Nusikaltėlių gaudynės, kai aidi šūviai, ginklas nutaikomas pareigūnui į veidą, ar net nužudomas teisėtvarkos sergėtojas, dažniau matomos kriminaliniuose filmuose ar serialuose. Gyvenime ne taip dažnai pareigūnams tenka taip tiesiai žvelgti mirčiai į akis. Tačiau net po tokios patirties, kai tik atsitiktinumas, o gal likimas išgelbėjo gyvybę, Tomas sako, nė nesuabejojęs savo darbo pasirinkimu.
„Žinau, kuo aš dirbu, jei man nepatiktų darbas, būčiau jau prieš beveik dešimtmetį išėjęs, – atviravo kontrabandininkus ir nelegalius migrantus gaudantis Kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrėjas Tomas. – Dažnai pasitaiko, kad kontrabandininkai ginasi. Buvo, kad pasieniečiai gavo dujų, buvo, kad sulaikius kontrabandininkus, pas juos rado peilių“.
Praėjusių metų liepos 2 diena Valstybės sienos Kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrėjui galėjo būti paskutinė gyvenimo diena. Pasienio pareigūnas, kaip ir kasdien, su kolegomis patruliavo ir stebėjo, ar nėra sienos pažeidėjų.
Pavakarę Šalčininkų rajone, nuo Kurmelionių kaimo pajudėjo kontrabandos krovinį paėmęs Ivanas Želudkovskis, su broliu Vitalijumi. Vyrai automobiliu „Mitsubishi Pajero“ važiavo link Šalčininkų.
Bylos duomenimis, juos nuo valstybės sienos prieigų automobiliu „Škoda Octavia“ lydėjo bendras – Zbignevas Valiukevičius. Vyrai buvo pasiskirstę vaidmenimis – du stebėjo aplinką, ar nepasirodys pasieniečiai, vienas – I. Želudkovskis – rūpinosi kroviniu.
Tačiau kontrabandininkai neišvengė susitikimo su pasieniečiais – ties Viktarinės kaimu buvo pastebėti. Kontrabandininkai puikiai suprato, kad laukia nemalonumai, kai tik pareigūnai ant nežymėto automobilio uždėjo švyturėlius ir pasuko savo automobilį paskui kontrabandos prikimštą „Mitsubishi“. Automobilyje buvo rastos apie 30 dėžių kontrabandinių cigarečių.
Prašė, kad brolis pasiduotų
Kaip vėliau pasakojo V. Želudkovskis, „Mitsubishi Pajero“ vairavusiam broliui Ivanui jis sakęs sustoti, tačiau tas tik paspaudė greičio pedalą ir dideliu greičiu lėkė keliu. I. Želudkovskis, bandydamas atitrūkti nuo persekiojančių pareigūnų, pasuko automobilį į nuošalesnį keliuką, tačiau nesuvaldė jo ir vyrai atsidūrė griovyje.
„Brolis liepė bėgti“, – per gaudynes sulaikytas pasakojo V. Želudkovskis. Jis paklusęs ir, iššokęs iš automobilio, leidosi bėgti. I. Želudkovskis taip pat spruko iš automobilio į kitą pusę nei brolis ir aršiai kovojo už savo laisvę.
Pirmasis I. Želudkovskį nusivijęs Vilniaus rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis tyrėjas į orą iššovė tris įspėjamuosius šūvius. I. Želudkovskis nė neketino sustoti. Jį pasivijęs pareigūnas čiupo už sportinio kostiumo, tačiau bėglys per grumtynes atsisegė sportinio kostiumo užtrauktuką ir, išsinėręs iš drabužio, paspruko.
Tuomet vyrą nusivijo pareigūnas Tomas. Vėl aidėjo įspėjamieji šūviai. Po ketvirto šūvio į orą ginklas užsikirto. Paskui I. Želudkovskį bėgęs pasienietis sugebėjo jį pasivyti ir pargriauti. Jie susigrūmė. Ginklas tuo metu jau buvo dėtuvėje.
„Ginklas užstrigo šaunant įspėjamuosius šūvius. Šaudant šaudykloje ginklas laikomas tvirtai, abiem rankomis, o šaudant į orą būna, kad mechanizmas užsikerta. Dėl to per gaudynes jį įdėjau į dėtuvę, tačiau dėl užsikirtusio mechanizmo negalėjau dėtuvės užsegti. Tuo jis ir pasinaudojo. Tai, tikriausiai, buvo mano didžiausia klaida“, – aiškino Kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrėjas.
