Vilnietė Jolita prisipažino tikinti, kad skolintis iš bankų verta tik nekilnojamam turtui įsigyti. „O viskam kitam, manau, galima susitaupyti“, – teigė ji. Mergina pati skolinusis iš bankų nėra, todėl nelabai ir domėjosi siūlomomis paskolų palūkanomis ir sąlygomis.
Tarp populiariausių atsakymuose – paskolos būstui ir automobiliui
Panašiai galvoja ir Vilniuje sutiktas Paulius. Paklaustas, kam verta skolintis, jis įvardijo būstą ir naują automobilį. Pats vaikinas kol kas nėra ėmęs paskolos, tačiau pridėjo, kad skolintis palankiau esant ekonominio pakilimo metu.
Gatvėje užkalbinta Žaneta taip pat teigė, kad skolintis reikėtų tik būstui. Pati moteris jau turi būsto paskolą, todėl nusimano apie tai, nuo ko priklauso paskolos palūkanos ir kad su banku dėl siūlomų palūkanų galima derėtis.
„Skolinimasis turi būti išmintingas, kad skolinimasis atneštų pinigų ar tikslinę naudą“, – kalbėjo Laimis. Pasak jo, skolinantis iš banko reikėtų visada pagalvoti, kaip pinigus pavyks grąžinti.
„Paskolas suprantu, kaip pinigų pirkimą, o tada ir matai, ar tau apsimoka juos pirkti ar neapsimoka. Šitą klausimą apmąsčius ir galima rasti atsakymus klausimams, ar verta skolintis kelionei ar butui“, pridėjo jis. Laimis teigė pats paskolos nėra ėmęs, tačiau neatmeta galimybės, kad gali susiklostyti gyvenimo situacija, kai jam tai padaryti gali tekti.
Viktorija svarstė, kad visgi dauguma gyventojų linkę skolintis tik dideliems pirkiniams – būstui ir automobiliui.
„Kol kas dar paskolos būstui nežadame imti, bet esame jau apie tai su vyru apsitarę. Sąlygomis ir palūkanomis leidžiu jam daugiau pasidomėti, bet galvojame, kad vienintelė galimybė mums įsigyti būstą – tik su paskola“, – pasakojo ji.
Vilnietė pridėjo, kad kai ateis laikas skolintis, ji kartu su vyru, pasinaudodama draugų patirtimi, žada aplankyti keletą bankų ir rinktis pagal tai, kokių pasiūlymų iš jų sulauks.
Portalo DELFI kalbintas Paulius teigė suprantantis, kai žmonės ima paskolas butui ar automobiliui, tačiau ne tokioms išlaidoms kaip vestuvės.
„Pats planuoju dar šiemet ar kitais metais imti būsto paskolą. Kol kas dar daug nesu į tai įsigilinęs, bet yra įvairių skaičiuoklių, kurios padeda pasiskaičiuoti palūkanas“, – pridėjo jis.
Neįsigilina į sutarčių sąlygas
Kalbėdamas apie paskolas "Mano.bank" Kredito ir finansinių rizikų vadovas Andrius Popovas teigė, kad vis dėlto didžiausia gyventojų žinių spraga – paskolos paėmimas neįsigilinus į sutarties sąlygas.
„Suprasti pagrindines sutarties sąlygos dažniausiai nereikalauja visos sutarties skaitymo, reikėtų atkreipti dėmesį į palūkanų normą, kredito terminą, būtinai BVKKMN (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma), bendrą grąžinamą kredito sumą, mėnesinių įmokų dydį ir kitus mokesčius. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į mokesčius, susijusius su išankstiniu grąžinimu. Kai kurios bendrovės gali pakelti palūkanas, jei buvo pradelstas mokėjimas. Visos šios sąlygos yra surašytos kredito sutartyje ir dažniausiai prie pagrindinių sąlygų, todėl reikėtų gerai suprasti bent jas“, – patarė jis.
Taip pat A. Popovas pridėjo, kad ne visi gyventojai žino apie atsakingo skolinimosi taisykles, kurias įvedė Lietuvos bankas. Jas įvedus buvo stipriai apribota paskolas teikiančių bendrovių veikla žmonių naudai.
„Todėl bet kam, planuojančiam ar turinčiam paskolą, būtų labai naudinga žinoti savo teises ir susipažinti su atsakingo skolinimo pagrindais“, – akcentavo jis.
Pavyzdžiui, pagal vartojimo kredito įstatymą visos su vartojimo kreditu susijusios išlaidos per dieną negali viršyti 0,04 proc. bendros kredito sumos.
Be to, norint pasiskolinti palankiausiomis sąlygomis, reikėtų palyginti skirtingų bendrovių pasiūlymus. Ilgesnė gero pasiūlymo paieška taip pat nulems, kad žmogus nepriimtų per daug skuboto sprendimo skolintis.
„Kitas svarbus momentas – kokius rodiklius reikėtų lyginti imant paskolą. Dažniausiai visi galvoja, kad paskolos palūkanų norma yra būtent tas rodiklis, kurį reikia lyginti, bet tai netiesa.
BVKKMN – bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra tas rodiklis kuris parodo bendrą paskolos pabrangimą per metus“, – toliau tęsė asmeninių finansų ekspertas.
