojai ir tuo pačiu neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimas. „Vokeliai“ gali būti nustatyti bet kokio veiksmo metu, nebūtinai tuomet, kai kontrolės veiksmo tikslas buvo neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimas. Iš viso 2020 m. VMI atliko 6098 kontrolės veiksmų, kurių metu nustatyta papildomai mokėtina suma siekė daugiau nei 50 mln. eurų.
Siekdama mažinti atlyginimo mokėjimo „vokeliuose“ galimybę, VMI didžiausią dėmesį skiria „juodų“ pinigų (kurie skiriami išmokėti „vokeliuose“) kiekiams mažinti įmonėse bei įgyvendina veiklos modelį „Įspėjau – pasirink“. Rizikingiausios įmonės sulaukia VMI inspektorių vizito, o kitai daliai įmonių vadovų siunčiami įspėjamieji laiškai arba jie kviečiami į VMI pasiaiškinti. Jei verslininkai nesugeba pagrįsti mokamo dažnai net mažesnio nei „minimumas“ atlyginimo (o tai parodo atlyginimų „vokeliuose“ mokėjimo didelę riziką įmonėse) ir nekoreguoja apskaitomo užmokesčio, sulaukia VMI kontrolės procedūrų.
Nagrinėjant VMI gaunamų gyventojų pranešimų per VMI Pasitikėjimo liniją (numeriu 1882) ir STOP šešėliui el. paštu statistiką, paaiškėjo, kad per 2020 m. VMI sulaukė 344 anonimiškų pranešimų apie galimą atlyginimo mokėjimą „vokelyje“. 2019 m. tokių pranešimų sulaukta daugiau – 452.
Skaidrumas turi tapti ne privalumu, o savaime suprantamu dalyku
„Darbo apmokėjimo skaidrinimas susijęs su Lietuvos ekonomikos lygio augimu ir socialinėmis garantijomis. Kai darbuotojai patys pradės reikalauti socialinių garantijų iš darbdavio ir atsisakys dirbti už minimalų atlyginimą, pavyzdžiui, tais atvejais, kai konkretaus sektoriaus darbo užmokesčio vidurkis yra kur kas didesnis už minimalų mėnesinį darbo užmokestį, tada ir darbdaviai turės daryti išvadas, norėdami pasamdyti reikiamą skaičių darbuotojų. Čia matau ir kartų klausimą – Y ir Z kartos atstovai yra patys labiau socialiai atsakingi ir neretai iš darbdavių reikalauja tų reikiamų socialinių garantijų“, – pastebi Mykolo Romerio Universiteto (MRU), Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto, Komunikacijos instituto docentė Dr. Miglė Černikovaitė, besidominti įmonių socialine atsakomybe.
M. Černikovaitė atkreipia dėmesį, kad sąžiningas ir atsakingas verslas rūpinasi savo darbuotojais ir moka skaidrų atlyginimą, mažina aplinkos taršą ir investuoją į efektyvesnę, ekologiškesnę, mažesnį CO2 pėdsaką paliekančią gamybą bei logistikos sistemą, produktų gamybai naudoja gamtą tausojančią energiją (iš atsinaujinančių šaltinių), vykdo tęstinę socialinę veiklą ir apie tai skaidriai komunikuoja.
Pagal „Norstat“ (2021 m.) atlikto tyrimo duomenis, daugiau nei 70 proc. organizacijų Lietuvoje teigia, kad jiems rūpi aplinkosauginiai klausimai, t. y. įmonių neigiamo poveikio aplinkai mažinimas ir kad tai svarbu jų versle. „Vis dėlto, tik maža dalis iš jų turi poveikio aplinkai mažinimo iniciatyvų – rūšiuoja atliekas, renkasi tvarias darbo priemones, gamina ir naudoja perdirbamas pakuotes, naudoja žaliąją energiją ir pan. Taigi, šioje srityje tik truputį paėjome į priekį, – sako MRU docentė. Svarbu paminėti kintantį darbdavio santykį su darbuotojais, – pasigirsta vis daugiau pavyzdžių apie sąžiningus ir atsakingus verslus, besirūpinančius savo darbuotojais“.