Kontrabandininkai nesnaudžia: rado gudresnį ir saugesnį būdą gabenti rūkalus

Oru, vandeniu ir žeme – cigarečių ir tabako gaminių kontrabandininkai į Lietuvą rūkalus gabena pačiais įvairiausiais būdais. Kylančios cigarečių kainos Lietuvoje prisideda prie kontrabandos plėtros, o bausmės neatbaido nusižengusiųjų. Nors už kontrabandą galima patekti už grotų, šios veiklos retai atsisakoma, mat uždarbis iš nelegalių cigarečių suteikia galimybę sumokėti net ir gana nemažas baudas, o reali laisvės atėmimo bausmė dažniausiai skiriama tik recidyvistams.

VSAT duomenimis, šiemet rūkalų kontrabandos intensyvumas nemažėja – per pirmąjį pusmetį nustatyti 336 atvejai, pernai per tą patį laikotarpį – 261 atvejis. Dėl neteisėto prekių gabenimo sulaikyta 260, pernai – 249 asmenys. Šiemet sulaikyta 1 228 413 pakelių rūkalų, tai – 46 proc. mažiau negu per 2022 m. atitinkamą laikotarpį.

Daugiausiai atvežama sausuma iš Baltarusijos

Rūkalai bei alkoholio gaminiai į Lietuvą nelegaliai gabenami vis išmaniau, pasitelkiant ne tik įprastą pervežimą automobiliais, bet ir skraidinimą dronais bei plukdymą vandeniu. Lietuvos muitinės Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Irmina Frolova-Milašienė sako, kad gabenimo būdas lemia ir įvežamų prekių kiekį. Didžiausi cigarečių kontrabandos kroviniai įvežami sausumos keliais, krovininiais vilkikais (taip pat geležinkeliu) iš Baltarusijos. Maždaug pusė (45–55 proc.) tokios kontrabandos sulaikoma dar pasienyje, likusi dalis – jau šalies viduje, paprastai likviduojant nelegalius rūkalų sandėliavimo taškus.

Dažniausi ir didžiausi kontrabandos sulaikymai pasienyje su Baltarusija vyksta Raigardo, Lavoriškių, Šalčininkų pasienio kontrolės punktuose, taip pat Kenos geležinkelio kontrolės poste.

„Šalies viduje daugiausia rūkalų sulaikoma Suvalkijos ir Dzūkijos regionuose, taip pat didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune) ar jų apylinkėse. Nelegalūs rūkalai taip pat gabenami iš Rusijos Karaliaučiaus srities, įvežami iš Latvijos, bet pastaruoju metu tai nėra reikšminga cigarečių kontrabandos dalis“, – pasakojo I. Frolova-Milašienė.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos patarėjas Giedrius Mišutis sako, kad VSAT jau daug nuveikė, kad maksimaliai būtų apribotos galimybės vykdyti kontrabandą. Visas Lietuvos atsakomybei priskirtas ES išorės sienos ruožas kontroliuojamas moderniomis sienos stebėjimo sistemomis. Prie sienos su Baltarusija pastatytas fizinis barjeras. Tokia priemonė yra ir prie sienos su Rusija.

Jo teigimu, atsižvelgiant į tobulėjančius kontrabandininkų metodus, nuolat plėtojamas pasieniečių techninis aprūpinimas: „Plėtojama analitinė VSAT veikla, kriminalinės žvalgybos pajėgumai, taikomi efektyvūs tyrimo algoritmai. Administraciniai sprendimai (pvz., nutrauktas krovinių gabenimas per Stasylų geležinkelio PKP). Diegiamos antidroninės sistemos“.

Pasak VSAT, nors nelegalių gaminių įvežimo atvejų nemažėja, krenta pervežamų prekių kiekis. Ženklus kiekio sumažėjimas sietinas su cigarečių kontrabandos traukiniais mažėjimu. Dėl žymiai išaugusio kontrabandos, gabenamos traukiniais iš Baltarusijos, srauto ir dėl to padidėjusios grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, nuo 2023 m. vasario 16 d. traukinių vykimas vietoj Stasylų GPKP nukreipiamas per Kenos GPKP. Pastarajame yra įrengta rentgeno kontrolės sistema.