Kartu A. Popovas priminė, kad prieš imant paskolą reikėtų gerai pagalvoti apie galimybes grąžinti paskolą, o tai daryti pasiskaičiavus ir visas būtinąsias išlaidas.
„Gyventojai vis dar nesupranta refinansavimo naudos arba nežino, kad gali refinansuoti savo paskolas. Refinansavimas leidžia pasigerinti kredito sąlygas, prasiilginti laikotarpį, galbūt netgi pasiskolinti daugiau ir mokėti mažesnes palūkanas, bet refinansavimas vis dar nėra plačiai naudojamas įrankis“, – tęsė jis.
Kita vertus pašnekovas patarė gyventojams ištikus finansiniams sunkumams negalvoti, kad kredito bendrovė yra priešė ir negali niekuo padėti: „Bet blogiausia, ką gali padaryti, tai nesikreipti į kredito bendrovę ir tikėtis, kad situacija išsispręs. Yra nemažai būdų, kaip kredito bendrovės gali padėti sunkiu periodu, pasiūlyti mokėjimo atidėjimus, termino pratęsimus ir panašiai. Tačiau, tai įmanoma, tik susipažinus su situacija“.
Kam verta skolintis?
Pasiteiravus, kam skolintis yra protinga, o kam ne, A. Popovas svarstė, kad tai labai subjektyvu: vienam gyventojui brangi meškerė gali atrodyti visiška nesąmonė, o kitam – kokybiško laisvalaikio ir gyvenimo būdo būtinybė.
„Taip pat su baldais, grožio procedūromis, automobiliu, kelionėmis ir panašiai“, – komentavo jis.
Svarstant, ar imti paskolą konkrečiam dalykui, „Mano.bank“ atstovas siūlė atkreipti dėmesį į keletą dalykų:
Skuba: atsirado trumpalaikių neplanuotų išlaidų, kurioms neturi užtektinai santaupų (pvz., sugedo automobilis ar sudužo telefonas);
Gyvenimo būdas: trūksta šiek tiek pinigų dideliems tikslų, tokių kaip būsto remontas, įgyvendinimui, bet gyvenimo būdo keisti nesinori;
Vertė: to, ką įsigysi už paskolą, vertė tau bus kur kas didesnė už mokamas palūkanas.
Taupymas: nenori sugadinti savo taupymo įpročių ar išnaudoti santaupų biudžeto.
„Reikėtų gerai pagalvoti, ar paskola patenka po vienu iš šių atvejų. Taip pat, prieš skolinantis būtina gerai įsivertinti savo finansinę situaciją. Ar yra tikimybė, kad per paskolos grąžinimo laikotarpį pasikeis darbovietė? Ar gali būti kitų neplanuotų išlaidų? Reikėtų visada turėti 3–6 atlyginimų dydžio santaupų, kurios apsaugotų nuo galimų netikėtumų“, – akcentavo pašnekovas.
Visgi, kad ir tam tikrais gyvenimo momentais gyventojas nusprendžia imti paskolą, pašnekovo teigimu, reikėtų niekada nepamiršti taupyti. Santaupos apsaugo gyventoją nuo netikėtumų ir suteikia finansinę nepriklausomybę.
Siūlo nelyginti palūkanų
Nusprendusiems imti paskolą A. Popovas siūlė neapsigauti lyginant tik kredito bendrovių siūlomas paskolos palūkanų normas.
„Bendrą kredito kainą sudaro palūkanų norma, sutarties sudarymo mokestis ir mėnesinis administravimo mokestis, todėl yra nemažai būdų sumažinti palūkanas, tačiau brangiau įkainoti administravimo mokestį ar sutarties sudarymą. Tokiu atveju su iš dalies mažomis palūkanomis bendra metinė kredito kaina gali būti gana didelė“, – įspėjo jis.
Todėl pašnekovas vėl įvardijo bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN). Į ją privalo būti įtraukti visi su paskola susiję mokesčiai, todėl šis rodiklis tiksliausiai atskleidžia, kiek iš tiesų vartotojui kainuos paskola.
Kalbant apie palūkanas, jas lemia tai, kiek kredito įstaigai kainuoja pinigai. Kuo jie pigesni, tuo už mažesnes palūkanas juos gali pasiskolinti kredito įstaigos klientas.
„Bankai dėl patikimumo ir saugumo už pinigus moka kur kas mažiau nei kitos kredito įstaigos, todėl ir palūkanas siūlo mažesnes“, – aiškino pašnekovas.
Kita priežastis, lemianti, kiek gyventojui kainuos paskola, – jo rizikos grupė, priklausanti nuo kliento darbo stažo, pajamų, turimo nekilnojamojo turto, šeimyninės padėties, vaikų skaičiaus, kredito istorijas, įsipareigojimų vykdymas.
Pašnekovas taip pat patikino, kad kredito įstaigose galima derėtis dėl siūlomų paskolos palūkanų. Žinoma, nereikia pamiršti, kad jos vis dėlto vis vien bus nulemtos ir kliento rizikos grupės. „Vis dėlto geriausias derybų įrankis – atsinešti kitos įstaigos pasiūlymą“, – reziumavo jis.