Tvarus požiūris į gamtą
Konkurse į geriausių projektų dešimtuką pateko Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos technologijų mokytojos Audronės Albertynės ir jos mokinių darbas „Ekologija + kūryba + nauda ugdymui = neįprasta klasės aplinka“. Kaip pasakoja pati mokytoja, dalyvauti konkurse ją paskatino noras dalintis gerąja darbo patirtimi ugdant mokinių kūrybiškumą panaudojant antrines žaliavas.
„Kūrybos procese gali būti išbandomos labai įvairios meninės raiškos technikos, tačiau tai darant neretai pamirštama, kad dabarties mokinių kūrybiškumo ugdymas turi būti sietinas su ekologija ir taupiu žemės išteklių naudojimu. Todėl nusprendėme, kad ugdant atsakingą ir veiklią asmenybę bei lavinant mokinių meninę intuiciją ir vaizduotę, galima prisidėti prie vartojimo kultūros mažinimo“, – teigia mokytoja.
A. Albertynės inicijuoto projekto tikslas – suteikti progą atgimti seniems daiktams, kurie galėtų atstoti naujus pirkinius. Mokytojos teigimu, mokinai su didžiausiu užsidegimu kūrė tai, apie ką mokėsi pamokose.
„Į projektą integravome istoriją, biologiją, matematiką, lietuvių kalbą, muziką, tikybą, anglų kalbą, informacines technologijas, drabužių dizainą ir technologijas. Per technologijų pamokas mokiniai iš antrinių žaliavų sukūrė ir pagamino knygą apie Lietuvą, ją vertė į anglų kalbą, naudodami IKT, sukūrė pristatymus apie projektą, išsiuvinėjo pagalvėles su daugybos lentele ir lietuvių kalbos taisyklėmis. Pasinaudodami įvairiose pamokose sukaupta informacija, įvairiomis technikomis kūrė ir gamino, nėrė, lipdė, siuvo, siuvinėjo papuošimus, drabužių kolekcijas“, – pasakoja pedagogė.
Anot pašnekovės, šis projektas stipriai prisidėjo prie mokinių sąmoningumo skatinimo, suvokimo, kad nebereikalingas daiktas yra ne šiukšlė, o nepanaudota žaliava, iš kurios galima sukurti kažką naujo – dovaną, namų ar mokyklos interjero dekoraciją, kurti pasikartojančių daiktų istoriją.
Be pedagoginio išsilavinimo A. Albertynė yra įgijusi ir profesionalios drabužių konstruktorės-modeliuotojos specialybę, tad šios srities žinias ji sako pritaikanti ir technologijų mokytojos darbe. Tuo pačiu mokytoja yra ir konstravimo bei siuvimo būrelio „Dizaino studija“ vadovė, kartu su mokiniais dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose jaunųjų dizainerių konkursuose.
„Vesdama integruotas pamokas, užsiimdama neformaliu ugdymu, suprantu, kad kūrybiškumo negalima išmokyti, bet jis gali būti skatinamas sukūrus reikalingą aplinką, leidžiant mokiniui svajoti, kurti ir klysti. Norėdami ugdyti kūrybiškumą, patys turime veikti kūrybiškai. Tik kūrybiškai dirbantis mokytojas išugdys kūrybišką mokinį“, – neabejoja pašnekovė.
Išmani augalininkystė
„Science on Stage Lithuania. 2021“ darbų gausoje išsiskyrė ir Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos informatikos mokytojos Snieguolės Bagočienės projektas „Išmanus šiltnamis“, konkurse dalyviams padėjęs laimėti išvyką į tarptautinį „Science on Stage“ renginį Prahoje.
„Dar prieš pandemiją buvome pasirinkę vieną iš veiklų – „Išmanų šiltnamį“, kurį koordinavo VILNIUS TECH doc. dr. Ina Tetsman. Gavome dovanų veiklai įgyvendini, turėjome mokymus universitete. Sukūrėme ne tik išmanų šiltnamį, kuris puikiai atliko suplanuotas užduotis, bet ir tęsiame jo perprojektavimą, pritaikymą nedidelėms patalpoms – mokykloms ar smulkiems šeimos ūkiams“, – sako S. Bagočienė.