Perveža milijonus pakelių

Didžiausi nelegalių gaminių kiekiai į Lietuvą įvežami sunkvežimiais. Anot I. Frolovos-Milašienės, kai kontrabanda gabenama ją slepiant krovininio vilkiko puspriekabės konstrukcijoje (dažniausiai – grindyse, lubose, ar atitveriant priekinę puspriekabės sienelę), rūkalų kiekiai siekia nuo keliolikos iki 100 tūkst. pakelių.

Kitos, įžūlesnės, kategorijos kontrabandos kroviniai – kai nelegalūs rūkalai vežami tik paviršutiniškai juos užmaskavus oficialiai deklaruotu kroviniu (agurkai, durpės ir panašiai). Priedangos prekės sukraunamos puspriekabės gale, o likusi jos dalis būna pilna cigarečių dėžių.

„Tokių sulaikymų metu muitininkai aptinka virš 1 tūkst. dėžių cigarečių (tai apie pusė milijono pakelių). Rekordinis sulaikymas šiemet – kai vilkike, užmaskavus durpių kroviniu, gabenta 2 tūkst. dėžių cigarečių, o krovinio vertė siekė apie 4 mln. eurų. Pastaruoju metu tokie stambūs kontrabandos kroviniai sulaikomi vis dažniau. Geležinkelio kroviniuose tendencija priešinga: šešėliniai vertelgos, siekdami „apgauti“ Lietuvos muitinės rentgeną, mėgina „smulkinti“ rūkalų krovinius, pakuoti juos į plonesnes dėžes. Tad sulaikomose siuntose būna po keliolika tūkstančių pakelių“, – pasakojo muitinės atstovė.

2022 m. VSAT nustatė 28 kontrabandos atvejus bei sulaikė 2 540 669 pakelius cigarečių, iš Baltarusijos krovininiais sąstatais atgabentų per Stasylų PKP. Šie sulaikymai sudarė net 87,6 proc.viso pernai pasieniečių sulaikytų geležinkeliu atgabentų rūkalų kiekio. Pasak G. Mišučio, dažniausiai gabenama Gardino tabako fabriko „Neman“ produkcija: „NZ“, „Minsk“, „Fest“ markių cigaretės.

Stebėjimo sistemomis stebint visą valstybės sieną su Baltarusija, kontrabandos gabentojai vis dažniau renkasi mažiau rizikingus „nuotolinius“ rūkalų transportavimo per „žalią“ sieną būdus – intensyvėja dronų naudojimas bei gabenimas pasienio vandenimis. Pirmąjį šių metų pusmetį nustatyti 56 atvejai (2022 m. per visus metus – 49), kuomet cigaretės buvo gabenamos dronais.

Rūkalų gabenimo pasienio vandenimis suformuojant plaustus ir pritvirtinant GPS įrangą intensyvumas atšilus orui sumažėjo – per antrąjį šių metų ketvirtį nustatyti 7 atvejai, kuomet rūkalai buvo transportuoti tokiu būdu. Iš viso rūkalų kontrabanda pasienio vandenimis gabenta 31 kartą.

Gaminti Lietuvoje – neverta

Lietuviai kontrabandiniais keliais nelegalius gaminius atgabena ženkliai dažniau, negu gamina vietoje. Žemos kainos užsienio šalyse, iš kurių atvežami tabako bei alkoholio gaminiai suteikia daugiau galimybių užsidirbti negu gaminant bei parduodant šalies viduje.

„Taip pat susiduriame su mėginimais įkurti Lietuvoje nelegalius tabako fabrikus – šiemet tokią šešėlinę įmonę demaskavome Klaipėdos regione. Paprastai įvežamas denatūruotas alkoholis (langų ploviklis, dezinfekcinis skystis ir pan.), kurį čia Lietuvoje mėginama filtruoti ir iš gaunamos medžiagos falsifikuoti alkoholinius gėrimus. Tokius „šešėlinius fabrikėlius“ šiemet Lietuvos muitinė likvidavo Jonavos rajone ir Vilniuje. Pastarajame žinomų firmų alkoholiniai gėrimai buvo falsifikuojami iš latviško dezinfekcinio skysčio“, – sakė I. Frolova-Milašienė.

