Juk surasti atsakymai ir klausimų kilimo priežastys gali padidinti norinčiųjų įsivaikinti ir globoti skaičių. O juos keliantiems – ir geriau suprasti save. Kartais tikrai reikia nedaug – tik pasidalinti savo mintimis ir surasti bent vieną asmenį, keliantį tokius pačius klausimus, nerimaujantį dėl tų pačių dalykų.
Tiesa, visiškai svetimo vaiko globa arba įvaikinimas – nelengvas ir pasiruošimo reikalaujantis procesas. Tai pripažįsta ir šiuo keliu einančios šeimos, ir psichikos sveikatos specialistai .
Savęs pažinimas ir priėmimas
Priimant sprendimą globoti ar įsivaikinti, klausimų kyla visiems. Tik kai kam daugiau, o kai kam – mažiau, įsitikinę Renata ir Darius, auginantys du įvaikintus vaikučius. Pasak poros, šis pasirinktas kelias leidžia susidurti su savo baimėmis, patirti nežinomybę ir galiausiai išsigryninti savo troškimus. Būtent taip pasiekiamas ta akimirka, kai galutinis sprendimas tampa visiškai aiškus.
„Mums tai buvo momentas, kai aiškiai supratome, jog tai ne savigaila dėl nevaisingumo, ne noras kitų akyse atrodyti „normalia“ šeima, ne savo norų „turėti“ įgyvendinimas... Tai buvo žinojimas, kad turi apsčiai ir nori tuo dalintis su kitais“, - apie savo ir vyro apmąstymus pasakoja Renata.
Paklausta apie sunkumus šiuo ieškojimo metu, Renata tvirtino, kad kiekvieno poros atveju tai visiškai unikalus dalykas. Vis tik svarbiausiu aspektu, kad ir kokios būtų kliūtys, išlieka asmens ar poros pasiryžimas siekti savo tikslo ir tikslus žinojimas, ko norima.
„Mūsų šeimai tokie, galima sakyti, išorės veiksniai, kaip aplinkinių nuomonė, pati procedūra, nebuvo svarbūs, nes mes labai aiškiai žinojome kur einame, ką norime daryti ir kodėl“, - tvirtino gyvenimą keičiantį sprendimą su vyru priėmusi moteris.
Renata taip pat pabrėžia, kad, susidūrus su sunkumais, nereiktų galvoti, jog tai tik judviejų ir niekieno kito reikalas. Apsisprendimas ieškoti pagalbos gali padėti susitvarkyti su problemomis, kurios iš pradžių atrodo neįveikiamos.
„Jei kyla sunkumų, juos reikia visų pirma aptarti poroje ir tuomet turėti aiškią poziciją dėl vienokio ar kitokio veiksmo. Taip pat patartina ieškoti bendraminčių ir kompetentingos pagalbos – tai padeda ne tik susidėlioti savo mintis, bet ir tvirtai apsispręsti“, - patarimais dalijasi Renata.
Gąsdinančių minčių sąrašas
Būsimus globėjus ar įtėvius jaudinančios temos ir pagrindinės baimės – panašios. Tai patvirtina tiek jų užklausos specialistams, tiek ir su vaikais siejami lūkesčiai. Dažnas, susirūpinęs dėl savo gebėjimų auginti ir mylėti svetimą vaiką, pirmiausiai kelia ir pagalbos gavimo klausimą. Anot vaikų ir paauglių psichiatro Dainiaus Pūro, tokios pagalbos užtikrinimas yra tiesiog būtinas.
„Tam, kad globojančioms ir įvaikinančioms šeimoms kiltų mažiau iššūkių, joms būtinai turi padėti valstybė su savo psichologinių ir kitų paslaugų infrastruktūra. Kadangi nėra jokių garantijų, kad, pavyzdžiui, naujai, padidėjusiai šeimai seksis tik gerai, turi būti sudarytos sąlygos gauti bet kokią reikiamą pagalbą. Čia Lietuva turi labai pasitempti. Tokios pagalbos mūsų šalyje yra per mažai, jos nepakanka tais atvejais, kai naujuose namuose bandantis pritapti vaikas nėra „nors prie širdies dėk“.
Tuomet juk reikalinga ilgalaikė psichoterapija, kelių vizitų pas labai dideliais darbo krūviais užimtus poliklinikos specialistus tikrai neužtenka. Tokiais atvejais globėjams arba įtėviams neretai tenka ieškoti pagalbos privačiame sektoriuje“, - šeimas apie situaciją informuoja specialistas.
Kitas potencialias globėjų ir įtėvių šeimas jaudinantis aspektas – vaiko sveikata. Lietuviai nori kuo sveikesnių vaikų, tad kartais net ir įprastos sveikatos problemos kaip trumparegystė ar alergija gali tapti nenoro įvaikinti konkretų vaiką priežastimi. Profesoriaus teigimu, šis noras būti užtikrintiems dėl sveikatos kartais pasiekia sunkiai suprantamą lygmenį.
„Būna taip, kad tie, kur nori globoti, ateina pas specialistus ir sako: jūs ištirkit ir mums duokit garantiją, kad jis yra absoliučiai sveikas ir jam nebus jokių problemų besivystant. Bet kokios čia gali būti garantijos? Juk kai šeimai gimsta vaikas, taip pat nebūna jokios garantijos, jog jis bus sveikas ir per visą raidą nebus jokių problemų! Bet imant į savo šeimą svetimą vaiką tokie lūkesčiai išduoda baimes dėl galimų papildomų sunkumų ugdant vaiką”, - tvirtina D. Pūras.
