Nors vis daugiau dėmesio skiriama ir tam, kad biologinių tėvų meilės nepatiriantys vaikai turėtų kuo daugiau galimybių bendrauti, augti kaip asmenybės ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui, dažnai klausiama, ar tai pasiekti pavykstama.
Tačiau juk apie vaikų teises ir pareigas taip pat galima kalbėti ir iš kitos pusės – ko vaikams reikia, kad jie patys rūpintųsi savo ir kitų teisėmis, bei pareigomis.
Teisininkė: reikalingas teisių ir pareigų balansas
Advokatė Renata Narbutienė tvirtina, kad vaikų teisių ir pareigų santykio klausimas yra aktualus ne tik kalbant apie globos namus, bet ir apie visą visuomenę. Tais atvejais, kai nėra užtikrinamas šis santykis, kenčia tiek patys vaikai, tiek ir tie, kurie jais rūpinasi – biologiniai tėvai, globėjai ar globos institucijų darbuotojai.
“Manau, kad turėtų būti interesų pusiausvyra – ir teisių, ir pareigų aspektu. Nes dabar, kuomet ypatingai akcentuojamos vaikų teisės, pareigos kažkaip ima ir nublanksta. Todėl šiuo klausimu turėtų vis labiau rūpintis ne tik teisininkai, bet ir psichologai. Būtina priemonių visuma, kuri padėtų pasiekti pokyčių šioje srityje. Nes kai pamirštamos pareigos, kyla konfliktai tarp vaikų (nepilnamečių) ir suaugusiųjų. Tokia situacija kartais tampa tiesiog nevaldoma“, - sako R. Narbutienė.
Vaiko teisių užtikrinimas pirmiausiai priklauso ir nuo aplinkos, kurioje jis gyvena. Ir ypatingai nuo suaugusiųjų, kurie juo rūpinasi kiekvieną dieną. Kartais svetimas globėjas gali būti geresnis už artimą giminaitį.
„Yra daug pavyzdžių, kuomet vaikas, augantis ne biologinėje šeimoje, gauna visą jam būtiną priežiūrą, atstovavimą ir ugdymą. Tam tikrais atvejais matome, kad, tarkime, krikšto mama, nesusijusi su vaiku kraujo ryšiais, juo pasirūpina daug geriau, nei tai galėtų padaryti kokie nors artimi giminaičiai. Taigi, vaiko teisių užtikrinimas labiausiai priklauso nuo vaiku besirūpinančio asmens – koks yra jo arba jos požiūris į savo ir vaiko teises, pareigas“, - remdamasi savo praktika kalba ekspertė.
Vaikų globos namuose vaikų teisių užtikrinimas – įmanomas, įsitikinusi advokatė. Tiesa, tam reikalingos milžiniškos pastangos ir Lietuva tikrai turi kur pasitempti.
„Yra geriausia, kad vaikas augtų šeimoje. Institucinė globa egzistuoja tik kaip neišvengiamas pakaitalas. Tam, jog globos institucijoje būtų užtikrinamos vaikų teisės ir tuo pačiu būtų ugdomas jų suvokimas apie pareigas, pirmiausiai institucijų darbuotojai turi būti labai aukštos kompetencijos. Kitas aspektas – tinkamas ir pakankamas institucijų finansavimas. Šiais klausimais Lietuvai dar tikrai yra kur tobulėti“, - aptakų receptą gerinti situacijai siūlo advokatė.
Globos namų direktorė: gerų pavyzdžių tikrai yra
Nepaisant į viešąją erdvę kartas nuo karto prasiveržiančios negatyvios informacijos apie įvairius įvykius, dažnai pamirštama kad gerieji pavyzdžiai ir dėmesio verti pasiekimai globos namuose dažnai nesulaukia nė trupučio dėmesio. Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro vadovė Diana Deveikienė akcentuoja, kad yra per mažai informacijos apie tai, kaip ir kuo gyvena vaikai globos institucijoje.
„Vaiko, gyvenančio tiek šeimoje, tiek globos namuose teisės ir pareigos nesiskiria. Visi vaikai pamiršta savo pareigas, tad jiems reikia jas priminti - sudominant, pateikiant įvairios informacijos, nuosekliai auklėjant. Reikalingos ir ribos, aiškios taisyklės. Su pareigomis yra sunkiau tiems vaikams, kurie yra patyrę įvairiausiais skriaudas, neturi saugaus artimųjų palaikymo rato ir nemano, kad turi teisių. Kitas svarbus aspektas - globos namuose augantys vaikai turi dažniau prisiminti ir vykdyti savo pareigas, prisiimti didesnę asmeninę atsakomybę. Šeimoje gyvenantiems vaikams pareigas iki galo vykdyti padeda tėvai, artimieji. Pavyzdžiui, šeimoje vaikas batukus rištis pradeda sulaukęs 3 metų, nes nuolat šalia esanti mama, daug ką skubėdama padaro už jį. O globos namuose augantis vaikas stengiasi būti pirmas, mokosi iš vyresnių kartu gyvenančių vaikų“, - apie vaikų aplinką ir galiojančias taisykles pasakoja centro direktorė.
D. Deveikienė taip pat pasakoja, kad siekiant sukurti ir išlaikyti kuo tinkamesnę jaunoms asmenybėms augti aplinką reikia labai daug pastangų. Tam, kad vaikai jaustųsi gerai, neužtenka vien finansų ar gerai įrengtų namų – būtinas nuolatinis dėmesys, priežiūra ir darbuotojų pasiaukojimas.
„Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre yra įkurtos 3 bendruomeninio tipo šeimynos – kiekvienoje iš jų auga iki 8 vaikų. Kiekvienoje šeimynoje dirba 5 darbuotojai - dienos metu po 2, o naktimis po vieną. Specialistų komanda (socialiniai pedagogai, socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai) yra ne tik profesionali, bet ir labai šilta – vaikai juos vadina vardais.
Kiekvienoje šeimynoje dirba ir vyrai, ir moterys, tad mažieji centro gyventojai mato gražų bendravimą ir bendradarbiavimą, pagarbą, pagalbą, draugystę, darbų pasidalijimą ir šeimyniško gyvenimo pavyzdį. Tik tokia aplinka, kurioje vaikas jaučiasi pastebėtas ir matomas, gali padėti pasiekti gerų ugdymo institucijoje rezultatų“, - pastangas, reikalingas paversti globos namus gera vieta gyventi, įvardija globos namų direktorė.
Vis tik pagrindinis kelias į vaiko širdį ir protą eina per sukurtą šiltą ryšį. Be jo neįmanoma daug sunkių patyrimų išgyvenusiam vaikui padėti suvokti ir prisiimti tiek savo teises, tiek ir pareigas.
„Net ir geroje aplinkoje sužeistos asmenybės „gydymas“ – ilgas ir sunkus procesas. Nusivylus suaugusiais yra sunku rasti pavyzdį, į ką lygiuotis, iš ko mokytis. Labai svarbu vaikui padėti atrasti savo stipriąsias puses ir padėti jas vystyti – kad atsirastų savivertės jausmas. Šiuo atveju svarbu ir savanorių, mentorių veikla ir visos visuomenės palaikymas, geranoriškumas, supratimas“, - aiškina D. Deveikienė.