VSAT duomenimis, balandį pagal kriminalinės žvalgybos informaciją buvo aptiktas falsifikuotų cigarečių „fabrikas“, konfiskuota beveik 0,5 mln. pakelių falsifikuotų rūkalų, aptikta 3416 kg tabako žaliavos.

„Tai rodo, kad apsunkinus cigarečių transportavimą per valstybės sieną ir nemažėjant pigesnių kontrabandinių cigarečių paklausai, ieškoma kitų būdų patenkinti rinkos poreikius. Perpildyta Baltarusijos tabako gaminių rinka, didelis cigarečių kainos skirtumas Lietuvoje ir Baltarusijoje, greitas pelnas daro įtaką kontrabandos intensyvėjimui. Įvertinus gyventojų perkamąją galią, visuomenės toleranciją kontrabandinėms prekėms bei atsižvelgiant į geografinę Lietuvos padėtį ir neskaidrius tabako gamybos ir platinimo procesus Baltarusijoje, agresyvią Baltarusijos režimo politiką ES atžvilgiu, galima teigti, kad ateityje tabako gaminių kontrabandos mastas nemažės“, – aiškino G. Mišutis.

Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis pabrėžė, kad kontrabandinių cigarečių gamybos atvejai Lietuvos Respublikos teritorijoje yra pavieniai. Klastotų cigarečių rinka Lietuvoje nėra populiari dėl gana mažos rinkos ir sąlyginai mažų cigarečių kainų šalyse, iš kurių cigaretės gabenamos.

Bausmės neatitinka nusikaltimo

Nors Lietuvoje galioja gana griežtos bausmės už kontrabandos gabenimą bei platinimą, akivaizdu, kad tai neatbaido pažeidėjų. R. Matonis paaiškino kad Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato, kad už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Priklausomai nuo to, kas buvo įsigyta, nuo įsigytų objektų (prekių) kiekio, faktinių bylos aplinkybių, kaltinamojo asmenybės, bausmės gali būti skirtingos, tačiau beveik visais atvejais, už kontrabandinių prekių įsigijimą bei gabenimą gresia baudžiamoji atsakomybė.

VSAT duomenimis, 2021 m. dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir kontrabandos buvo priimta 100 teismų sprendimų: 35 baudžiamosiose bylose buvo priimti nuosprendžiai, 65 – teismo baudžiamieji įsakymai. Kaltais pripažinta 170 asmenų. Visiems pirmą kartą teistiems asmenims buvo skirtos baudos. Teistumą turintiems asmenims buvo skiriamas laisvės atėmimas nuo 6 mėnesių iki 2,5 metų. Paprastai pirmuoju atveju skiriant laisvės atėmimo bausmę bausmės vykdymas yra atidedamas.

Pagal dabartinę teismų praktiką, teismai už nesmurtinio pobūdžio nusikaltimus su laisvės atėmimu susijusias bausmes, jeigu sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės, skiria kraštutiniu atveju, dažniausiai taip nutinka teisiamajam turint teistumą. Skiriant baudas teismas jų dydį su kontrabandinių cigarečių vertę nesieja.

G. Mišutis svarsto, ar skiriamos bausmės už numatytas veikas – naudingos: „Tenka pripažinti, kad, deja, ne, nes dažnu atveju asmenys, teisti už šių nusikaltimų padarymą, padaro juos vėl, nes tai yra pelną nešantys nusikaltimai. Vien tik formalus bausmės sugriežtinimas ženkliai nesumažintų cigarečių kontrabandos masto, nes realus poveikis priklauso nuo to, kaip įstatymą taikys teismai.

Didelė problema yra ir paskirtų baudų išieškojimas. Nusikaltusį turėtų persekioti nesumokėtos baudos našta. Reikėtų maksimaliai apriboti viešas paslaugas asmeniui, kuris nesilaiko taisyklių, neprisideda prie valstybės gerovės kūrimo, o priešingai – daro žalą. Poveikis turėtų būti daromas ne vien bausmėmis, o kompleksu priemonių, pradedant švietėjiška veikla ir, baigiant kontrolės mechanizmais“.

Nuo 2011 m. baudos dydžiai už apysunkius ir sunkius nusikaltimus buvo padidinti 20 kartų, o skiriamų baudų dydžiai mažai pakito ir iš esmės liko panašiame lygyje kaip iki jų padidinimo.