Galimybės – kiekvieno sporto propagavimui
Viena iš 2019 m. Lietuvoje finansavimo sulaukusių, mažiau žinomų sporto šakų – tik apie 1970 metus JAV pradėtas propaguoti diskgolfas.
Dabar jis atranda nišą bei jį propaguojančių entuziastų ir Lietuvoje – į golfą savo principu panašiam žaidimui, kai reikia pataikyti į taikinį ir įveikti trasą per kuo mažiau bandymų, finansavimą skyrė dvi šalies savivaldybės. Vilniaus miesto savivaldybė VšĮ „Vilniaus diskgolfo klubas“ veiklai ir renginiams skyrė 500 eurų, o Elektrėnų savivaldybė projektinei su šia sporto šaka susijusiai veiklai – 300 eurų.
Tuo metu taip pat atvirose erdvėse žaidžiamą lėkščiasvydį finansavo keturios – Klaipėdos miesto, Plungės rajono, Prienų rajono ir Šiaulių miesto – savivaldybės, o bendra šiai sporto šakai skirta suma siekė beveik 4 tūkst. eurų. Šis komandinis sportas žaidžiamas septyni prieš septynis su skraidančiu disku stačiakampio formos aikštelėje, kurios galuose yra taškų pelnymo zonos. Jei joje pagaunamas mestas diskas, komanda gauna tašką, o nepavykus metimui – ataką rezga jau priešininkai.
„Sportas nėra vien tik futbolas ir krepšinis, atsiranda ir mažiau žinomų, populiarių sporto šakų, kurių entuziastams reikia suteikti kuo įmanoma geresnes sąlygas sportuoti. Mūsų mieste ir rajone taip pat finansuojami dviračių ir orientavimosi sportai, biliardas, stalo tenisas, šachmatai bei daugelis kitų, kad kiekvienas galėtų užsiimti sau patinkančiu sportu.
Iš projekto „Sporto pinigai“ duomenų matome, kad šiuo keliu stengiasi eiti ir kitos šalies savivaldybės, o toks viešumas, tikiuosi, ieškoti mėgstamos sporto šakos paskatins vis daugiau žmonių“, – viliasi Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas.
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės finansavimo sulaukė ant ledo žaidžiamas kerlingas – salių nuomai skirti 3 tūkst. eurų. Šio žaidimo metu dvi komandos paeiliui leidžia 20 kg sveriančius akmenis, kuriuos turi pastatyti kuo arčiau taikinio ir neleisti to padaryti priešininkui. Finansavimo šalyje sulaukė ir kudo, kuri sujungia karatė, bokso ir džiu-džitsu kovos menus, o dvikovos vyksta pilno kontakto taisyklėmis. Jonavos rajono savivaldybės pateiktais duomenimis, šios sporto šakos aukšto sportinio meistriškumo sportininkų rengimui skirti 800 eurų.
Dėmesio susilaukė ir istorinis lietuvių sportas
Savivaldybėms skirstant sporto pinigus pernai atsižvelgta ir į senovinį sportą – lietuvišką ritinį, įvairiuose šalies kampeliuose dar vadinamu ripka, rifle, ritule, ritiniu ar katilka. Jis rašytiniuose šaltiniuose paminėtas dar 17 amžiuje, o iš vieškelių į futbolo aikštes persikėlė 1923 metais, kai buvo apibendrintos jo taisyklės.
Jose dėstoma, kad pagrindinis 7 narių komandos tikslas yra įridenti ripką į varžovų vartus. Už tai skiriami trys taškai, jei ripka kerta galinę aikštės liniją – vienas. Apie 700 gramų sveriančią dabar iš gumos gaminamą ripką galima mesti tik rankomis, o stabdyti iš beržo gaminama lazda, dar vadinama ritmuša.
Populiarėjant šiam sportui 1961 metais Vilniuje įvyko ir pirmasis nacionalinis čempionatas, kuris, išskyrus 1990 metus, kasmet vyksta iki šiol. Vienais stipriausių jame nuolat tampa Žemaitijos atstovai, todėl nieko keisto, kad čia senas tradicijas turintis sportas yra skatinamas ir populiarinamas – Plungės rajono savivaldybė Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos projektui pernai skyrė 1,1 tūkst. eurų. 2019 metų nacionaliniame čempionate vietos komanda „Plateliai“ užėmė antrą vietą.
Tąkart triumfavo suvalkiečiai – Vilkaviškio miesto ritinio sporto klubas „Žiedas“. Jis, remiantis pateiktais duomenimis, iš rajono savivaldybės gavo 950 eurų projekto veikloms įgyvendinti. Kitas šiame mieste veikiantis ritinio sporto klubas „Alvito Širvinta“ sulaukė 710 eurų paramos.
Tai mažiau nei paskutinę, penktą vietą pernai nacionalinėse pirmenybėse užėmę Kupiškio ritinio sporto klubo „Aukštaičiai“ atstovai – jiems rajono savivaldybė pagal projektą „Istorinio lietuviško žaidimo atgaivinimas ir populiarumas, dalyvavimas respublikinėse ir rajono varžybose“ skyrė 1 465 eurus.
„Šis sportas mūsų mieste turi senas tradicijas, tai rodo ir dvi konkurencingos Vilkaviškio komandos. Jos ne tik suteikia galimybes vietiniams užsiimti mėgstama veikla, bet ir pratęsia šios istorinės sporto šakos tęstinumą.
Svarbu, kad apie šį ir daugelį kitų mažiau populiarių aktyvių užsiėmimų kalbama, viešumui padeda projektas „Sporto pinigai“, kurio dėka apie lietuvišką ritinį sužino vis daugiau žmonių. Tai gali būti paskata pirma užsukti į varžybas, o galiausiai gal ir patiems išmėginti šią ar kitą sporto šaką“, – apie projekto privalumus kalba Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka.