Nors apie STEAM ugdymą pastaruoju metu kalbama vis dažniau, anaiptol ne visi žino, ką reiškia šis žodis. Iš tiesų STEAM apima penkias sritis: gamtos mokslus (angl. Science), technologijas (angl. Technology), inžineriją (angl. Engineering), kūrybiškumą (angl. Arts) ir matematiką (angl. Mathematics), kurias sujungus su mokymosi procesu, sukuriamas integralus mokinių gebėjimų ugdymas.
Apie STEAM ugdymą mūsų šalyje kalbamės su Vilniaus STEAM ugdymo atviros prieigos centro Funkcinės dalies vadovu dr. Pauliumi Luku Tamošiūnu.
Šiai laikais STEAM ugdymas įvardijamas kaip vienas iš inovatyviausių mokymosi metodų. Kuo jis unikalus ir svarbus?
STEAM ugdymas remiasi tarpdalykiniu požiūriu į iššūkių sprendimą, pasiūlant individualizuotą arba konkrečiai grupei pritaikytą sprendinį, tad šis ugdymas tiesiogiai prisideda prie ateities inovatorių rengimo. Šios prieigos unikalumas yra tai, kad procesas gali būti nesudėtingai individualizuotas, nes remiasi projektine arba konkretaus konteksto pagrindu sukurta veikla. Viso proceso fasilitatoriais tampa mokytojai, kurie būdami atviri netikėtumams ir naujoms patirtims, mokiniams sudaro galimybes aktualiai asmeninei prieigai ir kūrybiško sprendinio realizacijai, proceso metu patiriant ir atrandant aktualius realaus gyvenimo aspektus.
Nors mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) specialistų paklausa darbo rinkoje yra išties didelė, šių krypčių mokslai Lietuvoje nėra ypatingai populiarūs. Kas trukdo pritraukti daugiau jaunų žmonių?
Augant STEM srities specialistų poreikiui, įmonės susiduria su naujais iššūkiais darbuotojų paieškų procese. Šios srities studijos būsimų studentų akimis vis dar matomos kaip nepaslankios, sudėtingos, gausios praktinių ir laboratorinių darbų. Toks grafikas retai suderinamas su jauno žmogaus noru greta studijų papildomai dirbti. Džiugu, kad vis daugiau įmonių steigia specialias finansines paramas, stipendijas, leidžiančias studentams susikoncentruoti į tikrai daug dėmesio ir susikaupimo reikalaujančias studijas.
Antroji priežastis – neretai atgrasanti gamtos mokslų, matematikos ugdymo programa ar mokytojų pasirenkamos priemonės jai įgyvendinti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra nustačiusi, kad 30-40 % gamtos mokslų pamokų turėtų sudaryti praktinės veiklos, tačiau to realizuoti esamomis sąlygomis beveik neįmanoma, tad liekama prie abstrakčių, neįtraukiančių formatų, nesuteikiančių mokiniams galimybės susižavėti pritaikomuoju STEM dalykų aspektu, dažnai turinčiu lemiamą poveikį renkantis specialybę.
Nors didelio populiarumo STEM dalykai nesulaukia, perspektyvos šios srities specialistams išties didelės. Kodėl šiais laikais reikia būtent šių sričių profesionalų?
Bet kuri šiuolaikinė inovacija remiasi technologiniu kažkokio iššūkio sprendiniu, todėl kuriant bet kurį produktą, būtinas šių sričių specialistų įsitraukimas. Technologinis raštingumas tampa būtinybe beveik visose šiuolaikinėse darbo vietose. Juk kiekvienas nori atlikti savo darbą greičiau, paprasčiau ir efektyviau. Įmonėms būtina didinti darbuotojų našumą – visa tai padeda padaryti technologiniai sprendimai, grįsti STEM inovacijomis.
Kiekvienas nori sparčiau veikiančio, galingesnio kompiuterio ar telefono, kuriuo būtų patogu naudotis. Tad vis labiau aktualėja ir humanitarinių, kūrybinių industrijų specialistų, turinčių gebėjimą „susikalbėti“, bendradarbiauti su kitų specialistais. Todėl pastaruoju metu vis aktualesniu tampa STEAM ugdymas, visapusiškai apjungiantis iššūkių sprendimui būtinų kompetencijų ugdymą.
Kaip manote, ar minėtų sričių specialistų paruošimas turėtų prasidėti dar mokyklos suole?
STEM dalykai visada buvo ir tikrai išliks mokyklos programos dalimi, užtikrinančia bazinį šiuolaikinio žmogaus paruošimą gyvenimui ir darbo rinkai. Džiugu, kad Lietuva keliauja STEAM ugdymo stiprinimo keliu, kai į bendras edukacines veiklas ir projektus sujungiama ir daugiau, ne tik STEM dalykai. Tokiu būdu mokiniams parodoma, kad sprendžiant bet kokius gyvenime kylančius iššūkius reikia žiūrėti plačiau, nebijoti bendradarbiauti su kitų sričių specialistais. Beje, bendradarbiavimas peržengiant vieno dalyko ribas išlieka vienu didžiausiu STEAM ugdymo diegimo mokyklose iššūkiu.
Kokį vaidmenį STEAM populiarinime Lietuvoje atlieka labiausiai naujų specialistų poreikiu suinteresuota pusė – verslas?
