Vaikų su sutrikusia raida globos namų ir dienos centro „Šeimos slėnis“ užimtumo specialistė Ugnė Alsytė įsitikinusi, kad jos darbo tikslas nėra pasirūpinimas centro globotinių ir lankytojų užimtumu. Tai kryptingas, daug įvairovės, dinamiškumo atnešantis darbas, kuriame reikia įjungti savo visą kūrybiškumo potencialą.
„Savo darbą matau kaip didelį kalną, į kurį nusimačiusi krypti bandau kopti. O kaip įkopsiu, priklauso nuo manęs, žinoma, ir nuo organizacijos, kurioje dirbu, bei pačių vaikų. Visgi darbas suteikia labai daug džiaugsmo, nes tai nėra vaikų specialusis ugdymas, visko siekiu pasitelkiant žaidimą – o tai dovanoja daug gerų emocijų ir kūrybinės erdvės“, – apie užimtumo specialisto profesiją pasakoja pašnekovė.
Įgūdžių ugdymas per žaidimą
Socialinį darbą studijuojanti mergina prisipažįsta, nors šioje darbo srityje dar tik pradeda kaupti patirtį, tačiau darbe praleistas laikas jai jau padėjo apsispręsti, kad ir toliau tęs savo karjerą socialinio darbo srityje.
„Šeimos slėnyje“ U. Alsytė nėra vienintelė, atsakinga už užimtumą. Pašnekovė daugiau rūpinasi užimtumu iš socialinio darbo perspektyvos, kiti dirbantys specialistai yra dailės, muzikos terapijos profesionalai.
„Mano, kaip užimtumo specialistės, užduotis yra ugdyti socialinius, buitinius ir savarankiškumo įgūdžius vaikams su raidos sutrikimais. Kai kuriems suaugusiems užduotys ir veiklos gali atrodyti paprastos, tačiau vaikams su raidos sutrikimais labai reikalingos ir kartais sudėtingos. Tarp tokių veiklų yra ir maisto ruoša, higienos laikymosi ugdymas“, – pasakoja su vaikais tiek individualiai, tiek grupėmis dirbanti užimtumo specialistė.
U. Alsytė prisipažįsta, kad darbe reikalinga ir kantrybė. Rezultatai nėra pasiekiami greitai: reikalingas ilgas ir nuoseklus darbas.
„Sėkmingam darbui pirmiausia svarbus abipusio ryšio su vaiku užmezgimas. Tik atėjusi dirbti į centrą, būtent nuo to ir pradėjau – ryšio su vaikais kūrimo“, – pokalbį tęsia pašnekovė.
Visgi užimtumo specialistei ramiau jaustis leidžia tai, kad vaikai dažniausiai laukia jos organizuojamų užsiėmimų, o šios srities specialistai paprastai vaikams asocijuojasi su smagiai praleidžiamu laiku.
„Žinoma, būna, kad kai kurios užduotys taip vaikų noro ir nesužadina, tačiau tuomet vaikus įtraukti ir sudominti bandome per kūrybiškumą“, – svarsto U. Alesytė.
Pasiteiravus, ar veiklos vaikams su raidos sutrikimais organizuojamos pagal programą, ar įgūdžius lavinančių žaidimų sąrašą, mergina vėl paminėjo kūrybiškumą: „Pirmiausia, išskaidau ir išgryninu tikslus, ką noriu konkrečia veikla pasiekti. o tada pasitelkusi kūrybiškumą bandau kurti žaidimų formas, kurios kiekvienam vaikui, turinčiam individualius poreikius, padėtų pasiekti tikslus“.
Parašė neįprastą motyvacinį laišką
Užimtumo specialistė batus matuojasi ir globos namų „Užuovėja“ darbuotoja Adelė Pavliukevičiūtė. Muzikos ir šokių studijas baigusi mergina padeda globos namų gyventojoms atrasti save ne tik per menines veiklas, bet ir už institucijos sienų.
„Pamenu paauglystėje skaičiau daug knygų apie žmones su psichiniais sutrikimais. Mane labai traukė ši tema. Kai baigiau studijas, ilgai ieškojau darbo, dalyvavau pokalbiuose ir taip pamačiau globos namų „Užuovėja“ skelbimą. Prisiminiau vaikystėje skaitytas knygas ir pagalvojau, kad pabandysiu“, – prisimena pašnekovė.
Kad gautų norimą darbą, ji parašė neįprastą, bet nuoširdų ir atvirą motyvacinį laišką, kuris padėjo atverti duris naujam darbui. Taip A. Pavliukevičiūtė su „Užuovėjos“ gyventojomis dirba jau penkerius metus.
Sveikatingumo mankštos, šokiai, muzika, meditacijos. Tai tik dalis veiklų, kuriomis mergina praskaidrina globos namų gyventojų kasdienybę.
„Užsiėmimai, rankdarbiai, įgūdžių lavinimas – tai tik kelios veiklos. Taip pat važiuojame į pažintinius takus, lankome parodas. Vis dėlto sakyčiau, kad didžioji mūsų darbo dalis – būti globos gyventojų draugais. Mes su merginomis daug šnekamės, daliamės patirtimi. Kartu esame nuo ryto iki vakaro“, – darbo kasdienybe dalijasi pašnekovė.
A. Pavliukevičiūtė tiki, kad užimtumo specialistų darbas padeda pasijusti pagalbos poreikį turintiems žmonėms reikalingiems: „Pavyzdžiui, paskatiname gaminti darbelius, kuriuos vėliau parduodame, ir taip leidžiame jiems užsidirbti. Jei niekas nesirūpintų šių žmonių užimtumu, viskuo būtų pasirūpinta, jie nesijaustų tokie reikalingi.“
Nuo karoliukų klijavimo iki meilės gamtai
Be to, nuolat vykstančios skirtingos veiklos taip pat padeda globos namų gyventojams surasti savo pomėgius ar net atrasti talentus.
„Pavyzdžiui, viena iš gyventojų pradėjo klijuoti mažais karoliukais atvirukus, darbai vis didėjo ir dabar jau klijuojami plakatai iš itin smulkių karoliukų. Net ir jos darbų parodą jau turėjome“, – besididžiuodama savo auklėtinės darbais kalbėjo užimtumo specialistė. Tarp tokių pavyzdžių – ir mezgimas, nėrimas arba tiesiog pamiltas sportas ar kasdieninės mankštos.
„Viena gyventoja suprato, kad labai myli gamtą ir jai patinka pažintiniai takai. Kai tik būname miške ir ji pamato didesnį medį, nori prie jo pasėdėti, apkabinti, pabūti su medžiu“, – šypsojosi pašnekovė.
A. Pavliukevičiūtė prisipažįsta, kad prieš užimtumo specialistės darbą turėjo ir geriau apmokamą darbą prestižinėje įmonėje, tačiau tai jai gyvenimo pilnatvės neatnešė.
„Dabar darbas man yra energijos šaltinis. Visada jos pasikraunu, kai žinau, kad darau kažką gero kitiems. Darbas – mano gyvenimo variklis. Būtent čia pradėjusi dirbti supratau, kad darbas neturi būti vien pajamų šaltinis. Jaučiu, kaip dabartinė veikla man kelia pasididžiavimą“, – atvirauja pašnekovė.