Kaip pritaikyti mokykloje įgytas žinias ir suderinti jas su kūrybiškumu? Į šį klausimą geriausiai atsako šiuolaikiškas STEAM mokymo metodas, apjungiantis skirtingus mokomuosius dalykus ir tuo pačiu atskleidžiantis kūrybinį mokinių potencialą.
Skatinant mokytojus naudoti STEAM ugdymą mokymo procese bei dalintis gerąja praktika su savo kolegomis, Nacionalinė švietimo agentūra ir nacionalinis „Science on Stage“ komitetas šį rudenį surengė „Science on Stage Lithuania. 2021“ konkursą.
Virtuali kelionė
Vienu iš geriausių STEAM projektu šiame konkurse buvo pripažintas Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklos pradinių klasių mokytojos Dovilės Grinienė ir jos mokinių projektas „Virtuali ekspedicija po Kuršių neriją“.
Kaip pasakoja didelį dėmesį STEAM ugdymui skirianti D. Grinienė, dėl dalyvavimo konkurse jokių dvejonių nekilo: „Svarstėme, kokią idėją galėtume pristatyti, kas tinkamai reprezentuotų mus ir tuo pačiu padėtų atskleisti STEAM ugdymo unikalumą. Tad su kitomis Lietuvos mokyklomis bei mokytojais pasidalinome „Virtuali ekspedicija po Kuršių neriją“ projektu“.
„Virtuali ekspedicija po Kuršių neriją“ – tai pradinių klasių moksleiviams skirta pažintinė pamoka. Jos metu mokiniai turi galimybę virtualiai nusikelti į vieną gražiausių ir gamta turtingiausių Lietuvos kampelių, pasitelkiant literatūrą, vaizdinę medžiagą ir įvairias mokinius įtraukiančias užduotis.
„Kai karantino suvaržymai buvo itin griežti ir net judėjimas po šalį buvo labai ribotas, kilo idėja su vaikais pakeliauti po Lietuvą bent jau virtualiai. Pirmiausia šią pamoką išbandžiau su savo mokiniais, vėliau ja pasidalinau su kitais mokytojais, kitų mokyklų pedagogais. Tiek vaikams, tiek mokytojams ji labai patiko ir tikrai viršijo mano pačios lūkesčius. Projekte netrūksta eksperimentų, žaidimų, skaičiavimų, kuriuos turi atlikti patys vaikai, tad, galima sakyti, ši pamoka apima pačias įvairiausias mokslų sritis – ne tik gamtos mokslus, bet ir lietuvių kalbą ar net dailę“, – pasakoja D. Grinienė.
Pripažinimo ne tik tarp kolegų, bet ir „Science on Stage Lithuania. 2021“ konkurse sulaukęs D. Grinienės projektas iškovojo ir vieną iš pagrindinių prizų – kvietimą dalyvauti tarptautiniame festivalyje „European Science on Stage“, kuris vyks kitų metų kovą Prahoje.
Projektą iniciavusi D. Grigienė prisipažįsta, kad šis laimėjimas buvo išties netikėtas ir itin džiuginantis: „Matyt, tai įrodo, kad judu teisinga linkme, o mano taikomi ugdymo metodai vaikams yra naudingi ir prasmingi. Be šio projekto kartu su mokiniais esame įgyvendinę ne vieną šaunią idėją: labai mėgstame išvykas, naujų patirčių suteikiančią veiklą, kurios metu vaikai per žaidimus ir mokslą susipažįsta su aplinka, įvairiais gamtoje ir visuomenėje vykstančiais procesais“.
Egiptiečių paslaptis
„Science on Stage Lithuania. 2021“ konkurse šiais metais sudalyvavo ir Visagino „Verdenės“ gimnazijos pradinių klasių mokytoja Danguolė Savičienė. Kartu su savo mokiniais konkurse ji pristatė į geriausiai įvertintų dešimtuką patekusį projektą „Papiruso gamyba“ – trumpametražį filmuką, kuriame antrokai iš pačių pasigamintų klijų bei kambarinio augalo – papirusinės viksuolės – gamina senovės Egipte naudotą rašymo medžiagą – papirusą.
„Per gamtos mokslų pamoką mokėmės apie senovės Egiptą ir vaikai labai susidomėjo papirusu, todėl nusprendžiau, kad būtų labai šaunu jų smalsumą patenkinti atkartojant šios medžiagos gamybą. Visas mūsų darbas vyko net kelis mėnesius. Pirmiausia su tėvelių pagalba radome tam skirtą augalą, tuomet analizavome papiruso gamybos būdus. Išmokę teoriją, ėmėmės praktikos – virėme viksuolės lapus, vėliau juos džiovinome, tuomet gaminome klijus ir jais klijavome papiruso lapelius“, – pasakoja mokytoja.
Anot D. Savičienės, dirbti prie šio projekto vaikams labai patiko. Mokiniai ne tik sužinojo naujų faktų apie senovės Egiptą, praturtino mokomųjų dalykų žinias, bet ir įgavo naujų praktinių įgūdžių. Į projektą buvo integruoti skirtingi mokomieji dalykai – teko nagrinėti mokomąją medžiagą, skaičiuoti, sverti medžiagas, karpyti ir klijuoti lakštus, taip pat piešti ir naudotis informacinėmis technologijomis.
„Kai kuriems vaikams tai buvo pirmas kartas kažką verdant, pjaustant, gaminant. Nuo šiol jie gali pasigirti, kad namų sąlygomis moka pasigaminti klijus“, – šypsosi D. Savičienė.
Neabejoja STEAM ugdymo nauda
Pašnekovių pasiteiravus, kodėl STEAM ugdymas yra tokia svarbi mokymosi proceso dalis, D. Savičienė nedvejodama akcentuoja galimybę pažinti pasaulį per kūrybą ir gamtos mokslų žinias.
„STEAM ugdymas yra labai įdomus, todėl dažnai jį taikau savo darbe, ugdydama pradinukus. Kokybiškas technologijų, gamtos ir tiksliųjų mokslų ugdymas turėtų būti grįstas pačių mokinių atliekama tiriamąja veikla: stebėjimu, analize, bandymais, modeliavimu ir pan. Per tyrimus ir projektus išsiaiškinti gamtos reiškiniai ir procesai leidžia giliau perprasti mokslų prasmę, integralumą, atrasti jų naudą visose gyvenimo srityse ir galbūt juos pamėgti“, – sako D. Savičienė.
Pašnekovei pritaria ir D. Grinienė. Jos nuomone STEAM ugdymas skatina vaikų įsitraukimą, geresnį žinių įsisavinimą, o tuo pačiu atskleidžia ir komandinio darbo nei bendradarbiavimo svarbą.
„Vaikams kur kas labiau patinka, kai ugdymas vyksta kompleksiškai. Jei vaikas mokosi tik matematikos, pastaroji gali jam greitai pabosti. Kai į tą patį mokymosi procesą integruojamos ir kitos sritys – dailė, informacinės technologijos, gamtos mokslai, – mokymosi procesas tampa kur kas smagesnis ir įdomesnis, geriau įsisavinamos žinios. STEAM ugdymo procese mokiniai dažniausiai dirba komandomis, o tai formuoja vertybes: bendruomeniškumo jausmą, komandinio darbo svarbą, pasitikėjimą vienas kitu“, – teigia D. Grinienė.