Pastaruoju metu nemažai įmonių ir visuomeninių organizacijų iniciatyvų, nukreiptų į STEAM ugdymo galimybių praplėtimą, tiesiog užplūdo mokyklas. Tai yra labai gerai, tačiau ugdytojai privalo atsirinkti ir pasirengti STEAM ugdymo strategiją mokykloje, dalyvauti tik strategiją tikslingai realizuojančiose partnerystėse. Pasitaiko atvejų, kuomet tikrai nuoširdžius ir gerus ketinimus turintys verslo atstovai kartu su siūloma iniciatyva įneša daugiau destrukcinio efekto, nei naudos mokiniams. To išvengti paprasta – tereikia daugiau bendradarbiauti su pačiais mokytojais, kitais ugdymo specialistais. Koordinuotas ir apgalvotas verslo bei visuomeninių organizacijų įsitraukimas į šiuolaikinį ugdymą mokyklose yra tiesiog būtinas.
Kaip mokytojai vertina regioninius STEAM ugdymo atviros prieigos centrus?
Bet kuri nauja galimybė iš pradžių yra sutinkama kaip papildomas iššūkis, sutrikdantis nusistovėjusią sistemą. Visų pirma mokytojai kviečiami pagal pajėgumus įsitraukti šias naujas edukacines galimybes į savo ugdymo planus. Ilgalaikis šių centrų tikslas yra tapti mokytojų partneriu, galinčiu padėti mokytojams augti, tobulėti ir savarankiškai susikurti efektyviai naudojamą mokyklos erdvę, pamokas praturtinant Centruose atliktomis veiklomis, jų pratęsimais. Tam būtinas abiejų pusių atvirumas, nusiteikimas kartu ieškoti naujų formatų, ir, žinoma, administracijos palaikymas.
Kaip ši situacija turėtų keistis? Kaip edukuoti mokytojus, kad šie dalintųsi geraisiais STEAM srities pamokų organizavimo pavyzdžiais, pritrauktų mokinius?
Svarbu išlaisvinti mokytojų drąsą nebijoti klysti, kurti ir patiems eksperimentuoti – naikinti neklystančio mokytojo stereotipą, kuris yra kaip neperžengiama siena siekiantiems į ugdymą įtraukti naujus elementus. Visada lengviausia naudoti tas pačias skaidres ir užduotis, kurios „suveikė“ ir prieš penkis metus, ypač gamtos moksluose ar matematikoje, kur dėsniai nesikeičia. Bet itin sparčiai keičiasi jų pritaikymas, taip pat technologiniai edukacinių priemonių sprendimai – o jiems efektyviai įtraukti į ugdymą reikia tikrai didelio ryžto ir nusiteikimo.
Neretai mokyklos tampa tiesiog edukacinių priemonių gamintojų taikiniu: administracijos išleidžia pinigus brangioms, mažą edukacinę vertę turinčioms priemonėms, laboratorinei įrangai, nors tą pačią funkciją gali atlikti nemokama programėlė mokinio mobiliajame telefone – tereikia mokytojo nusiteikimo ir suteiktos laisvės pabandyti. Bet kuri naujovė yra priimama tada, kai įrodoma, patiriama jos nauda. Dalijimosi kultūra ateina su visuomenės tarpusavio bendradarbiavimo pajautimu, tad mes kiekvienas prie to galime labai ženkliai prisidėti.
Steigiami STEAM ugdymo centrai Lietuvoje yra vienas iš būdų populiarinti šias sritis. Su kokiomis užduotimis ir tikslais jie yra įkurti? Kokie specialistai juose dirba, kokia veikla gali užsiimti jaunimas?
STEAM ugdymo centrus kuria labai platus ratas institucijų. Prieš metus pasirašytas net 28 organizacijas jungiantis bendradarbiavimo protokolas. Toks platus įtrauktų organizacijų ratas rodo visas galimybes šiais centrais siekti aktyvesnės, kūrybiškesnės ateities iššūkius sprendžiančios visuomenės, kurios pagrindą sudarys šiandienos mokiniai. To siekiama trimis vektoriais: mokinių- ateities kūrėjų gebėjimų ugdymu, mokytojų, kaip pokyčio katalizatorių, kompetencijos tobulinimu ir bendruomenės, kaip atviros inovacijoms terpės ugdymu atvirais renginiais.
Kiekvienas centras turi standartinį priemonių paketą, užtikrinantį bendrus STEAM LT tinklo tikslus, suvienodinantį galimybes visuose regionuose. Šios priemonės yra specialiai parinktos tam, kad būtų įgyvendintos tarpdalykinės 3 valandų tiriamosios veiklos, derančios su ugdymo turiniu. Centrai netrukus pasiūlys ir neformaliojo švietimo veiklas, skirtas ilgalaikiams projektams kurti.
Kiekvienas iš centrų kartu yra ir išskirtinis, turi specializuotą, regioninę specifiką atliepiančią laboratoriją (pvz., dirbtinio intelekto, atsinaujinančios energetikos, jūrinių technologijų, kt.) bei centre dirbančius žmones, kurie savo entuziazmu, kūrybiškumu kurs unikalų savo centro renginių formatą, individualizuotą prieigą prie regiono mokytojų ir mokinių. Plačiau apie artimiausią centrą, jo kontaktus galima sužinoti kuriamoje steamlt.lt platformoje.