Nusitaikė į veidą ir šovė
Pargriovęs I. Želudkovskį ant nugaros pasienio pareigūnas bandė bėglį paguldyti ant pilvo ir jo rankas surakinti antrankiais. Tačiau I. Želudkovskis nepasidavė. Pasinaudojęs situacija čiupo pasienio pareigūno ginklą, ištraukė iš dėtuvės, nutaikė Tomui į veidą ir paspaudė nuleistuką. Pasigirdo spragtelėjimas. Po to – dar vienas.
„Esu prieš porą metų patekęs į avariją. Jausmas toks pats – sustoja laikas, turi viską apgalvoti per dalį sekundės. Lyg saulėtinas vaizdas, greit imi galvoti ką daryti – apsisukti ar pabėgti, ar atimti ginklą. Aš bandžiau atimti ginklą“, – apie nemalonią darbo patirtį pasakojo kriminalinėje žvalgyboje dirbantis pasienietis.
Laimei, užsikirtęs ginklas neiššovė.
Ginklą numetusiam I. Želudkovskiui pavyko ištrūkti iš pasieniečio gniaužtų ir pabėgti.
Pasak pareigūno, vadovai iš karto reagavo į įvykį, pasirūpino, kad po nemalonios būtų paskirta reabilitacija. Anot Tomo, jis nė nebuvo sužalotas per grumtynes, tačiau vadovai suteikė galimybę pailsėti, jam buvo suteikta psichologinė pagalba, nors pats jis nė neketino to prašyti. Anot Tomo, jis pats viską priėmė kaip dalį savo darbo, kuriame gali nutikti visko ir jis tam pasiruošęs. Dėl to darbovietės nė neprašė pagalbos dėl advokato, jo nė nesamdė. Dėl to nepateikė teisme ir ieškinio dėl moralinės žalos atlyginimo.
„O ką iš jo gali gauti? Žmogus gal net gyvenime nedirbęs. Be to, turi žmoną, vaiką. Kontrabandininkai ir taip gauna baudas, kurių nesumoka valstybei. Aš neprašiau moralinės žalos atlyginimo“, – sakė pasienio pareigūnas.
Kontrabandininkas neišsisuko
Anot pareigūno, pabėgęs įtariamasis buvo sulaikytas vėliau. Jį per gaudynes atpažino kolegos, kurie jau buvo sulaikę I. Želudkovskį už analogišką nusikaltimą prieš kelias savaites . Vyras turi ir teistumą. Pats I. Želudkovskis ėmė neigti bandęs nužudyti pareigūną. Bylai pasiekus teismą, I. Želudkovskio advokatas siekė įrodyti, kad nieko panašaus nebuvo, kad cigaretes jo klientas esą radęs miške, o sprukęs nuo pareigūnų, nes jie buvę neuniformuoti. Be to, gynyba įrodinėjo, kad I. Želudkovskis bėgo manydamas, kad jį persekioja tikrasis cigarečių savininkas, o ne teisėsaugos atstovai – pareigūnai buvo neuniformuoti. Pasieniečių automobilis buvo be skiriamųjų ženklų.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, I. Želudkovskį pripažino kaltu ir dėl kontrabandos gabenimo, ir dėl pasikėsinimo nužudyti pareigūną. Jam paskirta aštuonerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose.
Su teisėsauga bendradarbiavusiam V. Želudkovskiui paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė. Taip pat uždrausta bausmės vykdymo metu keisti gyvenamąją vietą be bausmę vykdančios institucijos žinios. Taip pat jam uždrausta lankytis teritorijoje šalia Lietuvos Respublikos valstybės sienos arčiau, nei penkių kilometrų atstumu.
Z. Valiukevičių teismas taip paliko laisvėje ir skyrė piniginę baudą – 28 tūkst. 245 eurus.
Byloje valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Liutauras Rudzevičius teigė, kad byla yra labai sudėtinga.
„Šioje byloje atlikta daug sudėtingų tyrimo veiksmu. Labai sunku įrodinėti, kai yra tik pareigūno žodžiai prieš kaltinamojo žodžius. Gynyba siekė įrodyti, kad jokių padariniu nėra, tyrimai nieko neduoda“, – teigė prokuroras.
Tomas sako beveik neabejojantis, kad kaltinamųjų advokatai teismui pateiks skundus dėl šios bylos ir sieks įrodyti kaltinamųjų pateiktą versiją.