Živilės šunys įtartinus žmones užuodžia iš tolo: kontrabandines cigaretes randa net neprašomi

Augantys sulaikytų kontrabandinių cigarečių mastai išties verčia nustebti. Šiemet Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė 6,35 mln. pakelių cigarečių, kai pernai per tą patį laikotarpį jų buvo sulaikyta 3,66 mln. Tačiau vargu ar galėtume aptikti tokius kiekius kontrabandinių prekių, jei ne mūsų keturkojai pagalbininkai – tarnybiniai muitinės šunys, gebantys aptikti nelegaliai gabenamas prekes net ir slapčiausiose vietose. Pora ypatingų pareigūnų auga muitinės inspektorės Živilės Čepulienės namuose – anot jos, net ir eidami gatve pro praeivius šie keturkojai užuodžia, kas kuo „prisidirbęs“.

Sulaikytų kontrabandinių cigarečių kiekiai per metus išaugo kone dvigubai

Kai tarp skirtingų šalių prekių yra kainų skirtumai, atsiranda paklausa pigesnėms prekėms, kurios į mūsų šalį patenka ne visuomet teisėtais keliais. Neteisėtais keliais gabenamas prekes, dar vadinamas kontrabanda, bandoma pergabenti įvairiais būdais – vilkikuose, paslėptas tarp prekių, vežant automobiliuose ar traukiniuose tarp keleivių bagažo, siunčiant siuntose.

Prekės, patekusios į mūsų šalį kontrabandos keliu, daro žalą mūsų šalies ekonomikai. Nuo jų nesumokami mokesčiai, nuperkama mažiau prekių, nuo kurių mokesčiai sumokami. Tai reiškia, kad į mūsų valstybės biudžetą nepatenka dalis planuotų lėšų ir lieka mažiau pinigų iš biudžeto išlaikomoms įstaigoms – mokykloms, darželiams, mokytojams, krašto apsaugai, keliams, medikams ir daugybei kitų dalykų.

Viena iš didžiausių kontrabandos problemų Lietuvoje išlieka kontrabandinės cigaretės, kurių surenkami kiekiai per pastaruosius metus išaugo kone dvigubai. Per 2023 metų pirmąjį pusmetį Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai ikiteisminiuose tyrimuose sulaikė 6,35 mln. pakelių cigarečių, kurių vertė (su privalomais sumokėti mokesčiais) – 25,4 mln. eurų.

Per tokį pat laikotarpį pernai (t.y. per 2022 m. I pusmetį) atitinkamai buvo sulaikyta – 3,66 mln. pakelių, kurių vertė – 12,7 mln. eurų. Šiemet taip pat sulaikyta 32 tonos tabako (pernai – 10,8 tonos).

Narkotikai pašto siuntose – praktiškai kasdieniai radiniai

Lietuvos muitinėje darbuojasi ypatingi šunys, paruošti ieškoti narkotinių, psichotropinių medžiagų, tabako ir pinigų. Kaip sako Vilniaus teritorinės muitinės vyriausioji inspektorė Živilė Čepulienė, tarnybinis šuo turi pasižymėti itin stipria uosle, kurios pagalba galima daryti atranką mažiausiai kontakto reikalaujančiu būdu ir nenaudojant kitų tikrinimo būdų, kurių metu atidaroma, ardoma.

Tarnybinio šuns pagalba galima padaryti atranką iš daugybės objektų: pašto siuntų, bagažo, automobilių, vilkikų. Tačiau Ž. Čepulienė nesutinka, kai sakoma, kad tarnybiniai šunys yra nepakeičiami pagalbininkai – jos manymu, nepakeičiamų nėra; tiesiog jų darbo dėka yra labai palengvinamas tikrinimas, slėptuvių paieška, sumažinama neleistinų ar ribojamų prekių patekimo į šalį galimybė.

„Muitinės pareigūno darbą su keturkoju pagalbininku aš vaizdingai gal galėčiau palyginti su grybavimu naktį. Grybingoje vietoje tamsoje apčiuopomis galima būtų kažkiek tų grybų prigraibyti, bet jeigu turi žibintą rankose – viskas tampa daug paprasčiau. Tai tas tarnybinis šuo mūsų tarnyboje yra lyg tas žibintas pareigūno rankose. Pareigūnas su tarnybiniu šunimi yra kviečiamas, kai kyla įtarimų dėl draudžiamų prekių gabenimo ir reikia, kaip kad aukščiau minėjau, tikrinimo būdo siekiant rasti slėptuvę atliekant kaip galima mažiau ardymo darbų, lokalizuoti vietas. Arba pareigūnai su tarnybiniais šunimis dirba postuose kasdieninį darbą ir vykdo planinius tikrinimus“, – sako Ž. Čepulienė.

Narkotikų ieškančio Rėjaus karjeroje – įspūdingi radiniai

Visi muitinėje dirbantys šunys yra nuolat treniruojami, keliama jų darbinė motyvacija bei kinologų kvalifikacija. Anot Ž. Čepulienės, tarp kinologų nėra konkurencijos, todėl išskirti labiausiai pasižymėjusius šunis sudėtinga – juk jie visi tiesiog atlieka savo pareigas ir džiaugiasi vieni kitų rezultatais.
„Aš asmeniškai turiu šunį, skirtą narkotinių psichotropinių medžiagų paieškai, ir šunį, skirtą tabako paieškai. Pirmasis, vardu Rėjus, yra ilgaplaukis vokiečių aviganis. Jis – jau itin garbingo amžiaus, kovo mėnesį suėjo 13 metų. Rėjus per savo tarnybos laikotarpį radęs daugybę draudžiamų medžiagų. Slėptuvių vietos būna įvairiausios. Narkotikai dažnai randami pašto siuntose. Praktiškai tai – kasdieniai radiniai. Kodėl nesurandame visų kontrabandos būdu gabenamų daiktų? Praktiškai nespėjame fiziškai“, – sako Ž. Čepulienė.

