Patyrusi padavėja papasakojo, kaip nė patys nežinodami prie stalo apsikvailina lietuviai

Lėkščių įvairovė gali nustebinti, vos ne kiekvienam patiekalui pagal oficialų stalo etiketą egzistuoja skirtinga lėkštė. Kaip nepasimesti ir neapsikvailinti prie stalo papasakosime šiame straipsnyje.

Lėkščių yra daugybė, tai ir užkandžių, pietų, salotų, žuvies, duonos ir daugybė kitų lėkščių. Pasak daugiau nei dešimtmetį padavėja dirbančios ir stalo serviravimo subtilybes išmanančios Rūtos Vyšniauskaitės, kokios lėkštės bus naudojamos vakarienės metu, priklauso nuo patiekalų, kurie bus valgomi. Tačiau svarbu, kad pačios lėkštės nesiskirtų savo išvaizda, tik dydžiu.

R. Vyšniauskaitė pabrėžia vieną klaidą, kurią ji yra pastebėjusi darant net gana prabangiuose restoranuose.

„Pagal oficialų etiketą, griežtai draudžiama, kad priešais žmogų būtų tuščia. Visada turi būti padėta lėkštė. Vienintelė akimirka, kai gali būti tuščia yra pačioje valgymo pabaigoje, kai atnešamas desertas“, – aiškina serviravimo žinovė Rūta Vyšniauskaitė.

Pašnekovės teigimu, jau atvykus svečiams ant stalo turi būti padėta didelė lėkštė, kuri vadinama serviravimo arba padėklinė lėkštė, ant kurios bus dedamos visų kitų patiekalų lėkštės. Ši lėkštė nunešama tada, kai baigiama vakarienė, tada ją pakeičia nedidelė lėkštutė desertui.

„Esu mačiusi, kaip atėjęs žmogus salotas ar užkandžius iškart pradeda krauti į tą didžiąją lėkštę. Aišku, oficialiose vakarienėse niekas iš jūsų dėl to garsiai nesijuoks ir turbūt net neužsimins, bet taip jūs parodysite, kad etiketo neišmanote visiškai ir esate labai prastai išauklėtas. Tai labai prasto tono ženklas“, – sako R. Vyšniauskaitė.

Padėklinė lėkštė turi stovėti maždaug 2 cm atstumu nuo stalo krašto. R. Vyšniauskaitė teigia, kad žmonėms susėdus prie stalo viskas priklausys nuo susibūrimo pobūdžio, tačiau įprastai bus iškart atnešama ir ant padėklinės lėkštės padedama užkandžių lėkštė.

Įprastai ant stalo taip pat bus kiekvienam žmogui padėta duonos lėkštė, ji dedama truputį kairiau virš padėklinės lėkštės, taip pat atskira labai maža lėkštutė sviestui, kuri bus tiesiai virš padėklinės lėkštės.

R. Vyšniauskaitė tikina, kad geriausia – paprastos baltos lėkštės. Jokių papuošimų ar piešinėlių ten neturi būti.

„Yra visokių lėkščių. Ypač Tarybų sąjungoje labai mėgo gaminti su visokiomis gėlytėmis ar kitokiais papuošimais. Tokių lėkščių ant stalo garbių žmonių kompanijoje reikėtų vengti, lėkštė turi būti paprasta ir netraukianti dėmesio dėl vienos paprastos priežasties, kad nenukreipto dėmesio nuo patiekalo“, – sako R. Vyšniauskaitė.

Pašnekovė priduria, kad šiai taisyklei yra išimčių, pavyzdžiui, jei planuojama per vieną vakarienę patiekti atskiras lėkštes vaisiams arba žuviai, kadangi šių lėkščių dydis panašus, jos gali būti su minimalistiniais žuvies arba vaisių ornamentais. Bet ji priduria, kad tai labiau teorija, nes tokios specifinės lėkštės praktiškai nenaudojamos: „Gal nebent kur nors karalių rūmuose.“

Tačiau kalbant apie kitas, o ypač pagrindinių patiekalų lėkštes, jos privalo būti itin paprastos ir geriausia vienodos. Kuo mažiau indai bus iššaukiantys ir atkreipiantys dėmesį, tuo geriau.

R. Vyšniauskaitė priduria, kad dabar populiarios darosi kvadratinės lėkštės. Pasak jos, jokio nusikaltimo nebus, jei tokias naudosime per oficialius pobūvius.

„Aišku, padėklinė lėkštė visada yra apvali. Taip pat turbūt ir užkandžių ar salotų lėkštė. Kvadratinės lėkštės tampa labai populiarios pastaruoju metu ir jas tikrai galima naudoti. Svarbiausia yra tai, kad patiekalas kuo geriau atrodytų lėkštėje. Todėl, pavyzdžiui, jei patiekalas apvalios formos, jis visai gerai žiūrisi kvadratinėje lėkštėje. Lėkščių paskirtis – pabrėžti patiekalą“, – sako R. Vyšniauskaitė.

Kalbėdama apie sriubos lėkštes, pašnekovė aiškina, kad ji gali būti tiek su briauna, tiek paprastas dubenėlis. Tirštesnes sriubas geriau patiekti dubenėlyje, tuo tarpu skystesnės – lėkštėje su briauna.