Tokia statistika rodo, kad vis dėlto nelegalių cigarečių skonis neatbaido rūkančiųjų ir jie nesibodi jų pirkti. DELFI domėjosi, kas galėtų lemti šių cigarečių patrauklumą ir kokie žmonės daugiausia perka kontrabandą.
Alkoholikai ir kaimo gyventojai
Viename Lietuvos kaime kontrabandines cigaretes ir pilstuką nelegaliai pardavinėjusi Lina (vardas pakeistas) DELFI pasakojo, kad kontrabandinių cigarečių pirkti daugiausia ateidavo vietiniai kaimo alkoholikai. „Ateidavo girti, prasmirdę, apsimyžę, šlapiais klynais – dažniausiai kaimo alkoholikai. Linguodami įsvirduliuodavo pro duris ir iškart taikydavosi sėstis“, - sakė ji.
Lina sutiko papasakoti plačiau apie kontrabandą perkančius asmenis. „Mano manymu, tai žmonės be ateities. Negalvojantys apie ateitį, nemąstantys apie artimuosius, savo pačių sveikatą. Jie gyvena šiandiena ir nieko daugiau jiems nereikia“, - teigia ji.
„Dauguma jų labai apsileidę, visą savaitę vaikšto tais pačiais rūbais. Tas rūkymas dar ne toks baisus dalykas, baisiau yra alkoholizmas“, - sako ji. Lina pasakojo, kad dažniausiai cigaretes ateidavo pirkti vyrai, kartais užsukdavo ir moterys, tačiau dažniausiai pakelius jos pirkdavo savo vyrams.
„Prasigėrusių moterų kaime yra mažai, kokias keturias tik prisimenu. Kai kurios buvo labai naglos. Išeidama į kiemą su vaiku ar būdama darže paprastai durų nerakinu, tiesiog užveriu duris ir pastatau kibirą, kad matytų, jog nieko nėra. Logiška, juk niekas neužsiremia kibiru, jei yra namie. Tai kartą buvau darže, ravėjau, ateina viena – kibirą į šoną, duris atsidaro ir rauna tiesiai, durnių įjungusi“, - sako Lina.
Ji pastebėjo, kad dauguma alkoholikų, atėjusių pirkti kontrabandines cigaretes, taip ir nesukūrė šeimų arba dėl šio baisaus įpročio artimieji juos tiesiog paliko. Alkoholiui ir cigaretėms jie išleidžia paskutinius pinigus, o jų neturėdami neša namuose esantį cukrų, kiaušinius, kaip paramą gautas būtiniausias prekes pragyventi.
Jaunimas ir legaliai negalintys nusipirkti moksleiviai
Nors daugiausia kontrabandininkės namų slenkstį peržengdavo senyvi kaimo alkoholikai, ateidavo ir jaunimo. Dažniau jie pasirodydavo prieš šventes ar savaitgalį. Lina nustemba, kai užduodu klausimą, kodėl jie renkasi rūkyti kontrabandines cigaretes. „Priprato prie prastų ir rūko. Biednas ir duoną prastesnę perka“, - sako ji.
Jauna moteris teigia, kad kaimuose prasčiau nei miestuose gyvena ne tik pagyvenę žmonės, bet ir jaunimas, todėl cigaretes jie perka, norėdami sutaupyti pinigų. Ji svarsto, kad jaunimo ateina mažiau, nes daugelis turi kažkokius darbus, ne taip kaip kaimo alkoholikai.
Pati nepilnamečiams cigarečių niekada neparduodavo, nes tai daryti jai atrodė nemoralu. Vis dėlto nelegalus cigarečių verslas tampa puikiu prieglobsčiu jų nusipirkti negalintiems, aštuoniolikos metų dar nesulaukusiems nepilnamečiams. Jie atskleidė, kad gauti cigarečių mokykloje – jokia problema ir visi žino, kur reikia kreiptis.
Kai kuriems moksleiviams paskata pirkti tokias cigaretes tampa neįprasti skoniai ir gražaus dizaino pakeliai, tai tapo savotišku mados reikalu. „Ten buvo kažkokios rusiškos su obuoliais. Dabar man niekas jų neįkištų, tačiau iš pradžių tai visus labai žavėjo“, - pasakojo moksleivė.
Buvęs mokinys Viktoras prisipažino, kad kontrabandinės cigaretėms jam buvo šlykščios ir dabar jis jokiu būdu jų nepirktų, nebent būtų labai striuka su pinigais. Anot jo, moksleiviai jas perka dėl kelių priežasčių: jos yra pigesnės, o mokiniai nuolat susiduria su pinigų trūkumu, jų nusipirkti yra paprasčiau, nei parduotuvėje, be to, masina įvairūs cigarečių skoniai.
Mažai uždirbantys arba nesusimąstantys apie valstybei daromą žalą
VšĮ „Lietuva be šešėlio“ duomenimis, akcizinių prekių įperkamumas, t. y. pajamų ir akcizinių prekių kainų santykis Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Mažesnis įperkamumas yra tik Bulgarijoje. Taigi galima daryti prielaidą, kad kontrabandines cigaretes daugiausia perka mažesnes pajamas turintys žmonės, tačiau yra ir išimčių.
Vis dėlto, kai kurie DELFI kalbinti praeiviai pripažino bandę kontrabandines cigaretes, kurį laiką rūkę ar rūko jas ir dabar. Kai kurie, atvirkščiai, stebėjosi, kaip jas galima rūkyti ir peikė jas rūkančiuosius.
„Manau, perka tie, kurie per daug nesusimąsto, kad, pavyzdžiui, į mokyklą jų vaikai eina iš mokesčių mokėtojų pinigų, nes nemokamas mokslas, mokyklų aprūpinimas yra surenkamas iš mokesčių, kaip ir koks gydymas. Tai lygiai tokia pati nelegali veikla kaip ir mokėjimas darbuotojams vokeliuose, nes valstybė iš to nieko negauna“, - sako Augustė.
Ji priduria, kad save gerbiantis žmogus, net norėdamas sutaupyti geriau pirks pigesnius pomidorus parduotuvėje, o ne kontrabandą. „Turiu ir pažįstamų, kurie rūko tas cigaretes ir visai nesigėdija, nors tikrai turi pinigų ir nėra vargšai. Manau, problema yra daug giliau, turi keistis visuomenės požiūris, kad tai yra nusikaltimas ir kenkia mums visiems, o geriausia tai išvis, aišku, nerūkyti“, - nusijuokia ji.
Mergina pripažino, kad pati daug metų rūkė, yra rūkiusi ir kontrabandines, tačiau tada jai nepasirodė, kad daro kažką blogo. „Prieš kokius penkerius metus dar nebuvo to suvokimo. Dabar, jei apskritai rūkyčiau, kontrabandines rūkyti būtų netgi gėda, kažkaip nesmagu“, - sako ji.
Svarbu pabrėžti, kad piliečių pagalba ir įsitraukimas į kovą su kontrabanda - ne mažiau svarbūs šiame sudėtingame procese, todėl vertėtų nepamiršti, kad kilus įtarimui apie galimą kontrabandos gabenimą arba kontrabandinių gaminių platinimą, yra būtina pranešti policijai arba muitinės pasitikėjimo telefonu, visą parą tel. 8 800 555 44.