Anot jos, tokie tarnybiniai šunys kaip Rėjus sėkmingai užuodžia ir atranda miltelius, kristalus, augalinės kilmės psichotropines medžiagas – marihuaną ar haliuciogeninius grybus, taip pat psichotropinėmis medžiagomis įsodrintus popieriaus lapus, įvairias tabletes, netgi saldainių pavidalu gabenamus ar siunčiamus narkotikus.

Ž. Čepulienė pastebi, kad muitinės darbuotojams talkinantys šunys netgi gatvėje užuodžia žmones, kurie rūko arba turi vadinamosios „žolės“. Įdomu tai, kad ilgainiui visus šiuos kvapus pradeda atpažinti ne tik šunys, bet ir patys kinologai, kurie dirba komandoje – jų uoslė tampa jautresnė ir taip pat gali užuosti, pavyzdžiui, marihuaną.

„Rėjaus karjeroje – daugybė radinių. Kartais pagalvoji, kad randi lyg ir nedidelį kiekį, bet, kai paskaičiuoji, kad iš tos medžiagos išeina keli šimta dozių, supranti, kad Rėjaus nuopelnas kovojant su narkotikų kontrabanda per visus tuos metus – tikrai labai didelis. Kiekių neskaičiuoju, bet įsiminė dideli narkotinių medžiagų kiekiai, kai su Rėjumi darėme kratas nelegaliame amfetamino fabrike. Kiek prisimenu, vienu kartu didžiausią surastą kontrabandą išaiškino kolega iš muitinės, kai jo tarnybinis šuo aptiko 400 kilogramų kanapių medžiagos“, – sako Ž. Čepulienė.

Kontrabandines cigaretes Rūpas aptiko net ne darbo metu

Antrasis šuo, padedantis Ž. Čepulienei darbe – vokiečių spanielis Rūpas. Šunelis dar labai jaunas, pačiame savo, kaip tarnybinio šuns, kelio pradžioje, bet jis jau džiugina ne tik itin puikiu imlumu mokslams, bet ir realiais radimais.

„Rūpas yra mokomas ir ieško neteisėtai gabenamų tabako gaminių. Man spanieliai – nauja veislė. Iki Rūpo aš užsiimdavau tik vokiečių aviganiais. Bet galiu pagirti šį šunį – gera stipri uoslė, labai didelis noras dirbti. Gyventi su medžiokliniu šuniu yra sudėtingiau. Labai judrus ir linksmas šuo, galiu jį palyginti su filmo „Kaukė“ personažu Mailo. Toks jausmas, kad Rūpas niekuomet nebūna blogos nuotaikos. Bet matau, kad bus tikrai rimtas ir uolus pareigūnas“, – keturkojį kolegą giria Ž. Čepulienė.

Neseniai Rūpas sulaukė ir žiniasklaidos dėmesio, kai, išvestas pasivaikščioti savais reikalais, be specialių komandų ar prašymų ėmė ir surado kontrabandininkų žolėje paslėptas cigaretes. Jos buvo supakuotos moteriškose kojinėse ir suslapstytos trijose skirtingose vietose. Ši istorija su Rūpu rodo, kad jis gerai paruoštas ir žino savo darbą net be komandų.

Namuose laukia visas pulkas vokiečių aviganių

Keturkojai kolegos Ž. Čepulienę lydi ne tik darbe, bet praktiškai visur. Inspektorės namuose Rėjus ir Rūpas gyvena kartu su kitais 11 suaugusių šunų – vokiečių aviganių. Šiuo metu jų namuose gyvena dar ir 15 jauniklių.

„Rėjų ir Rūpą nuolat treniruoju. Be treniruočių šuo nebūtų darbingas. Treniruotės šuniui yra jo atlyginimas, paskatinimas. Treniruotėse paimu savo tabako masę, slapstau įvairiose vietose. Netgi, pavyzdžiui, susitariu su vilkikų vairuotojais, kad leistų paslėpti jų transporto priemonėse. Treniruojamės, kad šuo sugebėtų rasti draudžiamas medžiagas įvairiausiose vietose. Paskui šuo gauna atlygį – kas žaislą, kas maisto“, – sako Ž. Čepulienė.

Muitinės inspektorė prisipažįsta, kad net ir atostogas leidžia kartu su tarnybiniais ir kitais šunimis.

„Niekuomet neturėjau problemų dėl šunų laikymo net ir gyvendama Vilniuje. Dabar gyvenu užmiestyje. Galiu pasakyti – kai užsiimi su šunimis, kai nuolat leidi laiką su jais ir bendrauji, jokių problemų, pavyzdžiui su kaimynais ar dėl prasto gyvūnų elgesio nekyla. Sulaukiu klausimo „kam man tai?“. Tiesiog aš taip gyvendama jaučiuosi labai gerai. Turiu ir šeimą, ir tris vaikus. Bet šunys yra mano ir mūsų su vyru bendras hobis. Šuo man nėra prioritetas prieš žmogų, tiesiog mano gyvenimo dalis ir pomėgis“, – sako Ž. Čepulienė.