Deja, 2014 metų pabaigoje ši alternatyva buvo vienintelis išsigelbėjimas net 3562 vaikams. Šis skaičius ne vieną skatina klausti, kokios priežastys nulemia vaikų apgyvendinimą globos namuose net ir tada, kai gerai žinoma, jog ši alternatyva yra nepalanki vaikui.
Ministerija: priežastys, žinomos visiems
Organizuojant globą, Vaiko teisių apsaugos skyrius pirmiausiai dairosi globėjų - vertinami tiek giminaičių, tiek ir norinčių bei pasiruošusių globoti šeimų galimybės ir lūkesčiai. Nepavykus surasti vaikui naujos šeimos, dėmesys krypsta į šeimynas. Šis variantas taip pat negarantuoja sėkmės – konkrečioje savivaldybėje gali nebūti šeimynų, o jei jos ir yra – gali trūkti vietų. Tuomet belieka paskutinis pasirinkimas – institucinė globa.
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktoriaus pavaduotojos Dainos Urbonaitienės, į institucijas daug vaikų patenka dėl to, kad neatsiranda pakankamai asmenų ar šeimų, norinčių juos globoti, įsivaikinti.
“Tai, jog globos institucijose gyvena daug vaikų, nulemia būtent norinčių globoti ir įvaikinti stygius. Net 70 procentų globėjų, kurių šeimose auga globos namų išvengę vaikai, yra artimi jų giminaičiai. Tad tenka pripažinti – norinčių globoti svetimą vaiką yra tikrai per mažai. Ir tais atvejais, kai nėra artimųjų giminaičių, naują šeimą paruošti nėra lengva. Tai ypač sudėtinga tais atvejais, kai tėvų globos netenka paauglys. Lietuviai dažniausiai nori globoti arba įsivaikinti mažus vaikus. O institucijose gyvena daugiausiai paaugliai”, - aiškina ekspertė.
Tiesa, galimybių padidinti įtėvių skaičių yra. Viena jų – keisti taisykles, ribojančias užsieniečių galimybes įvaikinti. Tačiau ministerijos atstovės teigimu, ši alternatyva kol kas nelaikoma patrauklia.
“Kuomet vaikas institucinėje globoje sulaukia, tarkime, dešimties metų, jam tikimybė būti įvaikintam ar paimtam į globą jau būna visai nedidelė. Lietuvių šeimos dažniausiai nori auginti tik mažus vaikus... O leisti išvežti mūsų genofondą iš tikrųjų nesinori”, - tvirtina D. Urbonaitienė.
Klaidos, kurias reikia taisyti
Ministerijos pristatytos priežastys gali būti vertinamos tik kaip žinomiausios ir labiausiai pastebimos. Vis tik vaikai į globos institucijas patenka ir tokiais atvejais, apie kuriuos retas, nesusidūręs su globos klausimu, pagalvotų. Viena tokių situacijų – kuomet artimieji giminaičiai negali ar nenori globoti nuo biologinės šeimos atskirtų vaikų. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos laikinosios vadovės Vitos Šulskytės teigimu, pavyzdžiai rodo, kad atvejų įvairovė tikrai didelė.
„Nerekomenduojama, kad vaikas būtų globojamas socialinės rizikos šeimoje. Nes tai tokia šeima, kuriai pačiai teikiama pagalba. Ji susiduria su sunkumais augindama ir savo vaikus, tad, tikėtina, negalėtų suteikti tinkamo rūpesčio, priežiūros dar ir globojamam vaikučiui. Nepaisant to, kad taip elgtis nerekomenduojama, tokių atvejų praktikoje yra pasitaikę“, - apie sprendimų, gelbstinčių vaiką nuo globos institucijoje, specifiką pasakoja ekspertė.
Be to yra dar ir tos situacijos, kai vaikams, kurie, regis, jau atrado naujas šeimas, vis tik tenka atsikraustyti gyventi į globos namus. Tai nulemia tiek aplinkybės, kurių neįmanoma valdyti, tiek ir per menkas pasirengimas globai.
„Būna atvejų, kai globėjai miršta ir vaikui keičiami globėjai. Tačiau daug sudėtingesnės situacijos kyla tuomet, kai vaiką globojantys seneliai susiduria su globojamųjų paauglystės iššūkiais. Kai kuriais atvejais problemos būna tokios didelės, kad netgi globotinius ir globėjus siejantys giminystės ryšiai, regis, praranda reikšmę. Tačiau svarbu pastebėti, kad tokiems artimiesiems, t.y. seneliams, pagal įstatymus mokymai dėl globos yra ne privalomi, o tik rekomenduotini. Mokymai, kurių metu jie sužinotų apie paauglystės krizes, visus raidos tarpsnius, ir būtinybę palaikyti ryšį su biologiniais tėvais, tikrai galėtų sumažinti tokių atvejų skaičių. Be to, kartu su pagrindinėmis žiniomis, įgūdžiais, seneliai gautų ir informacijos, kur vėliau galima kreiptis dėl tęstinės pagalbos, mokymų, individualių konsultacijų. Pastebime, kad seneliams tapus globėjais tam tikros problemos įsisenėja, nes nėra ieškoma pagalbos. Neišsprendus šių problemų vaikas gali atsidurti institucijoje“, - apie tai, jog globos namų gyventojų skaičius vis tik galėtų būti mažesnis, kalba V. Šulskytė.
Jei susidūrėte su globos klausimais ar problemomis, Jūs visada galite kreiptis į savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių arba Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos el. paštu info@vaikoteises.lt .