Šalia fizinės sveikatos, lietuviams ypatingai svarbi ir galimybė nuspėti vaiko psichologinę sveikatą, gauti informacijos apie jo biologinę šeimą. Deja, daug kam tebekyla mintis, jog genai kur kas svarbiau negu aplinka, kurioje auga vaikas.
„Nauji įtėviai ar globėjai į vaiko išdykavimus dažnai žiūri su nerimu – net vertina juos kaip būsimo blogo elgesio ženklus. Pagal turimą informaciją prisimenama, kad iš biologinių šeimų paimtų vaikų yra prasti genai, jų smegenys „pragertos“... Tai gali pabloginti situaciją, nes imama gyventi įtampoje. Pagal psichologines teorijas tai vadinama savaime išsipildančia pranašyste. Vaikas jaučia, kad kažkas ne taip, kažkaip kitaip su juo yra bendraujama. Tada ir padidėja tokio „netinkamo elgesio“ tikimybė“, - apie pačių globėjų ir įtėvių atsakomybę kalba profesorius.
Galiausiai svarbu paminėti ir aplinkinių reakciją. Nors ji dažnai susijusi su įsivaikinti ar globoti ketinančių asmenų gebėjimais, bei susirūpinimu dėl ateityje galinčių kilti problemų, verta išskirti ir paprastą norą atsiriboti nuo tokių klausimų.
„Kad per mažai įvertinamas globėjų (įtėvių) ryžtas ir pasiaukojimas auginti svetimus vaikus gerai parodo ir reakcija į profesionalios globos finansavimą. Pasaulyje yra įsivyravusi tam tikrai geroji praktika : profesionalios globos atveju šeima imasi prižiūrėti negalią turintį vaiką ir už tai gauna atlyginimą. Lietuvoje tenka išgirsti, kad „to betrūko, jog atlyginimą mokėt už vaiko auginimą“. Tada kyla klausimas, kodėl globos įstaigose moka atlyginimą už vaiko auginimą ir niekam dėl to neskauda, o čia dabar kadangi žmonės gaus atlyginimą už tokį patį darbą, tik globojant vaiką šeimos aplinkoje, tai jau kažkam nepatinka“, - apie norintiems auginti svetimus vaikus kylančius iššūkius pasakoja vaikų psichiatras.
Mama ar tėtis – žmonės, į kuriuos gali kreiptis, kad ir kas benutiktų. Deja, ne visi turi laimę surinkę devynių skaičių kombinaciją pasidžiaugti jų parama – kartais žmonės, kurie turėtų būti artimiausi pasaulyje, tokių skambučių nelaukia arba ragelio pakelti jau nebegali... Ir jų vaikams tenka gyventi be tėvų.
Kartais apie skaudžius dalykus reikia kalbėti garsiai ir šįkart prašome tai padaryti jūsų. Padėkite nuimti šydą nuo gandais apipinto vaikystę globos namuose praleidusio žmogaus gyvenimo – jei kadaise tokia buvo Jūsų kasdienybė, prašome pasidalinti patirtimi: su kokiais sunkumais susidūrėte, ką išgyvenote ir kas jus paskatino sėkmingai judėti toliau? Galbūt patekote pas nuostabius įtėvius ir norite jiems tarti viešą dėkingumą žodį?
O gal esate vieni tų drąsių žmonių, kurie nuoširdžiai į savo šeimą priėmė jos neturėjusį mažylį? Prašome Jūsų – pasidalinkite savo patirtimi ir papasakokite, ko nereiktų bijoti tėvams, galvojantiems apie tokį sprendimą.
Konkurso taisyklės:
1. Konkursas vyksta nuo nuo gegužės 19 d. iki birželio 5 d.
2. Dalyvauti žaidime gali visi. UAB „Delfi“ darbuotojai žaidime dalyvauti negali;
3. Nugalėtojas/-a renkamas/-a 2015 m. birželio 6 d. iš visų dalyvavusių žaidime. Nugalėtojai skelbiamas konkursiniame tekste ir jam/jai pranešama asmeniškai žaidime nurodytu el. paštu.
4. Konkurso prizas – dešimt 12 numerių pasirinkto DELFI grupės žurnalo prenumeratų;
5. Konkurso dalyvis sutinka su šiomis Taisyklėmis ir pareiškia, kad jis/ji pateikia savo duomenis delfi.lt savo noru ir sutinka, kad jo/jos pateikti duomenys, būtų saugomi delfi.lt duomenų bazėje 3 savaites. Konkurso dalyvis pateikia savo duomenis delfi.lt tam, kad tretieji asmenys (šiuo konkrečiu atveju konkurso prizo steigėjas) galėtų prie šių duomenų prieiti, juos peržiūrėti ir kopijuoti, norėdamas susisiekti su konkurso dalyviais.
Laukiame Jūsų pasakojimų el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Šeima“, mintimis taip pat galite pasidalinti spausdami ant pilko mygtuko, naudodamiesi šia nuoroda, iki birželio 5 d. 10 istorijų autorių padovanosime 12 numerių pasirinkto DELFI grupės žurnalo prenumeratą.