Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šių metų pirmojo pusmečio pabaigoje vartojimo kreditus suteikiančių įmonių paskolų portfelis siekė 634 mln. eur, o klientų buvo net 418 tūkst.
Šiuo metu šalyje iš viso vartojimo kreditus gali teikti 56 bendrovės. Ir tai ne tik bankai ar greitųjų kreditų įmonės, bet ir kredito unijos, tarpusavio skolinimosi platformos ir kitos finansų įstaigos, kurios yra įrašytos į Viešąjį vartojimo kreditų davėjų sąrašą.
Sugriežtinus tvarką skolinta mažiau
Vartojimo kreditai tikriausiai didžiausią neigiamą atspalvį įgavo po staigiai į rinką įsiveržusių greitųjų kreditų bendrovių, kurios nesureguliavus rinkos ir neįvedus griežtesnių apribojimų lengvai dalindavo paskolas į kairę ir į dešinę, ne visada įsitikinę, ar paskolos gavėjas bus pajėgus paskolą sugrąžinti.
Nustatyti griežtesni reikalavimai išduodant paskolas iš tiesų paveikė greitųjų kreditų bendroves.
Pavyzdžiui, nuo 2016 m. įsigaliojus griežtesniems reikalavimams jau po pusmečio buvo matyti bendras suteiktų naujų kreditų skaičiaus kritimas. Jis sumažėjo net 68,7 proc. O suteiktų greitųjų kreditų suma smuko perpus, tuomet iki 65 mln. eurų.
Kad greitųjų kreditų populiarumas mažėja, rodo ir Lietuvos banko duomenys. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad mažesni nei 290 eur kreditai buvo suteikti už 86 mln. eur 2013 m., kai pernai – tik už 11 mln. eur. Vis dėlto gyventojai ir tolau aktyviai skolinasi ir iš kitų paskolas teikiančių bendrovių. Pernai iš viso suteikta vartojimo kreditų už 215 mln eur.
Be to, vartojimo kredito naudotojai yra ir tie žmonės, kurie naudojasi banko kredito kortelės suteikiamu kreditu. Tiesiog ne visi tai dar supranta. Kredito kortelės suteikiamas kreditas nedaug kuo skiriasi nuo imamos atskirai vartojimo paskolos, tiesiog čia nereikia kaskart pasirašinėti naujos sutarties.
Situacija pasikeitusi
Specializuoto banko „Mano.bank“ Privačių klientų kreditavimo vadovė Giedrė Kandrotaitė svarsto, kad pagrindinė priežastis, kodėl gyventojai dar drąsiai nekalba apie vartojimo kreditus ar sunkiai prisipažįsta jais besinaudojantys, yra patirtis su greitaisiais kreditais, kai jų išdavimo tvarka dar nebuvo sugriežtinta. Nustačius darbo užmokesčio ir mokamų įmokų santykį, sugriežtinus reklamos nuostatas, reikalavimas nurodyti visus paskolos mokesčius ar nustačius, kad bendras paskolos pabrangimas negali būti daugiau nei 100 proc. – veiksniai, padėję pagrindo reabilituoti vartojimo kreditų įvaizdį.
„Vartojimo kreditų įvaizdis suprastėjo dėl greitųjų kreditų prieš tai, kol Lietuvos bankas įvedė atsakingo skolinimosi nuostatas. Dėl neigiamų patirčių naudojimosi greitaisiais kreditais, kai nebuvo nustatytų griežtų reikalavimų ir buvo skolinama bet kam. Tos nuostatos yra išlikę iki šiol, nors situacija yra iš esmės pasikeitusi“, – kalbėjo ji.
G. Kandrotaitė teigė pastebėjusi, kad požiūris į vartojimo kreditus keičiasi ir tarp dalies gyventojų.„Deja, tai nėra masinis reiškinys. Nuomonė keičiasi labai lėtai dėl gerų patirčių. Bet patirtis labai priklauso ir nuo paties gyventojo požiūrio, atsakingumo tvarkingai mokėti įmokas, suprasti kokio dydžio paskolos įmoka realiai neapsunkins kasdienybės“, – vardijo ji.
Be to, pašnekovė svarstė, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai gyventojai, susigundę reklama ir pasiėmę greitąjį kreditą, nusivilia, nes atidžiai neišsinagrinėja paskolos sąlygų, o paskui susimoka daugiau nei tikėjosi.
„Nors reguliacine prasme situacija iš esmės pasikeitusi, dėl nežinojimo žmonės sumoka tikrai nemažas palūkanas ir natūraliai jų patirtis nebūna gera. Todėl požiūrio kaita vis dar lėta ir ji visiškai susijusi su žinojimu ir pasitikrinimu“, – aiškino ji.
Vis dėlto sugriežtinta paskolų teikimo tvarka sumažino ir skirtumus tarp paskolos ėmimo iš greitųjų kreditų bendrovės ir kitų kreditus galinčių teikti bendrovių.
„Dabar regualiaciniai reikalavimai ir skaitmeninės technologijos iš esmės naikina paskolos paėmimo skirtumus. Iš vienos pusės reguliacija yra suvienodėjus ir visos kreditus teikiančios bendrovės turi laikytis atsakingo skolinimo principų, paklausti iš esmės tų pačių klausimų, tinkamai identifikuoti klientą“, – tęsė pašnekovė.
Kita vertus G. Kandrotaitė kaip skirtumą įvardiną „bendrovių apetitą rizikai“.
„Tarkime, kai kurios bendrovės gali skolinti su 40 proc. mėnesinių pajamų ir kredito įmokų santykiu, kitos viduje nustatyti mažesni santykiai ir taip sumažinama rizika, kad klientas negalės grąžinti įsipareigojimų“, – argumentavo ji.
Be to, anksčiau buvo stipriai tikima, kad paskolą iš greitųjų kreditų bendrovės galima gauti greičiau nei, pavyzdžiui, iš banko, tačiau ir ši takoskyra kuo toliau, tuo labiau mažėja: „Dabar greitis vienodėja. Bankinį vartojimo kreditą internetu greitai gauti ir iš visiems žinomų bankų. Galbūt tai nebus 15 minučių klausimas, bet skirtumas palūkanose tikrai vertas sugaišti tiek laiko“.