Įgyvendinat projektą vaikai buvo atsakingi už jiems patiems labiausiai patinkančias mokomųjų dalykų sritis. Vieni programavo, kiti projektavo šiltnamio karkaso prototipą, treti galvojo ir ieškojo informacijos apie augalus, kuriuos galima būtų jame auginti, jų auginimo sąlygas. Mokytoja tikina: matydami tikslą, vaikai noriai įsitraukia į kūrybiškumo, kantrybės ir žinių reikalaujančias veiklas.
„Kurdami vaikai mokosi. Labai smagu, kad jie supranta, kodėl tai daro. STEAM ugdyme mums reikia įvairių disciplinų žinių, tik vienų daugiau, kitų – mažiau. Net daugumos nemėgstamas MS Word ar MS Excel, pasirodo, gali būti labai įdomus ir pritaikomas, pavyzdžiui, ugdant verslumą, kuomet reikia sukurti sąskaitas ar sudaryti duomenų lenteles“, – teigia pašnekovė.
S. Bagočienė vaikus moko informatikos, taip pat administruoja mokykloje veikiančias FabLab dirbtuves, kuriose vaikai programuoja, konstruoja bei įgyvendina įvairius projektus. Veiklos dirbtuvėse tikrai netrūksta, tad mokiniai įtraukiami tiek į kūrybingumo reikalaujančius smulkesnius projektus, tiek į rimtus iššūkius, pavyzdžiui, kuriant robotus siurblius ar net 3D spausdintuvus.
Etnografinė muzika kitaip
Tarp dešimties įdomiausių ir geriausių „Science on Stage Lithuania. 2021“ idėjų pateko ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus projektas „EtnoKlipsai“, kurį delegavo muzikos mokytoja Goda Kovalenkienė. Pedagogė pasakoja, kad projekto idėją padiktavo nuotolinio ugdymo metu pasikeitusios darbo sąlygos.
„Įprastas muzikines veiklas muzikos pamokų metu buvau priversta keisti kūrybinėmis užduotimis. Viena iš jų buvo vaizdo klipų kūrimas muzikai, kuriai įprastai jie nėra kuriami. Su kolege etnomuzikologe Vera Venckūnaite-Čepuliene įgyvendiname įvairius tradicinės muzikos projektus, todėl pamokos idėją nusprendėme išplėsti iki konkurso visiems“, – prisimena G. Kovalenkienė.
Pasak pašnekovės, iš pradžių ši idėja neatrodė panaši į įprastas STEAM veiklas, tačiau jai buvo labai svarbu pateisinti A (arts) raidės svarbą akronime, o kartu ir parodyti giluminės menų integracijos galimybes.
„Tam, kad mokiniai sukurtų kokybiškus vaizdo klipus, skyrėme nemažai laiko kontekstų analizei ir planavimui. Taip, lyg ir visai netyčia, su šia veikla įgyvendinome ir STEAM ugdymo tikslus: sprendėme realius gyvenimo karantino sąlygomis iššūkius, naudojome mokiniams patrauklias ir priimtinas technologijas – filmavome, animavome, montavome, dalinomės skirtingais vaidmenimis komandose, integravome įvairius mokomuosius dalykus: istoriją, literatūrą, dailę, matematiką, o kartu aš įgyvendinau ir pedagoginius didaktinius tikslus supažindinti paauglius su tradicine muzika, nes daugeliui iš jų tai nėra kasdienės aplinkos dalis“, – pasakoja G. Kovalenkienė.
Mokinių sukurtus klipus, kuriais pati mokytoja sako labai besididžiuojanti, galima peržiūrėti socialinėje platformoje „Youtube“. Šiais metais „EtnoKlipsai“ jau kviečia visos Lietuvos moksleivius prikelti tradicinę muziką iš archyvų ir skleisti ją viešojoje erdvėje.
G. Kovalenkienė pastebi, kad STEAM ugdymas mokiniams suteikia platesnį matymo ir požiūrio kampą, o tai padeda lavinti kritinį mąstymą. Mokytoja taip pat akcentuoja, kad STEAM ugdymo modelyje yra svarbūs ne tik gamtos mokslai, bet ir visas kompleksas – šiuolaikinių technologijų naudojimas, komandinis darbas ir, be abejo, įvairiapusė mokomųjų dalykų integracija.